Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės Vidos Lūžienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 146 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 3 dalį 15 metų laisvės atėmimo bausme;

2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) bauda, kurią sumokėjo 2009 m. liepos 14 d.;

3. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) bauda, kuri 2012 m. kovo 20 d. pakeista į 7 paras arešto;

4. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 300 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti ketveriems metams bei transporto priemonės konfiskavimas;

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto bausme;

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto bausme;

9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 30 parų arešto bausme, paskirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

A. N., 2020 m. kovo 10 d. įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiui, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (keturiems) metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2020 m. liepos 13 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialisto supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jau būdamas 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2021 m. liepos 13 d. ir 2022 m. sausio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiais teistas pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2022 m. gegužės 17 d. apie 13.15 val. Dituvos g., Derceklių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. rugsėjo 5 d. 09.10 val., Klaipėdos mieste, Medelyno g., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonę ir taip tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš įtariamojo A. N. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. 2020 m. kovo 10 d. Gargžduose dėl šio įvykio įvyko teismo sprendimu jam buvo paskirta 60 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. jam buvo uždrausta ketverius metus vairuoti bet kokias transporto priemones. Kadangi paskelbus nuosprendį buvo dar apskundimo terminas, tai jį iki kol nebuvo išvykęs atlikti arešto bausmės, telefonu išsikvietė probacijos tarnyba Klaipėdoje, kur jam paaiškino dar kartą apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės sustabdymą. Ten dar kartą buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo pasekmėmis. Jam probacijos darbuotojas paaiškino, kad jeigu jis nesilaikys šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo supažindintas pasirašytinai. Viską suprato, kadangi dėl to yra buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas ne pirmą kartą. Po šio išaiškinimo, probacijos tarnyba daugiau susisiekusi nebuvo. Po 2020 metų teismo nuosprendžio, jis vairuodamas automobilį buvo sustabdytas apie keturis kartus. Iš šių keturių kartų, vieną kartą buvo sustabdytas vairuojant neblaivus, kitus kartus buvo blaivus. Už tai jam buvo paskirtas areštas, kurį yra atlikęs. Vairuoja, žinodamas, kad negali to daryti, todėl, kad dirba pavienius darbus statybose. Būna, kad gauna objektus toliau nuo savo namų, todėl neturėdamas su kuo važiuoti, važiuoja pats automobiliu. Paskutinį kartą jį vairuojantį policijos pareigūnai sustabdė 2022 metais gegužės mėnesį. Vairavo automobilį „VW Passat“, kurį jam paskolino draugas A. S.. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad vis sėsdavo už vairo, kadangi reikia užsidirbti pragyvenimui. Taip pat jį sustabdė 2022 m. rugsėjo 5 d. policijos pareigūnai Klaipėdos mieste. Vėl vairavo „VW Passat“ automobilį. Vyko į darbą, neturėjo ko paprašyti, kad pavairuotų automobilį arba jį nuvežtų, todėl už vairo sėdo pats, kadangi turi užsidirbti pinigų pragyvenimui. Gailisi dėl šio įvykio. Automobilio „VW Passat“ savininkas yra išvykęs į užsienį. Jis nežinojo apie tai, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis nežino apie jo daromus pažeidimus. Sutinka atlikti arešto bausmę (b. l. 127–130, 183–186).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000333778) išrašo nustatyta, kad 2022 m. gegužės-31 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK gautas Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų skyriaus viršininko G. K. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2_6339, kuriame nurodoma, kad 2022 m. gegužės 17 d. A. N. buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kai dar nepasibaigęs paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo terminas (b. l. 7–9).?

