Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai pridėta prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. S. paskirta 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus - visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S. pripažintas kaltu už tai, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 4 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nes (duomenys neskelbtini) val. vairavo kelių transporto priemonę automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Romanas Mackevičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu ir S. S. paskirtos 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirti atlikti bausmę vykdančioje institucijoje. Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Panaikinti S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.2. Skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendyje nuteistojo S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, tačiau ši aplinkybė sunkinančia pripažinta nepagrįstai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Šiuo atveju, S. S. padarė ne tyčinį nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis nelaikytinas recidyvistu ir šios aplinkybės negalima pripažinti sunkinančia.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama S. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prokuroras nesutinka su nuteistajam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Taip pat mano, jog S. S. atžvilgiu nepagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Be to, nuteistajam nepagrįstai nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ar jo vertės konfiskavimas. Todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

5. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, už kurią nuteistas S. S., yra baudžiamasis nusižengimas. Iš nuosprendžio matyti, kad Kauno apylinkės teismas S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu Kauno apylinkės teismas nepagrįstai pripažino S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, pakeičiant skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

6. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog S. S. atžvilgiu Kauno apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų paskiriant jam pareigas, kurių visuma turės poveikį kaltininkui ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-536/2014). Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus – nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pašalinama, todėl nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. S. S. yra vedęs, augina nepilnametį vaiką, dirba, prisideda prie šeimos išlaikymo, savo elgesį vertina itin kritiškai. Be to, S. S. praeityje teistas 5 kartus, administracine tvarka baustas 4 kartus per 5 metų laikotarpį. Pastarosios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas/uždraudimas naudotis šia teise) teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir įvykdė naują nusikalstamą veiką. Tačiau šiuo atveju vien S. S. praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į jo turimus socialinius ryšius, elgesį po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis įpareigotas tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, griežta kompetentingos institucijos kontrolė, probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Kadangi S. S., suvokdamas, kad bausmės vykdymas jam gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės aktų pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bus priverstas koreguoti savo elgesį ir pozityviai elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. S. paskirti įpareigojimai bei socialinių ryšių palaikymas laisvėje, gali turėti didesnę teigiamą įtaką tolimesniam jo elgesiui, o bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant jam dar vieną galimybę pasitaisyti. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltės neneigė ir teisme, neskundė skundžiamo nuosprendžio, taigi, sutiko su juo paskirta galutinės bausmės rūšimi, jos dydžiu, nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir įpareigojimais. Visa tai atskleidžia S. S. kritišką požiūrį į savo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, o tai taip pat sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus.

9. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendrus bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas, dėl ko priėmė visiškai pagrįstą sprendimą S. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendį šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

10. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kadangi nuteistasis minėtą automobilį vairavo, tai yra jį naudojo, padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, todėl automobilis BMW arba jo vertę atitinkanti pinigų sumą iš nuteistojo turėjo būti konfiskuoti.

11. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas dėl to, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis registruotas I. S. vardu (1 t. b. l. 48), kurį vairavo S. S. vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą 4 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl gali būti iš jo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio pagrindu.

12. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

13. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą. Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. S., kaip minėta, yra pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas 5 kartus, tame tarp ir už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 4 kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, augina nepilnametį vaiką, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, automobilį vairavo norėdamas sūnui į ligoninę nuvežti jam būtinus daiktus, tad jo elgesys, nors ir buvo labai neatsakingas, nebuvo piktybinis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, konfiskavus S. S. sutuoktinės automobilį, kurio vertė Lietuvoje su PVM yra 3 980 eurų (1 t. b. l. 132), nuteistajam ir jo šeimai būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais. Net ir taikant visos ar tik dalies automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą iš esmės apsunkintų S. S. bei jo šeimos turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta bei neatitiktų jo asmenybės ir nusikalstamos veikos (baudžiamasis nusižengimas) pavojingumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, iš šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio pašalinti teismo nustatytą S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dienos.