Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2021 m. rugpjūčio 27 d., apie 03.30 val., Seinų g. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "SAAB 9-5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 27 dieną buvo problemų, nuvežė močiutę į ligoninę. Nuvažiavęs pas draugus apie 16.00 val. išgėrė du-tris bokalus alaus. Pasėdėjęs ir pabendravęs su draugais taksi grįžo namo. Būdamas namie dar papildomai išgėrė porą skardinių alaus. Tada nusprendė nuvažiuoti pavalgyti, nes namie nebuvo karšto maisto. Kadangi brolis dirbo ir jo vežti negalėjo, pats vairavo automobilį „SAAB“. Jį sustabdė netoli stoties, prie restorano „McDonald“. Automobilis pirktas jo vardu, bet juo važinėja pusbrolis. Jis nesutiko tikrintis blaivumo, nes sutriko, bijojo, kad neišlaikys teisių. Dėl rūkymo turi kvėpavimo problemų. S. N. yra jo dėdė, kuris jį augino, kuris parodė pavyzdį, kaip teisingai gyventi. Jis klauso savo dėdės, jis gerbiamas žmogus. Jis laikinai pagyvens pas dėdę. Padarė klaidą, vairuodamas neblaivus, dėl to labai gailisi (b.l. 136-137).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaip galimas laiduotojas S. N. (S. N.) teismo posėdyje paaiškino, kad E. A. yra jo sūnėnas (brolio sūnus). Jį pažįsta kaip gerą, padorų žmogų. Neseniai sužinojo, kad jis jau antrą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus. Dėl to kalbėjo su juo. Jis auklėjo E. A., augino jį kaip tėvas, nes brolis yra miręs. Stengiasi, kad jis būtų normalus žmogus, kad dirbtų, nebūtų problemų. Jis stengėsi. Kaip dabar atsitiko, jis nežino. Dabar apie pusę metų E. A. gyvena Lietuvoje, jie dažnai bendrauja, susiskambina, apie 5-6 kartus matėsi. Ir anksčiau jis atvažiuodavo į Lietuvą, jie susitikinėdavo. Jis (laiduotojas) dirba (duomenys neskelbtini), taip pat ūkininkauja, turi žmoną ir (duomenys neskelbtini) vaikus, nei vienas jo vaikų nėra teistas. Paims E. A. gyventi pas save. Apie ankstesnį įvykį jis nieko nežinojo. Kai buvo reikalinga jo pagalba, E. A. paskambino ir pranešė, tada ir sužinojo, kad čia jau antras kartas. Dabar E. A. Lietuvoje nusipirko namą, (duomenys neskelbtini) yra du vaikai ir žmona, nori sutvarkyti dokumentus Lietuvoje ir su savo šeima gyventi Lietuvoje. Dabar E. A. negalės išvažiuoti į užsienį dirbti, nes prisidarė problemų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. A. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo susitikęs su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus- alų, po ko grįžo namo į (duomenys neskelbtini) g., kur toliau vartojo alkoholį, taip pat gėrė alų, iš viso išgėrė gal apie 5 bokalus alaus. Tada nakties metu, galimai apie 03.00 val. būdamas neblaivus nusprendė važiuoti pasivažinėti kažkur pasilinksminti, jautėsi pakankamai apsvaigęs. Norėjo nuvažiuoti į "McDonaldą", esantį Seinų gatvėje pavalgyti ir jį policijos pareigūnai su švyturėliais sustabdė Seinų gatvėje priešais "McDonalds" restoraną. Pareigūnai jo klausė, kodėl jis nestoja, į ką jis atsakė, kad jų negirdėjo ir nematė. Pareigūnai jam paaiškino, kad tikrins jo blaivumą, jis pūtė į alkotesterį, tačiau jam nepavyko papūsti, kadangi turi kvėpavimo problemų, daug rūko ir daugiau nepūtė, atsisakė. Pareigūnams jis prisipažino, kad vartojo alkoholį, kad gėrė alkoholinį alų. Taip pat nori paaiškinti, kad pareigūnams vairuotojo pažymėjimo nepateikė, kadangi teisės vairuoti jis neturi. Vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Dar kartą nori paaiškinti, kad savo kaltę, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, pripažįsta pilnai, labai dėl to gailisi, prašo bylą nagrinėti supaprastinta tvarka, netiriant papildomų įrodymų. (b.l. 56-58)

