Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-08-09 · Civilinė byla Nr. e2-8416-1051/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-09
Bylos Nr.
e2-8416-1051/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02431-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
S. D.
Trečiasis asmuo
V. M.
Civilinė byla Nr. e2-8416-1051/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02431-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 2.3.3.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
Šiaulių apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja I. V.,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovui K. D., jo atstovei advokatei I. P.,atsakovei S. D.,trečiajam asmeniui V. M.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei S. D., trečiajam asmeniui V. M. dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas K. D. pateikė teismui ieškinį, kurio prašo nustatyti, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) gimusio T. D. tėvas bei prašo priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė S. D. yra buvę sutuoktiniai. Jie kartu negyvena santuokinio gyvenimo nuo (duomenys neskelbtini), t, y. nuo tada atsakovė atnaujino artimus santykius su trečiuoju asmeniu V. M.. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2194-1051/2023 patenkino ieškovo ieškinį ir nutraukė santuoką tarp sutuoktinių K. D. ir S. D., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d.. (duomenys neskelbtini) ieškovas gavo iš atsakovės elektroninį laišką, kuriuo buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus T. D.. Ji pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Susitikus atsakovė ieškovui paaiškino, kad vaikas yra jos gyvenimo draugo V. M.. Kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po ištuokos, vaiko biologiniai tėvai nepasinaudojo CK 3.140 straipsnio 5 dalyje numatyta tėvystės pripažinimo procedūra, vaiko tėvu gimimo dokumentuose buvo įrašytas ieškovas. Ieškovas su vaiku nebendrauja, vaiką matė vieną kartą, kai sutiko biologinius tėvus gatvėje, ir jie parodė vežimėlyje gulintį vaiką. Taigi, nėra susiformavusio emocinio, socialinio ieškovo ir vaiko ryšio. Nuginčijus tėvystę, vaiko teisėti interesai nenukentės. Jį augina biologiniai tėvai, yra reali galimybė nustatyti biologinį tėvą.

3. Atsakovė S. D. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

4. Trečiasis asmuo V. M. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

5. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tėvystės nuginčijimui mažamečiam T. D. neprieštarauja mažamečio vaiko interesams.

Šalies argumentai

6. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad norėtų nebūti vaiko T. D. tėvas. Vaikas T. D. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Prašo nuginčyti tėvystę, nes jie yra išsiskyrę su vaiko motina S.. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio neturi jokių santykių su atsakove. Jų santuoka nutraukta 2023 m. gegužės 23 d., o sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d. Jam atsakovė parašė elektroninį laišką ir taip jis sužinojo, kad gimė vaikas. Iki to laiko jis nežinojo, kad jo buvusiai sutuoktinei yra gimęs sūnus. Jis žinojo, kad atsakovė laukiasi.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo K. D. atstovė advokatė I. P. ieškinį palaikė visa jo apimtimi ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

8. Atsakovė S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad tikrasis T. D. tėvas yra V. M.. T. D. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Pilnos situacijos nežinojo, kad turi praeiti 300 dienų ar kažkas tokio ir grįžus iš ligoninės praėjus parai laiko nuvyko į metrikaciją išsiimti vaiko gimimo liudijimo. Metrikacijos specialistė jai pasakė, kad buvęs sutuoktinis bus įrašytas kaip vaiko tėvas. Bandė įteisinti tėvystę per notarą, bet nepavyko, tada per teismą, bet reikėjo su ieškovu susisiekti, todėl rašė jam elektroninį laišką, kad žinotų. K. D. yra matęs T. D. vieną kartą, kai bandė eiti pas notarą, jis vaiku nesirūpina. Visi trys, kartu su ieškovu K. D. ir trečiuoju asmeniu V. M., ėjo pas notarą, ir notaras pasakė, kad jau yra išduotas gimimo liudijimas, jeigu nebūtų gimimo liudijimo ir būtų neįregistruotas, tada būtų galėję kažką daryti, o dabar, kadangi yra įregistruota, tai nieko negali padaryti. Gimimo liudijimui išsiimti į metrikaciją ėjo abu su V. M. ir jų abiejų neužteko. Ji pasiruošusi auginti tą vaikelį. Jie gyvendami kartu su V. M. augins vaiką.

Šalies argumentai

9. Trečiasis asmuo V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir paaiškino, kad jis yra vaiko T. D. tikrasis tėvas. Bylinėjimosi išlaidų prašė nepriteisti, nes jis su atsakove dėjo visas pastangas įteisinti tėvystę, bet nepavyko. Jis paaiškino, kad T. D. yra jo sūnus. Jie su atsakove, kuri buvo išsituokusi iškarto nuėjo į metrikaciją, bet buvo toks įstatymas, kad turėjo praeiti 300 dienų po išsiskyrimo, dėl to gimimo liudijime buvo įrašytas K. D.. Jeigu bus nuginčyta K. D. tėvystė, tada jis eis įteisinti tėvystę, kad vaiko tėvas būtų jis.

10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovė R. R. palaikė pateiktą 2024 m. birželio 12 d. išvadą dėl tėvystės nuginčijimo, nurodė, kad sutinka, kad būtų nuginčyta T. D. tėvystė, kadangi vaikas neliks be tėvo, trečiasis asmuo tėvystę pripažįsta. Ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę yra pagrįstas mano, kad tėvystės nuginčijimas neprieštaraus T. D. interesams. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškinys patenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog K. D. ir S. D. (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuoką, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nutraukta, sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d.. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaikas T. D. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas K. D., motina – atsakovė S. D., nurodyta, kad duomenų apie tėvus įrašo pagrindas yra 2021 m. lapkričio 13 d. santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

13. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

15. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovo K. D. ir atsakovės S. D. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. D., vaiko tėvu įrašytas K. D., dėl to įrašas apie vaiko tėvą buvo įrašytas įstatyme numatytais pagrindais. Ieškovas su vaiku nebendrauja, vaiką matė vieną kartą ir juo nesirūpina.

17. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

18. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, ieškovas su vaiku nebendrauja, vaiką matė vieną kartą ir juo nesirūpina. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad šiuo metu vaikui artimiausi yra jo mama – atsakovė S. D., ir tikėtina tikrasis vaiko tėvas – trečiasis asmuo V. M..

19. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, ieškovas nuo pat gimimo nesirūpina vaiku, niekada nepripažino jo savo vaiku bei neteikė išlaikymo.

20. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovas K. D. nėra biologinis vaiko T. D. tėvas, kartu atsižvelgdamas ir į dar nedidelį vaiko amžių, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, todėl ieškinys patenkintinas - nustatytina, kad ieškovas K. D. nėra T. D. biologinis tėvas, bei pripažintinas negaliojančiu gimimo įrašas apie tėvą K. D., (duomenys neskelbtini) padarytas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Ieškovas, teikdamas ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 270,83 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 31,72 Eur, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 110 Eur.

22. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutiko su ieškiniu, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo dėjo pastangas, kad tėvystė būtų įteisinta, tačiau dėl objektyvių priežasčių jiems nepavyko, teismas sprendžia, kad šalių elgesys buvo tinkamas, todėl valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bei mokėtinas žyminis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

23. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ir trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, šalių elgesys buvo tinkamas, todėl valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos bei mokėtinas žyminis mokestis valstybei iš atsakovės ir

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis nepilnamečio vaiko T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Pripažinti negaliojančiu gimimo įrašą apie tėvą K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padarytą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja I. V.