Utenos apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), naudojantis el. paštą (duomenys neskelbtini) ir sutinkantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas du kartus:

1) 2020 m. spalio 1 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs 2021 m. spalio 29 d.;

2) 2022 m. liepos 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 d., 259 straipsnio 2 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs 2023 m. spalio 9 d., teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. B. 2025 m. vasario 22 d., apie 18.15 val. Utenos r., Jotaučių k., Norvaišių g. (koordinatėmis: (duomenys neskelbtini)), vairuodamas automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus, tai yra, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą ir kelio būklę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir susidūrė su priešinga važiavimo kryptimi važiuojančia kelių transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama L. R., dėl ko, įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam L. R. dėl poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje, dešinės pusės III-IV šonkaulių lūžių, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžio, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžio, nusitęsiančio iki gūžduobės viršutinės sienelės, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš vairuotojų registro išrašo matyti, kad G. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 185).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 127 nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam galutinę sumažintą bausmę – 2 000 Eur baudą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis konstatuoja, kad baudos bausmės paskyrimas nepasieks bausmei keliamų tikslų.

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 1, 7 dalys), veikė itin neatsakingai ir pavojingai, nes ne tik pažeidė KET reikalavimus, tačiau vairavo neturėdamas tokios teisės ir niekada nebuvęs jos įgijęs, tai leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis neturi iš anksčiau susiformavusių pakankamų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių vairuoti transporto priemones, kas didina jo asmens pavojingumą viešajam eismui. G. B. nusikalto būdamas anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 164-169), 3 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 8 kartus už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 177-181), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 182), oficialiai nedirba (1 t., b. l. 183-184), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad G. B. gyvena kartu su tėvais, padeda tėvams ūkyje ir pragyvena iš tėvų gaunamų pajamų, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (1 t., b. l. 189). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors G. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 185), tačiau tai neužkerta kelio tokios priemonės taikyti, nes uždraudimo laikotarpiu kaltinamasis negalės tokios teisės įgyti. G. B. 2022 m. birželio 12 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d. vairavo transporto priemonę neįgijęs teisės jos vairuoti, 2023 m. liepos 25 d. taip pat vairavo be teisių ir sukėlė eismo įvykį, 2023 m. spalio 13 d. vėl vairavo be teisių (1 t., b. l. 177-181), už ką jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos bei taikytos administracinio poveikio priemonės. Ir tai tik atvejai, kuomet buvo fiksuotas pažeidimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamajam jau buvo jau ne kartą paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, tačiau toks draudimas kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, jam nustatytinas įstatymo numatytas maksimalus uždraudimo įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones terminas (BK 68 straipsnio 2, 3 dalys), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis L. R. 2025 m. rugpjūčio 14 d. pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 914 Eur turtinei ir 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 110-116).

Dėl nukentėjusiojo reikalavimo turtinei žalai atlyginti

Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė 914 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos už: vaikštynę su alkūnių atrama – 165,00 Eur; už kelio įtvarą – 35,00 Eur; už ranktūrį RIDDER – 26,99 Eur; už kraujo tyrimus „Hila“ centre – 220,84 Eur; už Ligonių kasos nekompensuotus vaistus, vitaminus ir kt. – 466,17 Eur (2 t., b. l. 110-116).

Iš nukentėjusiojo į bylą pateiktų pirkimo kvitų matyti, kad už vaistus, vitaminus ir kitas medicinos priemones iš viso yra pateikta pirkimo kvitų už 447,04 Eur sumą (2 t., b. l. 106-109), o ne 466,17 Eur, kaip nukentėjusysis nurodo ieškinyje, likusi dalis – 19,13 Eur (466,17 Eur – 447,04 Eur) rašytiniais įrodymais nepagrįsta. Taip pat nustatyta, kad iš minėtos 447,04 Eur sumos nukentėjusysis įsigijo vaistų, kurie 100 proc. buvo kompensuoti: 18,57 Eur sumai (2025 m. kovo 1 d. kvitas Nr. 48804); 20,41 Eur sumai (2025 m. kovo 1 d. kvitas Nr. 47799) (2 t., b. l. 108, antra lapo pusė), viso kompensuota – 38,98 Eur, t. y. nukentėjusysis šių pirkimo kvituose nurodytų išlaidų nepatyrė. Tokiu būdu yra pateikta pirkimo kvitų, patvirtinančių 408,06 Eur (466,17 Eur – 38,98 Eur) realių išlaidų nekompensuojamiems vaistams, vitaminams ir kitoms medicinos priemonėms.

Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad buvo patirtos ir šios išlaidos: 165,00 Eur už vaikštynę (2 t., b. l. 103); 35,00 Eur kelio įtvarą (2 t., b. l. 104); 26,99 Eur už ranktūrį (2 t., b. l. 104, 105); 220,85 Eur už tyrimus „Hila“ centre (2 t., b. l. 105, 106). Taigi, rašytiniais įrodymais pagrindžiama iš viso 855,90 Eur suma, o ne 914 Eur, kaip nurodoma ieškinyje.

Iš civilinio atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po civilinio ieškinio pareiškimo nukentėjusiajam 2025 m. rugsėjo 29 d. buvo pervesta 282,02 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Pažymima, kad atlygintinos tik būtinos, išimtinai su eismo įvykio metu patirtų traumų gydymu susijusios išlaidos, už maisto papildus išlaidos nėra atlyginamos (2 t., b. l. 161, 162).

Iš civilinio atsakovo pateikto detalaus paskaičiavimo matyti, kad 282,02 Eur išlaidos buvo atlygintos už: basoną – 3,19 Eur; tepalą (duomenys neskelbtini) “ ir maisto papildą (duomenys neskelbtini) – 49,23 Eur; vaistus (duomenys neskelbtini), vaistus (duomenys neskelbtini), vaistus (duomenys neskelbtini) ir tvarstį – 9,63 Eur; vaistus (duomenys neskelbtini) ir švirkštus – 16,30 Eur; vaistus (duomenys neskelbtini) – 5,13 Eur; indelį šlapimui – 0,39 Eur; vaistus (duomenys neskelbtini) – 4,64 Eur; indą šlapimui rinkti – 0,83 Eur; tvarstį – 0,69 Eur (2 t., b. l. 179-180).

Taigi, atlyginta dalis – 90,03 Eur už vaistus, maisto papildus ir kitas medicinines priemones, ranktūrį – 26,99 Eur, vaikštynę su alkūnių atrama – 165,00 Eur. Liko neatlyginta 35,00 Eur už kelio įtvarą, 220,85 Eur už tyrimus „Hila“ centre ir 318,03 Eur vaistus, maisto papildus ir kitas medicinines priemones.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kelio įtvaras už 35,00 Eur buvo įsigytas 2025 m. gegužės 13 d. (2 t., b. l. 104). Byloje nėra įrodymų, kad po autoįvykio kelio įtvaras nukentėjusiajam būtų paskirtas gydytojų ir susijęs su autoįvykio pasekmėmis. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad sveikatos problemų dėl kelio sąnario nukentėjusysis turėjo dar iki autoįvykio, ne kartą buvo konsultuotas dėl to gydytojų, taikytas gydymas (2 t., b. l. 133-140, 146-153). Nesant neabejotinų įrodymų, kad kelio įtvaro paskyrimas susijęs su autoįvykio pasekmėmis, ieškinys šioje dalyje – dėl 35,00 Eur sumos, atmestinas.