Papildomai 2021 m. rugsėjo 23 d. apklaustas E. A. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jis jam suprantamas, savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai ir nori paaiškinti, kad išsamius parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos davė 2021 m. rugpjūčio 27 d., todėl smulkiai jų nekartos, tik dar kartą trumpai paaiškins, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 03.30 val. būdamas išgėręs važiavo Seinų gatve, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą, jis papūsti negalėjo, kadangi, kaip ir minėjo, turi kvėpavimo problemų, vėliau pūsti atsisakė. Dar kartą nori pasakyti, kad savo kaltę dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta visiškai, dėl to labai gailisi. (b.l. 70-72)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad ji dirba Vyriausiojo policijos komisariato Patrulinėje rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. rugpjūčio 26 d. darbą pradėjo 19.30 val., dirbo iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. 07.30 val. Patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su vyriausiuoju patruliu E. R. važiuojant Liepkalnio gatve link Aušros Vartų gatvės apie 03.25 val. pastebėjo iš Pelesos gatvės į Liepkalnio gatvę dideliu greičiu įsukantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jiems sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Įjungus raudonos bei mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, per garsiakalbį pareikalavo minėto automobilio vairuotojo sustoti dešiniajame kelkraštyje. Aukščiau minėtas automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Seinų g. 3, Vilniuje. Priėjus prie vairuotojo paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. A.. Bendraujant su automobilio vairuotoju E. A., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jautėsi, jog pastarasis akivaizdžiai pasimetęs, jam sunkiai sekėsi koordinuoti savo veiksmus, vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus. Paklausė vairuotojo, ar jis automobilį vairuoja neblaivus, šis paaiškino, kad šiuo metu yra neblaivus ir nurodė, kad prieš maždaug dvi valandas vartojo alkoholį (gėrė alkoholinį alų). Taip pat E. A. paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Pasiūlius E. A. alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) pasitikrinti blaivumą, šis sutiko bei keletą kartų pūtė į alkotesterį, tačiau akivaizdžiai norėdamas apgauti juos, kad pūtimas nepavyktų, pastarasis ištisai pūtė į alkotesterį nepakankamai oro, o vėliau E. A. pasakė, kad jis atsisako pūsti ir daugiau pūsti į alkotesterį nesutiko. E. A. keletą kartų buvo įspėtas dėl gresiančios baudžiamos atsakomybės, atsisakant pasitikrinti blaivumą, tačiau vis tiek to padaryti nesutiko, nors ir pats paaiškino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. E. A. 03:30 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS, o dėl automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones E. A. surašytas AN protokolas ROIK: 21142579214, kuris perduotas Vilniaus AVPK PR. Automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas ir kartu su V-1733 pagalba priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127. Apžiūrint automobilį jo viduje jokio alkoholio nerado. Sulaikant E. A. spec. priemonės nepanaudotos (b.l. 27-29).

Analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės V. M. 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 21).

2021 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas Pylimo g. 52, Vilniuje, Body kameros 1744 vaizdo įrašas. Apžiūrint vaizdo įrašą, matyti kaip pareigūnai prieina prie sustabdyto automobilio, prašo vairuotojo užgesinti variklį ir atiduoti automobilio raktus. Vairuotojas išlipa iš automobilio, tai E. A.. Pareigūnas klausia, ar vairuotojas vartojo alkoholį, šis atsako teigiamai, klausia prieš kiek laiko vartojo, vairuotojas atsako, kad prieš dvi valandas, klausia, ką gėrė, vairuotojas sako, kad alų. Pareigūnė klausia, ar jis žino, kad negalima vairuoti išgėrus, vairuotojas atsako, kad žino. Pareigūnė paprašo pateikti dokumentą ir pasitikrinti blaivumą. Klausia, kodėl nenorėjo sustoti, vairuotojas atsako, kad negalvojo, kad jį stabdo. Pareigūnė klausia, ar turi vairuotojo pažymėjimą, jis atsako, kad neturi. Pareigūnė prašo prieiti pasitikrinti blaivumą, paaiškina, kad jeigu nepūs, tai grės baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas pučia pirmą kartą, tačiau atsitraukia, sako, kad daugiau negali pūsti. Vairuotojas sutinka antrą kartą pūsti, pučia, bet labai trumpai, pučia dar kartą, bet vėl atitraukia galvą, duomenų alkotesteris neparodo. Tada vairuotojas sako rašyti protokolą ir kad jis nepūs, pareigūnas klausia, ar jis atsisako pūsti, vairuotojas sako, kad atsisako, kad daugiau nepūs. Pareigūnas įspėja vairuotoją dėl baudžiamosios atsakomybės, kad atsisako tikrintis blaivumą. Pareigūnai sodina vairuotoją į tarnybinį automobilį, praneša, kad jis sulaikytas. Vairuotojas klausia pareigūnų, ar jį paleis, jeigu papūs, pareigūnai atsako, kad priklauso nuo to, kiek įpūs. Vairuotojas vėl pučia, tačiau atitraukia galvą, ką jam pasako pareigūnas. Vairuotojas klausia, kas iš jų vyriausias, pareigūnas atsako, kad visi. Vairuotojas susierzina, pasako, kad nepūs. Tada pareigūnai prašo parodyti daiktus, vairuotojas pradeda elgtis agresyviai, sako, kad pas jį yra pinigai. Pareigūnai paaiškina, kad daiktai bus apžiūrėti jo akivaizdoje, be to visur yra filmuojama. (b.l. 43-45)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje 2021 m. rugpjūčio 27 d. 03 val. 43 min. įregistruotas įvykis apie tai, kad ekipažas V1734 sustabdė automobilį „SAAB“ 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus ir neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę (b.l. 4-5).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas Seinų g. 3, Vilniuje, automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nenustatyta (b.l. 8-20).