Iš tarnybinio pranešimo dėl nustatyto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 17 d., 13.15 val. A. N. vairavo transporto priemonę „VW Passat“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta. A. N. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, važiavo pirkti maisto (b. l. 13–15).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad dienos metu, pareigūnai važiuoja automobiliu. Sustoja ir eina link automobilio „VW Passat“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Iš automobilio vairuotojo pusės, išlipa vyriškis į kurį pareigūnė kreipiasi Aido vardu. Vyriškis nurodo, kad turi atlikti areštą, dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pareigūnai tikrina informaciją (b. l. 35–37).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus informacijos ir Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus rašto nustatyta, kad A. N. probacijos tarnybos registre yra nuo 2020 m. kovo 13 d. A. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti ketveriems metams, – termino pabaiga numatyta 2024 m. gegužės 7 d. (b. l. 61–63, 135–167).

Iš pažymos apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių taikymo atlikimo tvarka ir sąlygomis nustatyta, kad A. N. 2020 m. liepos 13 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis ir jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad A. N. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminais (b. l. 64–70).

Iš liudytojo A. D. parodymų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 17 d. dirbo su Klaipėdos rajono veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja V. C.. Dienos metu, važiuojant tarnybiniu automobiliu Klaipėdos rajono savivaldybėje, Derceklių kaime, Dituvos g., link Vaškių kaimo, nuo Vaškių kaimo pusės prasilenkė su žalios spalvos „VW Passat“ automobiliu, kurio valstybinio numerio ženklo nepamena. Prasilenkiant pastebėjo, jog transporto priemonę vairuoja A. N.. Kadangi asmenį pažįsta, kaip aptarnaujamos teritorijos gyventoją, žinojo, jog asmuo neturi teisės vairuoti, yra teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Jis apsisuko su tarnybiniu automobiliu ir ties tvenkiniu Dituvos g., sustabdė patikrinimui. Iš vairuotojo pusės išlipo A. N., kuris automobilyje važiavo vienas. Patikrinimo metu paprašė pateikti automobilio dokumentus. A. N. iškart pripažino, kad turi atlikti areštą, dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nurodė, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Patikrinimo metu užfiksavo administracinius teisės nusižengimus, t. y., kad A. N. vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Dėl šių pažeidimų buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Su pažeidimais A. N. sutiko, savo kaltės neneigė (b. l. 73–76).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis „VW Passat“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausė V. O. nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugpjūčio 29 d. buvo išregistruotas (b. l. 77).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pranešimas, kad A. N. vairavo transporto priemonę, kai jam 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones (b. l. 168–170).

Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK A. N. surašė 2022 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-16239-2022 už tai, kad jis vairavo transporto priemonę automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. A. N. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 171–172).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, 1998 metų gamybos, vidutinė rinkos vertė yra 1 080 Eur su PVM (b. l. 198).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. N. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 243 straipsnį, nes nustatyta, kad jis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teistas pagal BK 243 straipsnį, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, iš dvidešimt devynių baudų sumokėjęs tik dvi (b. l. 85–105, 106–107, 108–119). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Automobilis, kuris panaudotas darant BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl gali būti konfiskuojama; tai numatyta įstatyme ir pripažįstama nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503-919/2022), kurioje diskutuotinas tik šios priemonės taikymo baudžiamųjų nusižengimų atvejais proporcingumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

A. N. yra jau tris kartus teistas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą ketverius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi toliau jas vairuoja. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis iš savo elgesio ir anksčiau jam už analogiškas veikas paskirtų bausmių nepasimoko ir šį kartą jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio; pripažintina, kad taip elgtis yra tendencingas kaltinamojo elgesys. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį šį kartą vairavo A. N., vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Atsižvelgiant į tai, kas čia aptarta, šiuo atveju yra tikslinga kaltinamajam skirti turto konfiskavimą, tikintis, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti geriau pasiekti bausmės tikslus.

Bylos duomenimis, automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra nustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, 1998 metų gamybos, vidutinė rinkos vertė yra 1 080 Eur su PVM (b. l. 198). Atsižvelgiant į tai, A. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 080 Eur (BK 72 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 080 Eur sumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti A. N., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Priešingu atveju bus paskelbta nuteistojo paieška.

Išaiškinti A. N., kad nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašą – palikti saugoti byloje (IBPS).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.