Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 3 d.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 str.), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Kasacinio teismo pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Iš minėtose vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4138-543 dėl 145,94 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. R. išieškotojui UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3091-179 dėl 151,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai UAB „Alytaus butų ūkis“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1030-292 dėl 176,11 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai UAB „Alytaus butų ūkis“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3566-90 dėl 204,14 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojui UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4069-652 dėl 231,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojui UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3719-835 dėl 162,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai UAB „Alytaus butų ūkis“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4465-179 dėl 215, 51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojui UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2441-179 dėl 65,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai UAB „Alytaus butų ūkis“, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2871-292 dėl 281,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojui UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3623-543 dėl 107,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai UAB „Alytaus butų ūkis“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė 2018 m. sausio 11 d. gavo pareiškėjos raštą Nr. (16.6-44)SK4-469, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, (duomenys neskelbtini) mirusio S. R. turtą – kambarį su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), Alytuje, paveldėjo valstybė. 2017 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja prašė informuoti, ar vykdo išieškojimą iš palikėjo, kuriam priklausė išvardintas nekilnojamasis turtas ir kurio teises ir pareigas perėmė valstybė.Antstolė 2018 m. kovo 28 d. patvarkymais skolininką vykdymo procese minėtose vykdomosiose bylose pakeitė į naująją skolininkę –valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko. Šį procesinį veiksmą buvo galima atlikti tik konstatavus, kad valstybei perėjo skolininko prievolės pagal vykdomosiose bylose pateiktus vykdomuosius raštus, t. y., kad per 3 mėnesius nuo skolininko mirties (iki (duomenys neskelbtini)) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo išviešintas prievolės faktas. Nei vienoje vykdomojoje byloje šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, pati antstolė pripažino, kad dėl nesklandumų (netikslumų) registruojant mirties faktą, nei ji, nei išieškotojai, neturėjo galimybės laiku įgyvendinti įstatyme numatytos pareigos. Šis argumentas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms gali tapti pagrindu praleistam terminui atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), tačiau nepaneigia fakto, kad terminas buvo praleistas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016).Kaip matyti iš Turto arešto aktų, skolininkui priklausiusiam turtui – kambariui su bendro naudojimo patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini), Alytuje, areštas buvo įregistruotas 2009 m. vasario 2 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas yra valstybė, 2016 m. sausio 13 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)/, kurioje išieškotojas yra UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Vykdomosiose bylose, kuriose buvo pakeistas skolininkas, išieškotojai yra kiti, o areštas suinteresuotųjų asmenų reikalavimams užtikrinti išviešintas tik 2017 m. spalio 6 ir 9 d., kai buvo pasibaigęs terminas kreditoriniams reikalavimams išviešinti. Teismas pažymi, kad tai, jog duomenys apie palikėjo skolą buvo išviešinti antstolių informacinėje sistemoje, taip pat nereiškia, jog apie mirusiojo skolą buvo pranešta laiku. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1R-223 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų (toliau – AIS nuostatai) 5 punktą, AIS tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. Taigi, AIS nėra skirta duomenims apie palikėjo skolas jo įpėdiniams viešinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė priimdama ginčijamus patvarkymus neturėjo duomenų apie kreditorinių reikalavimų išviešinimą per įstatyme nustatytą terminą. Kaip minėta, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas šį terminą atnaujinti. Tik teismui atnaujinus terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, antstolė turėtų teisėtą pagrindą patvarkymu išspręsti vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Ginčijamų patvarkymų priėmimo metu termino atnaujinimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl antstolė neturėjo pagrindo spręsti, kad skolininko prievolės perėjo įpėdiniui. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktą kompetenciją (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolė neteisėtai pakeitė skolininką vykdymo procese. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimas sprendžiamas iš esmės – antstolės 2018 m. kovo 28 d. patvarkymai panaikinami (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymi, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio išieškotojams kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniams reikalavimams išviešinti atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tik teismui terminą atnaujinus antstolė įgytų teisę keisti skolininką vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės A. K. 2018 m. kovo 28 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.