2021 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog E. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš 2 valandas, tačiau asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisniai padariniai (b.l. 25).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą registruotas 2007 m. liepos 13 d., priklauso E. A. (b.l. 31).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio „SAAB 9-5 1.9 TiD Linear“, pagaminto 2007 metais, kaina su PVM yra 3 100 Eur (b.l. 32).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog E. A. tyčia vairavo transporto priemonę „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, nustatytiems neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau sustabdytas policijos pareigūnų vengė būti patikrintu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina liudytoja V. M., šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis. Faktą, kad kaltinamasis vengė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, policijos pareigūnės V. M. parodymai ir jos tarnybinis pranešimas, pareigūnės body kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Iš policijos pareigūnės parodymų matyti, jog E. A. tyčia atliko tokius veiksmus, kad patikrinimas alkotesteriu būtų nesėkmingas - orą pūtė labai trumpais periodais atitraukdamas galvą. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis turi kvėpavimo sutrikimų dėl rūkymo, todėl išpūsti alkotesterio jam neišėjo objektyviai, tačiau jis jį tikrinančiai policijos pareigūnei nenurodė jokių savo sveikatos sutrikimų, byloje nėra pateikta jokių medicininių duomenų apie kvėpavimo sistemos ligas. Teismas vertina, kad tokie kaltinamojo veiksmai kaip itin trumpas pūtimas į vamzdelį, atitraukiant galvą, negali būti susijęs su jokiais sveikatos sutrikimais, lemiančiais objektyvų negalėjimą būti patikrintam alkotesteriu, tokie veiksmai rodo sąmoningą patikrinimo vengimą.

Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, prieš vairuodamas tą pačią dieną prieš dvi valandas vartojo alkoholį, išgėrė ne mažiau kaip 5 bokalus alaus. Jis nurodė, kad jis ieškojo, kas jį nuvežtų pavalgyti, tačiau neradęs tokio asmens nusprendė vairuoti pats. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti automobilio, todėl sąmoningai vengė tikrintis girtumą, kad nebūtų nustatytas tikslus jo neblaivumo laipsnis. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis pavartojęs alkoholio vis tiek vairavo transporto priemonę, po ko sustabdytas vengė tikrintis blaivumą, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. A. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamojo E. A. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo dėdės S. N. atsakomybėn (b.l. 120). S. N. sutiko laiduoti (b.l. 119). BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. A. yra neteistas (b.l. 122), jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme E. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo veiksmais turtinė žala svetimam turtui nepadaryta. Taigi konstatuotina, kad yra pirmos trys sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Vis dėlto laidavimo instituto taikymui ne mažiau svarbi ir ketvirtoji sąlyga – pagrįstas teismo manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys tokios išvados daryti neleidžia. E. A. jau yra baustas administracine tvarka už šiurkštų Kelių teismo taisyklių pažeidimą – 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (nustatytas 1,48 promilių girtumas) ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių (b.l. 89-91), kas jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, vairavimas neblaiviam pradeda įgauti sisteminį pobūdį. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje vairavo transporto priemonę neblaivus, kai neblaivumo laipsnis buvo pakankamai žymus (tik 0,03 promilės skyrė nuo baudžiamosios atsakomybės). Atsižvelgtina, kad E. A. suvokė esąs neblaivus, tačiau ėmėsi vairuoti transporto priemonę turėdamas visiškai mažareikšmį tikslą (kaip nurodė kaltinamasis norą pavalgyti šilto maisto 3 val. nakties), vadinasi ignoruodamas galimas skaudžias pasekmes ir savo veiksmais keliamą pavojų aplinkiniams. Tokios nuostatos taip pat verčia teismą abejoti, ar E. A. pakankamai rimtai suvokia savo kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, kad jis nepakankamai atsakingai vertina vairuotojo pareigas ir sudaro prielaidas manyti, jog kaltinamasis gali ateityje pakartoti analogišką nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaip vairuotojo atsakomybės stoką ir polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, patvirtina ir tai, kad jis vairuoja transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, nes nėra jos įgijęs.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo dėdę S. N..

