Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. M., nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020-08-25 vekselio davėjas G. M. išdavė notariškai patvirtintą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį vekselio gavėjui V. M., kuriuo įsipareigojo sumokėti V. M. 8700 Eur iki 2023-08-25. Atsakovas vekselio gavėjui vekselyje nurodytu terminu neapmokėjo.

Iš ieškovo teiginių nustatyta, kad jam su atsakovu susisiekti nepavyko.

Vekselio sąvoka įtvirtinta ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje, kur vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta vekselio sąvoka faktiškai atitinka CK 1.105 straipsnio 1 dalies apibrėžtį. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą vekselio turėtojui. Taigi, paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paprastasis vekselis yra notarinės formos, tačiau ieškovas praleido terminą pateikti vekselį apmokėti pagal ĮPVĮ numatytas sąlygas, todėl neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka.

Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas ir joje nurodyta praktika).

Byloje nėra duomenų, kad paskolos gavėjas, t. y. atsakovas G. M. ginčytų paskolos sumą, pinigų gavimo faktą.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Duomenų byloje, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui 8700 Eur skolą, nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8700 Eur skolos.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Vekselio apmokėjimo terminas, šalių susitarimu buvo 2023-08-25, todėl ieškovui už laikotarpį nuo 2023-08-26 iki 2023-10-12 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iš atsakovo priteistina 56,01 Eur palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 197 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 697 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo įteikimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-02-19 sprendimas taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 8756,01 Eur sumą nuo 2023-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 697 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įteikti atsakovui G. M. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-02-19 sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo viešo paskelbimo būdu datą - 2024-02-19.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.