Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. G. dėl mokėjimo už šilumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Su atsakove rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovei teikiant šilumą, o atsakovei ją vartojant, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal šilumos – pirkimo pardavimo sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155.

Ieškovei tinkamai vykdant savo įsipareigojimus – tiekiant šilumą į pastatą (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Kauno miesto centralizuoto šildymo zoną, o atsakovei naudojant šilumą iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, atsiranda pareiga mokėti priskaičiuotus mokesčius sąskaitose nustatytais terminais. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-12-17 susidarė 977,90 Eur skola už šilumą patalpų šildymui.

Iki 2019 metų AB „Kauno energija“ teikdama šilumą pastatui (duomenys neskelbtini), išrašydavo vieną bendrą sąskaitą, ir pateikdavo atsakingam asmeniui, kuris gautą sąskaitą apmokėdavo bei surinkdavo mokesčius iš name esančių patalpų savininkų. Atsakingas asmuo bendrovei pranešė, kad šios funkcijos nebeatliks, todėl nurodė, kad ieškovė nebeišrašytų vienos bendros sąskaitos, o išrašytų visiems patalpų savininkams atskiras sąskaitas už suteiktas paslaugas. Toks noras buvo išreikštas ir kitų patalpų savininkų, kad būtų išrašyta ne viena bendra sąskaita, o kiekvienų patalpų savininkui atskira sąskaita. AB „Kauno energija“, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė patalpų savininkus bei kurioms patalpoms yra teikiamas centrinis šildymas, tas patalpas ir apmokestino. VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše dėl atsakovės pastate turimų patalpų nurodytas patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Todėl atsakovei nuo 2019 metų buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai. AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją visam pastatui. Pastatas turi bendrą šilumos apskaitos prietaisą, tas prietaisas parodo kiek viso pastato apšildymui suvartota šilumos, o po to paskirstoma proporcingai kiekvienam savininkui turimų patalpų plotui. Nuo 2019 metų atsakovė nesumokėjo nei vienos įmokos. Įmokos paskaičiuotos iki patalpų perleidimo kitam asmeniui, nes atsakovė jau yra pardavusi patalpas. Naujasis savininkas kiekvieną mėnesį atsiskaito su AB „Kauno energija“ už tiekiamą šilumos energiją. Patalpos parduotos 2021 m. gruodžio 17 d. AB „Kauno energija“ neturi duomenų, kad teisėtai yra demontuotas centrinis šildymas.

Ieškovės skaičiavimo metodika yra nukreipta gauti maksimalų pelną bet kokia kaina. Ieškovė kiekvieną mėnesį paskaičiuoja viso namo mokestį už šilumos energiją, tada visą šia sumą padalina butams, patalpoms pagal jų plotą. Tačiau nutylima, kad bendrovė prideda praeito mėnesio kaimynų nesumokėtas sąskaitas, kurias taip pat padalina atitinkamai pagal buto ir/ar patalpų plotą. Todėl ieškovė patiria 100 procentinį pelną.

Jai priklausančios patalpos yra rūsyje, turi atskirą įėjimą, nėra įrengtas patalpų šildymas, todėl tik iš dalies sutiktų mokėti jos turimoms patalpoms teisingai paskaičiuotą mokestį už šilumą bendrosioms reikmėms, tačiau šio paskaičiavimo ji negavo iki šiol.

2020-02-24 buvo sudarytas ir pasirašytas Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 05200002, kuriame yra nurodyta, kad patalpose šildymo prietaisų nėra, karšto vandens prietaisų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I.Bylos esmė

byloje tarp šalių – šilumos energiją tiekiančios įmonės ir patalpų, kurios yra pastate, prijungtame prie centralizuotos šildymo sistemos, savininko kilęs ginčas dėl patalpų savininko skolos apmokėjimo už į patalpas tiekiamą šilumos energiją, patalpų savininkei įrodinėjant, kad į jai priklausančias patalpas niekada nebuvo tiekiamas karštas vanduo ir šilumos energija.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl keliamų klausimų

Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją. Atsakovė ginčija aplinkybę, kad į jai priklausančias patalpas buvo tiekiama šilumos energija, nurodė, kad nusipirkus patalpas, jose jau nebuvo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, todėl pagrindo mokėti už šilumos energiją nėra.

Byloje nustatyta (Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas), kad 2002-09-10 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4334 Nr. 4395 ir tos pačios dienos Perdavimo – priėmimo akto Nr. 4395 pagrindu atsakovė su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 85,26 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančias (duomenys neskelbtini). Nuo 2007-02-06 Turto pasidalijimo sutarties pagrindu patalpos tapo atsakovės asmenine nuosavybe. Atsakovės teigimu, patalpos buvo įsigytos be sumontuotų šildymo prietaisų, jose nebuvo karšto vandens. Atsakovė nepateikė prie 2002-09-10 Pirkimo – pardavimo sutarties Perdavimo - priėmimo akto, iš kurio būtų galima matyti, kokias patalpas ir su kokiais inžinieriniais įrenginiais įsigijo atsakovė, t. y., ar su centralizuota šildymo sistema ar be jos. Tačiau iš jos pačios pateikto 2015-01-14 Nekilnojamo turto mokestinės vertės išrašo matyti, kad jai priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (patalpoms nesuteiktas pilnas adresas), yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas ir karštas vanduo.

2022-09-22 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše taip pat nurodyta, kad patalpose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, apie karštą vandenį nenurodyta. Konkreti data, kada įvyko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos, byloje nenustatyta, t. y., ar prieš įsigyjant atsakovei patalpas, ar jau atsakovei esant patalpų savininke, nes, kaip jau minėta, 2015 metų Nekilnojamo turto registro išrašas rodo, kad 2015 metais patalpose yra ir centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir karštas vanduo. Atsakovės pateikta pastato šildymo sistemą prižiūrinčios įmonės savininko V. J. S. pažyma, adresuota VĮ Registrų centrui nelaikytina pakankamu įrodymu aplinkybei pagrįsti, kad į atsakovei priklausančias patalpas nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas ir karštas vanduo, nes neaišku nuo kada šį įmonė prižiūri pastato šildymo sistemą, pažymoje pasisakoma tik dėl L. G. priklausančių patalpų, todėl daryti vienareikšmiškos išvados dėl konkrečios šildymo sistemos atjungimo datos ir kad ji galėjo būti atjungta ankstesnio savininko, teismas taip pat negali. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nors ir nurodė, kad patalpas įsigijo jau su atjungta šildymo sistema, tačiau CK 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmusi nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovė perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsikaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).

Pripažintina, kad remiantis viešo registro duomenimis šiluma į patalpas buvo teikiama pagal viešajame registre registruotus duomenis, kurie nėra nuginčyti ar pakeisti įstatymų ar poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, o atsakovei teigiant, kad patalpose šildymo sistemos nėra, pripažintinas faktas, kad atsakovės patalpų šildymo sistemos įrenginiai yra atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos. Atkreipiamas dėmesys, kad pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad patalpoms yra tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. CK 4.262 straipsnis nustato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į AB „Kauno energija“ dėl šildymo sąskaitų, todėl ieškovė atsakovei 2019 m. spalio 21 d. raštu nurodė reikalingą atlikti atjungimo procedūrą. Be to, pastebėtina, kad pati atsakovė atsiliepime nurodė, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau gavo atsakymą, kad reikalingas duomenų keitimo projektas ir pažyma, kas turėjo atsakovei suponuoti, kad reikalinga atlikti atjungimo įteisinimo procedūras, o ne tik raštu kreiptis į ieškovę. Atsakovė turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos įteisinimo procedūras. Darytina išvada iš byloje esančių įrodymų visumos, kad atjungimas nuo šildymo sistemos yra neteisėtas (CPK 178-179 straipsniai). Kai šilumos įrenginiai yra atjungiami nuo šilumos perdavimo tinklų, turi būti atliekamos specialiuosiuose teisės aktuose nustatytos procedūros.

Nėra duomenų, kad atsakovė reiškė pretenzijas buvusiai patalpų savininkei dėl parduotų patalpų su atjungta šildymo sistema, taip pat nėra duomenų, kad šildymo sistema yra atjungta teisėtai laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, atsakovės pateikti dokumentai (pažyma dėl pastato energinio naudingumo sertifikavimo, šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 0520002) ir liudytojo paaiškinimai patvirtina tik aplinkybę, jog jai priklausanti patalpa yra faktiškai atjungta nuo centrinių šilumos tinklų. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog atjungimas buvo atliktas teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad pastato administratorius pagal jų susitarimą nereikalavo apmokėti už šildymą, nereiškia, kad atsakovė yra atleista visiškai nuo apmokėjimo už šilumos energiją. Teismo nuomone, perėmusi atsakovė nuosavybės teisę į įsigytą turtą, atsakovė perėmė ir buvusio savininko prisiimtas pareigas dėl įsigyto turto eksploatacijos. Pažymėtina, kad nustatytas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu.

Atsakovė, neatlikusi šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos įteisinimo procedūrų, liko šilumos energijos vartotoju. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

Nors Ieškovė ir atsakovė nebuvo sudarę energijos pirkimo – pardavimo sutarties, šilumos energija buvo tiekiama išreiškus valią konkliudentiniais veiksmais – tiekti ir gauti. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumos energija yra tiekiama kaip inžineriniam objektui, kuris turi vieną bendrą šilumos apskaitos prietaisą, suvartotos šilumos energijos rodmenys yra padalinami visiems pastato patalpų savininkams proporcingai pagal Nekilnojamojo turto registro bazės duomenis. Nustatyta, kad iki 2019 metų šilumos tiekėjas pateikdavo vieną bendrą sąskaitą už šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), už kurios apmokėjimą buvo atsakingas administratorius, kuris surinkdavo pinigus iš gyventojų, kurie naudodavo šilumos energiją. Administratoriui nebeatliekant šios funkcijos, tiekėjas – AB „Kauno energija“ pats teikia sąskaitas už šilumos energiją kiekvienam patalpų savininkui pagal Nekilnojamojo turto registre, esančius duomenis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Nors atsakovė teismo posėdžio nurodė, kad rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis su tiekėju nebuvo sudaryta, tačiau tokia sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y., asmeniui, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją realizuojama konkliudentiniais veiksmais.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 straipsnyje nurodyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. Kai pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento. Patalpų atjungimą nuo šildymo sistemos, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kuriose numatyti reikalavimai siekiant įteisinti (atlikti) patalpų atjungimą nuo šildymo sistemos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė neįteisinusi šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos liko šilumos energijos vartotoju, iš jos priteistinas 977,90 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, CK 6.38 straipsnis, 6.388 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas „Dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“).

Dėl ieškovės taikomos metodikos apskaičiuojant mokesčius už šilumą, teismas pasisako, kad pripažinus, jog atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos nebuvo įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl mokesčiai pagrįstai skaičiuojami kaip šilumos vartotojui.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 977,90 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. spalio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovės ieškovei priteisiamas 22,00 Eur žyminis mokestis ir 2,13 Eur už duomenų gavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur, ir jos priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti atsakovės L. G. 977,90 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 977,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,13 Eur ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“.

Priteisti iš atsakovės L. G. valstybei 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.