Bylos duomenimis, S. N. yra brandaus amžiaus asmuo, dirbantis (duomenys neskelbtini), turi ūkį, darnią šeimą, savo darbinėje veikloje charakterizuojamas tik teigiamai (b.l. 125); jis nėra teistas (b.l. 122), praeityje administracine tvarka bausta tik tris kartus už KET pažeidimus – greičio viršijimą (pagal ANK 416 straipsnio 2, 3, 4 dalis), galioja tik viena nuobauda, baudos sumokėtos (b.l. 123), duomenų, kad turėtų priklausomybės ligų, nėra. Įvertinus šiuos duomenis laikytina, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. S. N. nurodo, kad jis rūpinosi sūnėnu E. A. kaip tėvas, gerai jį pažįsta ir gali daryti jam teigiamą įtaką, po nuosprendžio ketina pasiimti jį pagyventi pas save, įdarbinti, kad galėtų kontroliuoti jo elgesį. Visgi teismui kelia abejonių S. N. galimybė daryti įtaką kaltinamajam laidavimo laikotarpiu. Kaip matyti, kaltinamasis ilgą laiką su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 131-133, Lietuvoje yra grįžęs tik pusę metų. Nors S. N. nurodo, kad laidavimo laikotarpiu jie gyvens kartu, tai prieštarauja paties kaltinamojo prašyme nurodytoms aplinkybėms, kur E. A. parašė, kad jis dirba užsienyje ir negalėjo atgal ten išvažiuoti dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau tenkinus prašymą dėl laidavimo, nedelsdamas vėl išvažiuos į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) įmonėje (b.l. 120). Taigi kaltinamąjį su giminaičiu skirs didelis atstumas ir teismas abejoja, kad S. N. galės kontroliuoti jo veiksmus, žinoti, ką sūnėnas daro. Nors S. N. yra tikras savo įtakos poveikiu giminaičiui, tačiau kaip jis pabrėžė, jis abu kartus nežinojo, kad sūnėnas vairavo neblaivus. Nors teigė auginęs jį kaip tėvas ir diegęs jam moralines vertybes, tačiau jo įtaka nebuvo pakankama, kad kaltinamasis pakartotinai ir be jokio rimto reikalo nevairuotų neblaivus transporto priemonę, galiausiai nevairuotų tokios teisės neįgijęs įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti E. A. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo S. N. atsakomybėn, nėra.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis E. A. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. E. A. anksčiau neteistas (b.l. 88), bedarbis (b.l. 92-93), išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus (b.l. 127-128). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad Administracinių nusižengimo registro ir LITEKO duomenimis anksčiau jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o būtent už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių, už važiavimą keleivine transporto priemone be bilieto, nuobaudos galiojančios (b.l. 89-91). E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi E. A. teisiamas pirmą kartą, ketina nedelsdamas įsidarbinti, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL (BK 45 str. 3 d. 2p.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis E. A., vairuodamas automobilį, esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams ir atsisakydamas tikrintis blaivumą, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi pavojingai, be to vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės tai daryti, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – automobilį vairavo nemažą atstumą, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki šiol neteistas, administracine tvarka baustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2021 m. rugpjūčio 27 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad E. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį "SAAB 9-5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3 100 Eur su PVM (b. l. 32). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis E. A. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, centre, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis "SAAB 9-5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

E. A. 2021 m. rugpjūčio 28 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59-60), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus jos panaikintinos.

E. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 03.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. 17.30 val. (1 parą) (b.l. 48, 63), šis laikas įskaitytinas į bausmę, prilyginant jį 2 MGL baudos (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. A. priklausančiam automobiliui „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d.; turto saugotoju paskirtas UAB „Tomadas“ (b. l. 35-42), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. A. paskirti bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 03.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. 17.30 val. (1 parą), prilyginant jį 2 MGL baudos, ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 38 MGL, tai yra 1 900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d.

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. A. priklausančiam turtui – automobiliui „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. A. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d.

Išaiškinti E. A., kad 1 900 Eur bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.