Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „M.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „ADMINISTRAVIMAS LT“, ieškinį atsakovams O. T., R. T., A. G., G. V. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo O. T. 225,90 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo R. T. – 3174,10 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės A. G. – 1090,83 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo G. V. K. – 5,46 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovų O. T., R. T., A. G., G. V. K. solidariai priteisti teismo ir kreditorių susirinkimo nustatytas 4250,00 EUR administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai O. T. bei A. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jie nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl joks žalos atlyginimas iš jų negali būti priteistas.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Šiaulių apygardos teismo nutarčių, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, kreditorių kreditorinių reikalavimų, kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-01-22 nutartimi UAB „M.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „ADMINISTRAVIMAS LT“. Šiaulių apygardos teismo 2015-03-24 nutartimi patvirtinti BUAB „M.“ kreditorių finansiniai reikalavimai 4468,20 EUR sumai. Šiaulių apygardos teismas 2015-05-15 nutartimi nutarė UAB „M.“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „M.“ įregistruota 2001-10-19, laikotarpyje nuo 2010-11-22 iki 2011-08-16 bendrovės vadovu buvo atsakovas O. T., nuo 2011-08-16 iki 2012-02-28 – atsakovas R. T., nuo 2012-02-28 iki 2014-04-09 – atsakovė A. G., nuo 2014-04-09 iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – atsakovas G. V. K., įmonės akcininkais nuo 2010-11-22 iki 2011-08-22 buvo atsakovas O. T., nuo 2011-08-22 iki 2014-04-11 – atsakovė A. G., o nuo 2014-04-11 akcininku yra atsakovas G. V. K.. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas G. V. K. su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, neperdavė jam įmonės dokumentų bei turto. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui neteikti nuo 2011-06-07.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vadovų atsakomybės sąlygų, kai negalima nustatyti bankrutuojančios bendrovės finansinės padėties dėl to, kad dėl vadovų kaltės prarasti bankrutuojančios bendrovės dokumentai ir nepateikta privalomoji finansinės atskaitomybės ataskaita.

Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Šių pareigų atsakovai R. T., A. G. bei G. V. K. nevykdė – nepateikė 2011-2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio ir neužtikrino privalomos įmonės dokumentų apsaugos. Paskutinis bendrovei vadovavęs atsakovas G. V. K. taip pat pažeidė ir ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas, nes neperdavė įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui.

Be to, ĮBĮ 8 str. 1 d. numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš UAB „M.“ balanso už 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį, 2010-12-31 įmonė turėjo ilgalaikio turto už 8000 Lt (2316,96 EUR) bei trumpalaikio turto už 34127 Lt (9883,86 EUR). Iš teismui pateikto 2011-08-16 dokumentų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad atsakovas O. T. naujajam vadovui atsakovui R. T. jokio ilgalaikio ar trumpalaikio įmonės turto, išskyrus UAB „M.“ antspaudą, neperdavė, įmonės balanso dokumentų perdavimo momentui nesudarė. Atsakovė A. G. jokio ilgalaikio ar trumpalaikio įmonės turto, išskyrus UAB „M.“ antspaudą, naujajam vadovui atsakovui G. V. K. neperdavė, įmonės balanso dokumentų perdavimo momentui nesudarė. Duomenų apie tai, ar atsakovas R. T. perdavė ir ką perdavė atsakovei A. G., byloje nėra. Kadangi 12200,82 EUR vertės turtas nebuvo perduotas, laikytina, jog atsakovo O. T. valdymo laikotarpiu bendrovė šio turto neteko ir nuo 2011-08-16 jo nebeturėjo, kas leidžia daryti išvadą, jog bendrovė, nuo 2011-07-30 turėjusi pradelstų įsipareigojimų kreditorei UAB „Omnitel“, nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Visi atsakovai, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, turėjo ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Dėl paminėtų visų atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) BUAB „M.“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, dėl ko bendrovės kreditoriams buvo padaryta 4496,29 EUR žala: 225,90 EUR dydžio žala – atsakovo O. T. valdymo laikotarpiu, 3174,10 EUR dydžio žala – atsakovo R. T. valdymo laikotarpiu, 1090,83 EUR dydžio žala – atsakovės A. G. valdymo laikotarpiu, 5,46 EUR dydžio žala – atsakovo G. V. K. valdymo laikotarpiu. Be to, iš 2015-02-20 Šiaulių apygardos teismo nutarties bei 2015-05-07 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad įmonės administravimo bankroto procese išlaidos siekia 4250,00 EUR ir taip pat laikytinos įmonei padaryta žala (CK 6.249 str. 1 d.).

Atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), šios prezumpcijos jie nepaneigė. Kilusi žala bendrovei bei jos kreditoriams yra tiesioginis jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas, kadangi, kiekvienam iš atsakovų laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tinkamai vykdžius kitas įstatymų jiems nustatytas pareigas, žala nebūtų kilusi. Todėl tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Atsakovų atsakomybė dėl bendrovei padarytos 4250,00 EUR dydžio žalos (administravimo išlaidos) laikytina solidariąja CK 6.279 str. 1 ir 4 d. pagrindu. Solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas. Ši taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimą; 2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; 3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas potencialiai žalą padariusių asmenų gali išvengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų. Ši taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieškovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Ši prezumpcija negalima, jei neaišku, ar atsakovas iš viso atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Kaip matyti iš bylos duomenų, visi atsakovai savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė bendrovei padarytos žalos atsiradimą; žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Todėl, atsakovams nepaneigus solidariosios atsakomybės prezumpcijos, 4250,00 EUR dydžio administravimo išlaidos iš jų priteistinos solidariai.

Iš atsakovų O. T., R. T., A. G., G. V. K. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už iš jų priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-06-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str., 6.37 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo O. T. priteistina 5,07 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovo R. T. – 71,30 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovės A. G. – 24,50 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovo G. V. K. – 0,12 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai. Lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei priteistina 96,00 EUR žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 4250,00 EUR administravimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 24,00 EUR žyminio mokesčio. Be to, iš atsakovų ieškovei priteistinos ir patirtos atstovavimo išlaidos (200,00 EUR) – iš kiekvieno po 50,00 EUR (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

225,90 EUR (du šimtus dvidešimt penkis eurus 90 ct) žalos atlyginimo;

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 225,90 EUR sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2015-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3174,10 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 10 ct) žalos atlyginimo;

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3174,10 EUR sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2015-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1090,83 EUR (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų 83 ct) žalos atlyginimo;

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1090,83 EUR sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2015-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5,16 EUR (penkis eurus 16 ct) žalos atlyginimo;

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5,16 EUR sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2015-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovų O. T., R. T., A. G., G. V. K. ieškovei BUAB „M.“:

4250,00 EUR (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) administravimo išlaidų;

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4250,00 EUR sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2015-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo O. T. 29,07 EUR (dvidešimt devynis eurus 07 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 50,00 EUR (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „M.“.

Priteisti iš atsakovo R. T. 95,30 EUR (devyniasdešimt penkis eurus 30 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 50,00 EUR (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „M.“.

Priteisti iš atsakovės A. G. 48,50 EUR (keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 50,00 EUR (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „M.“.

Priteisti iš atsakovo G. V. K. 24,12 EUR (dvidešimt keturis eurus 12 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 50,00 EUR (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „M.“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.