Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. I. (Y. I.) ir J. B. (J. B.) dėl ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo, tretieji asmenys L. P., V. P., L. J., I. N., A. B., R. J., T. B. (T. B.), K. B., Valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. I. (Y. I.) ir J. B. (J. B.) dėl ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo, tretieji asmenys L. P., V. P., L. J., I. N., A. B., R. J., T. B. (T. B.), K. B., Valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

2. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti dalyvauti ją byloje trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad teismo sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje, gali turėti įtakos R. P. teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. P. prašymą.

3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu atmetamas, nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

3.2. Nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra sandoriai, esantys atsakovų daiktinių teisių į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 26 kv. m žemės sklype, atsiradimo pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad R. P. daiktinės teisės įregistruotos tik į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

3.3. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos daiktines teises į ginčo ūkinį pastatą, t. y. jog ji, kaip šioje civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenys, yra minėto ūkinio pastato savininkai.

3.4. Pažymėjo, jog sandoriai, kurių pagrindu R. P. įgijo daiktines teises į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinius, taip pat pareiškėjos daiktinių teisių apimtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3.5. Sprendė, jog teismo sprendimas neturės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl nėra CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu R. P..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėja R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti nutartį ir įtraukti pareiškėją į procesą trečiuoju asmeniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

4.1. Nurodė, kad teisėjas negalėjo susipažinti su pateiktais argumentais ir įrodymais.

4.2. 1993 metais pagal susitarimą, kuriam buvo taikoma privaloma valstybinė registracija, pareiškėja privatizavo butą kartu su priklausiniais.

4.3. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre R. P. nuosavybės teisės įregistruotos į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1993 m. kovo 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1675 pagrindu su priklausiniais, įregistruojant juridinį faktą apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė – 2022 m. rugsėjo 28 d. prašymą Valstybės įmonei Registrų centrui, 1993 m. kovo 31 d. sutartį, planą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą „Dėl adreso koordinačių pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) keitimo Vilniaus miesto savivaldybėje“, Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. spalio 5 d. atsakymą Nr. SPR4-18787 (14.5 E).

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad apeliantė jais grindžia savo suinteresuotumą civiline byla, įrodymus prijungia.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

11. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Taigi, ir nagrinėjamos bylos atveju, siekiant patvirtinti arba paneigti pareiškėjos galimybę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtina nustatyti, ar šioje byloje pareiškėja turi pagrįstą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar ne. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečioje byloje, yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris apibrėžtas ieškinio pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja, teikdama prašymą pirmosios instancijos teismui dėl jos įtraukimo trečiuoju asmeniu, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pateiktą prašymą.

14. Atskirajame skunde pareiškėjos materialinis suinteresuotumas grindžiamas argumentu, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1993 m. kovo 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1675 pagrindu su priklausiniais. Įrodymus, kuriais grindžia suinteresuotumą civiline byla, pareiškėja pateikė tik kartu su atskiruoju skundu.

15. Iš apeliantės prie atskirojo skundo pateiktų įrodymų matyti, kad, apeliantės nuomone, jai priklauso dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. spalio 5 d. atsakymas Nr. SPR4-18787 (14.5 E), kurį pateikė su atskiruoju skundu, patvirtina, jog buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į šį pastatą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę darytina išvada, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog ji yra kokiu nors teisiniu ryšiu susijusi su ginčo ūkiniu pastatu.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės pareikštas ieškinys, kuriuo reiškiami reikalavimai – pakeisti 1994 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1038, joje nurodant tikslią atsakovo P. I. (P. I.) privatizuoto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I2/p), adresu (duomenys neskelbtini), 1/20 dalį ir pakeisti 1994 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 559, joje nurodant tikslią atsakovės J. B. privatizuoto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I2/p), adresu (duomenys neskelbtini), 1/20 dalį. Susipažinus su ieškiniu nustatyta, kad ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog viešame registre neteisingai įregistruotos atsakovams priklausančios turto dalys, nei atsakovai įgijo 1994 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1038 ir 1994 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 559, t. y. yra kilęs ginčas dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra išvardytų sutarčių šalis. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde įvardijo 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1675, kurios pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, tačiau ši sutartis ir jos objektas nėra pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalykas ir objektas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog priimtas teismo sprendimas šiuo atveju civilinėje byloje turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

18. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.