Iš nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jam 2025 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Nurodoma, kad operacija atliekama dėl traumos autoįvykio metu patirtų lūžių, po operacijos paskirta vartoti uroantiseptines arbatas, skirti vaistai (2 t., b. l. 86-87). Taip pat matyti, kad 2025 m. balandžio 25 d. nukentėjusysis lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, buvo konsultuotas gydytojo urologo dėl po autoįvykio metu atsiradusių urologinių sutrikimų. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad jam buvo paskirti vaistai. Taip pat matyti, kad 2025 m. birželio 9 d. nukentėjusysis buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) operacijai, nurodyta su savimi turėti atliktus tyrimus (2 t., b. l. 83). 2025 m. gegužės 14 d. nukentėjusiajam išduotas siuntimas hematologo konsultacijai (2 t., b. l. 81-82). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis prieš paskirtą operacija 2025 m. gegužės 20 d. lankėsi „Hila“ klinikoje pas hematologą bei atliko tyrimus, kuriuos buvo nurodyta pasidaryti iki (duomenys neskelbtini) operacijos 2025 m. birželio 9 d. Nors minėta operacija, pagerėjus nukentėjusiojo buklei buvo atšaukta, tačiau už minėtas paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 220,85 Eur (2 t., b. l. 105-106), todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Iš civilinio atsakovo pateikto detalaus paskaičiavimo (2 t., b. l. 179-180) matyti, kad nuketėjusiajam neatlyginamos šios išlaidos vaistams ir papildams, dėl kurių byloje yra pateikti pirkimo čekiai, ir kurie, teismo vertinimu, yra pagrįsti medicininiais dokumentais bei turi priežastinį ryšį su po autoįvykio atsiradusiais sveikatos sutrikimais: arbata šlapimo takams – 3,03 Eur; vaistai šlapimo takams – 3,87 Eur; arbata šlapimo takams – 2,65 Eur; vaistai šlapimo takams – 13,71 Eur; vaistai šlapimo takams – 32,74 Eur; vaistai ir papildai šlapimo takams – 42,05 Eur; vaistai šlapimo takams – 16,96 Eur; papildas ir vaistai prostatai – 12,86 Eur. Viso nurodytos išlaidos sudaro 127,87 Eur. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir, teismo vertinimu, tiesiogiai susijusios su sveikatos sutrikimais, atsiradusiais po autoįvykio, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Ieškinys dalyje dėl išlaidų už maisto papildus miegui, raminamuosius vaistus, papildus širdžiai atmestinas.

Minėta, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai 855,90 Eur sumai pagrįsti. 282,02 Eur civilinis atsakovas atlygino, todėl likusi neatlyginta suma sudaro 573,88 Eur. Iš šios reikalavimo sumos tenkintina 220,85 Eur už tyrimus „Hila“ klinikoje ir 127,87 Eur dalis maisto papildų, arbatų ir vaistų išlaidoms atlyginti, viso ieškinys tenkintinas iš dalies – 348,72 Eur sumai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl nukentėjusiojo reikalavimo neturtinei žalai atlyginti

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Nukentėjusysis L. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, priteisti 45 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje bei teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, buvo praradęs sąmonę. Ilgą laiką gydėsi, dėl gaktikaulio lūžių turėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Dėl patirtų dešinės rankos plaštakos, dešinės kojos kelio sąnario bei dubens kaulų pažeidimo nukentėjusysis nebegali dirbti ir toliau gyventi pilnavertiško gyvenimo. Nukentėjusysis ir šiuo metu negali tinkamai valdyti dešinės rankos. Dar ir šiuo metu jaučia skausmą, vartoja vaistus, jam taikomos įvairios terapijos, masažai, kurių pabaiga dar nėra numatyta. Dėl jaučiamo skausmo nukentėjusysis negali normaliai išsimiegoti, todėl nuolat yra pavargęs, suirzęs, nekantrus, dėl to nuolat šeimoje jaučiama įtampa, kyla nesusipratimai. Nukentėjusysis bijo važiuoti automobiliu, jo psichologinė būklė yra labai prasta, jis nebenori bendrauti su žmonėmis. Iki autoįvykio nukentėjusysis buvo sveikas ir aktyvus, daug keliaujantis bei dirbantis. Šiuo metu nuketėjusysis yra priklausomas nuo kitų asmenų, nes negali atlikti visų namų ruošos darbų. Jį nuolat lydi nerimas, emocinė depresija. Neturtinę žalą nuketėjusysis vertina 50 000 Eur. 5 000 Eur civilinis atsakovas atlygino, todėl prašo priteisti 45 000 Eur (2 t., b. l. 110-116, 183-186).

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įvykio dieną galiojo su ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, sudaryta transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudikas, atsižvelgdamas į teismo medicinos ekspertų nustatytą nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, įvertino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą ir 2025 m. liepos 3 d. išmokėjo 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl prašo civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad iš nukentėjusiojo medicininių dokumentų matyti, kad jis jau iki įvykio sirgo lėtine prostatos liga, turėjo nusiskundimų dėl kelio sąnario, stuburo, jam buvo konstatuotas mišrus nerimo sutrikimas ir kt. (2 t., b. l. 124-126, 159-160).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, o priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-146-895/2018, 2K-86-699/2017 ir kt.). Teisės aktuose yra tik nurodomos aplinkybės (sąrašas nėra baigtinis), kurios vertinamos nustatant konkretaus asmens konkrečioje situacijoje patirtos neturtinės žalos dydį. Taigi, kilus ginčui dėl asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio, būtent teismams kyla pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina visus aptartus kriterijus, taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo (toliau – Rekomendacijos), bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, kartu yra patiriamas nerimas dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

Teismas įvertina tai, kad net trys iš keturių nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, t. y. dešinės pusės III-IV šonkaulių lūžių, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžio, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžio, nusitęsiančio iki gūžduobės viršutinės sienelės, net vertinant juos atskirai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, taip pat yra susirūpinęs dėl savo sveikatos būklės ateityje, tačiau nėra duomenų, kad ateityje jam būtų reikalingos operacijos ar specialios procedūros ir kt. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis yra jau garbaus amžiaus, dar iki autoįvykio turėjo ne mažai sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 12 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163, 164), 2021 m. gruodžio 20 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166), 2022 m. sausio 14 d. diagnozuotos (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 167), 2022 m. birželio 7 d. diagnozuotos (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 167), 2022 m. lapkričio 23 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini), sunku vaikščioti, skauda abu kelių sąnarius (2 t., b. l. 168), 2023 m. sausio 23 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas vaistais (2 t., b. l. 169), 2023 m. balandžio 17 d. skundėsi dešinio kelio, peties skausmais (2 t., b. l. 169-170), 2024 m. gruodžio 9 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 177). Taip pat sutiktina, kad eismo įvykis turėjo neigiamą įtaką nukentėjusiojo darbinei veiklai, fizinei būklei, jo santykiams su artimaisiais. Kita vertus, byloje nėra pateikta duomenų, jog ateityje nukentėjusiajam bus reikalingos intervencijos ar kitoks poveikis jo kūnui dėl eismo įvykio pasekmių šalinimo (operacijos, specialios procedūros ir kt.). Nors nukentėjusysis nurodė, kad jo psichologinė būklė yra labai prasta, jis nebenori bendrauti su žmonėmis, jį nuolat lydi nerimas, emocinė depresija, tačiau byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis po įvykio būtų kreipęsis specialios pagalbos į psichiatrą ar psichologą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog teisinga kompensacija šiuo atveju yra ne 50 000 Eur, kaip to prašo nukentėjusysis, nes yra per didelė, bet 8 000 Eur. Kadangi civilinis atsakovas yra atlyginęs 5 000,00 Eur, todėl nukentėjusiajam iš ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, tokia suma (8 000 Eur) atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – Tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 25 d. pažymos Nr. APD-2025-09246 matyti, kad nukentėjusiajam byloje atstovavo 2025 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. KTS-2025-05020 parinktas advokatas Eugenijus Karosas. Tarnyba valstybės naudai prašo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri yra 93,75 Eur (2 t., b. l. 156-158).

Nors priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo yra teismo teisė, o ne pareiga, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma atlyginti už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiojo atstovo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo G. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vienu užvedimo rakteliu, perduotas saugojimui į R. K. IĮ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110-111), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jo savininkui G. B. (1 t., b. l. 106).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant:

- neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant:

- neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti G. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vienu užvedimo rakteliu, perduotą saugojimui į R. K. IĮ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Tenkinti nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, 348,72 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 72 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Tenkinti nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.