Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2014-12-31 · Civilinė byla Nr. 2-996-761/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-31
Bylos Nr.
2-996-761/2014
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00905-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
Ž. A.
Civilinė byla Nr. 2-996-761/2014Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00905-2014-2Procesinio sprendimo kategorija Nr. 35.3.6; 116.5.1; 116.5.2 (N) (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 31 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui Ž. A., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „4finance“ prašo iš atsakovo Ž. A. priteisti 1000 Lt skolą, 746,88 Lt palūkanų, 54 Lt žyminį mokestį, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodo, kad šalys 2012-07-20, sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 1000 Lt sumą 24 mėnesių terminui su 80 proc. dydžio metine palūkanų norma. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė pilnai ir pervedė atsakovui 1000 Lt, tačiau atsakovas laiku ir nustatytais terminais 1000 Lt skolos negrąžino bei nesumokėjo sutartinių palūkanų, kurios ieškovės paskaičiavimu iki ieškinio teismui padavimo dienos sudaro 746,88 Lt sumą.

Ieškovė taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui Ž. A. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2014-12-09. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovo piniginę prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012-07-20 tarp šalių pagal bendrąsias Vartojimo kredito sutarties sąlygas buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 1000 Lt vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui. 2014-07-20 atsakovas turėjo grąžinti iš viso 1000 Lt skolą. Ieškovė pervedė atsakovui 1000 kredito sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovei suteikė 1000 Lt kreditą, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė, šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 Lt skola.

Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovui 80 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 746,88 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės ir sumažinti jas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui gražinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovui 80 procentų metinę palūkanų normą, kurių suma sudaro 746,88 Lt.

Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 80 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 80 proc. (746,88 Lt) palūkanos beveik prilygsta negrąžinto kredito 1000 Lt sumai. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 1000 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (746,88 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (1000 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (746,88 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 500 Lt (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2014-11-28, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo ieškovei, nuo priteistos sumos 1500 Lt priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pateikdama ieškinį, CPK nustatyta tvarka, ieškovė sumokėjo minimalų žyminį mokestį 54 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės teisėtą interesą gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris įvertinus reikalautą priteisti ir priteistiną sumą, iš esmės nesikeičia (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) (289,62 Eur – du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 eurocentus) negrąžintos paskolos, 500 Lt (penkis šimtus litų) (144,81 Eur – vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 eurocentą) palūkanų, viso: 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) (434,43 – keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 eurocentus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) (penkiolika eurų 64 eurocentus) žyminį mokestį UAB „4finance“, į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas LT- 44132, A. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.

Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.

Atsakovas Ž. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis