- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-104-806/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29484-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Renata Šablovskaja
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. gynėjos advokatės Renatos Šablovskajos (Todesaitės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 60 MGL – 3 000 (trijų tūkstančių) eurų bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta bausmė – 40 MGL – 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 03.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. 17.30 val. (1 para), prilyginant jį 2 MGL baudai, ir neatlikta bausmės dalimi laikyta 38 MGL – 1 900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, E. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d.
2) turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. A. 2021 m. rugpjūčio 27 d., apie 03.30 val., Seinų g. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Vyriausybės 2014 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. A. gynėja advokatė R. Šablovskaja-Todesaitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.1. Skunde teigiama, kad gynyba kategoriškai nesutinka su nuosprendžiu ir jame teismo daromomis išvadomis bei mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, maža to, diskriminacinis, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Nurodoma, kad gynyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl kurių buvo atsisakyta tenkinti gynybos prašymą dėl laidavimo. Buvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, ypač susijusios su Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniais, buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, turinčios reikšmės vienodos teisės aiškinimui, ir dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
2.3. Gynėjos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje buvo pateikta pakankami įrodymų, jog egzistuoja visos aplinkybės, leidžiančios atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo dėdės S. N. atsakomybėn.
2.4. Pasak apeliantės, teismo posėdžio metu buvo girdimas išankstinis teismo nusistatymas dėl nuteistojo, kaip, antai, suabejojimas, jog nuteistasis apmokėjo jam skirtą administracinę nuobaudą už vairavimą išgėrus, kurią jis apmokėjo dar iki įvykio, kuris nuteistajam užtraukė baudžiamąją atsakomybę, dėl kurios jis labai gailėjosi.
2.5. Gynėja yra įsitikinusi, kad jeigu E. A. nebūtų romų tautybės, teismas tokiomis pačiomis sąlygomis būtų pripažinęs, jog toks asmuo vertas pasitikėjimo.
2.6. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje draudžiama kurstyti socialinę neapykantą ir diskriminaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad konstitucinis visų piliečių lygybės prieš įstatymą principas turėtų būti laikomas pažeistu, jei su tam tikra žmonių grupe elgiamasi kitaip nei su kitomis žmonių grupėmis, kurioms taikoma ta pati norma, nors tos grupės neturi dydžio ir pobūdžio skirtumų, kurie galėtų objektyviai pateisinti tokį skirtingą požiūrį. Papildomos nuostatos dėl diskriminacijos formų ir atsakomybės yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą. Neapykantos kurstymo draudimas taip pat numatytas Baudžiamajame kodekse (170 str. 1-4 d.): „Kurstymas prieš bet kurią tautinę, rasinę, etninę, religinę ar kitokią asmenų grupę“.
2.7. Gynėja prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, įvertinti bylos aplinkybes ir priimti motyvuotą sprendimą, kuris nepaliktų abejonių, jog šiuo konkrečiu atveju teismas neatleido E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės tik todėl, kad jis – romas, todėl nevertas pasitikėjimo.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo E. A. gynėja – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl laidavimo instituto netaikymo nuteistojo E. A. atžvilgiu.
6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pastebėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga; net ir esant visiems pagrindams, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad E. A. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, savo veiksmais jokios žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė. Kita vertus, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtos aptariamo instituto taikymo sąlygos, pagal kurią nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik asmuo, kuris laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl šios sąlygos egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra vertinamojo pobūdžio.
8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba kai asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
9. Nors E. A. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris neabejotinai sukėlė pavojų visų eismo dalyvių saugumui, iš baudžiamosios bylos matyti, kad sustabdytas neblaivus E. A. nebendradarbiavo su policijos pareigūnais ir neblaivumą tikrintis atsisakė. Be to, E. A. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Teisiamojo posėdžio metu E. A., be kita ko, parodė, kad automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tik todėl, kad norėjo pavalgyti, o pusbrolis dirbo ir negalėjo atvažiuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog E. A., suprasdamas, kad yra neblaivus, nusprendė vairuoti automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, turėdamas visiškai mažareikšmį tikslą, neįvertindamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti pavojus tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.
10. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad E. A. yra baustas administracine tvarka už tai, kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 04.22 val. Vilniuje, Pelesos g., vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – iš esmės tą pačią veiką, kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau nenustačius baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo neblaivumo laipsnio (1,51 prom.). Pastebėtina, jog už minėtą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – bauda sumokėta tik 2021 m. liepos 21 d., taigi administracinė nuobauda yra galiojanti. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad E. A. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, esant pakankamai žymiam neblaivumo laipsniui E. A. transporto priemonę vairavo ne pirmą kartą, kas rodo, jog jis yra abejingas įstatymų draudimams vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei reikalavimui turėti teisę vairuoti transporto priemonę, taip pat savo ir aplinkinių saugumui.
11. Kaip minėta, pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, paprastai suteikia duomenys apie tai, kad kaltininko padaryta nusikalstama veika yra iš esmės atsitiktinė, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir pan., kas šiuo atveju nenustatyta. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar E. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė objektyviomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas neobjektyviai vertino įrodymus dėl nuteistojo tautybės, atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje yra nurodyti aiškūs, bylos duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti motyvai dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos nebuvimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. A. gynėjos advokatės Renatos Šablovskajos (Todesaitės) apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.