Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-517-997/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
1-517-997/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-41546-17
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Bystriakovienė
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
D. Š.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-517-997/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-41546-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Skaistė Bystriakovienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,kaltinamajai R. K., jos gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajai D. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, šiuo metu atliekanti bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teista:

1) 2005 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ir be institucijos, prižiūrinčios elgesio apribojimą žinios, nekeisti gyvenamosios vietos. 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atlikusi bausmę;

2) 2007 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmę atlikusi;

3) 2013 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Paleista iš pataisos namų 2014 m. vasario 19 d. atlikusi bausmę;

4) 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

5) 2017 m. sausio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6) 2017 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. sausio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 3 mėnesius atlyginti turtinę žalą bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2017 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmę;

7) 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams – bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., įsibrovusi į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą,t.y.:

ji 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 15:30 val., pro neužrakintas duris įsibrovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. Š., ir iš buto svetainės kambario pagrobė D. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Zte Blade A460“ 200 eurų vertės ir moterišką rankinę, kurios vertė 40 eurų. Iš viso pagrobė D. Š. priklausančio turto už 240 eurų.

Kaltinamoji R. K. teisiamajame posėdyje kalta pripažino visiškai ir parodė, kad neturi problemų dėl alkoholio, bet išgėrinėja. Neatsiminė, ar įvykio dieną buvo išgėrusi. Negalėjo pasakyti, kodėl taip pasielgė. Butas Simonaitytės g. jai nežinomas, neatsiminė, kodėl pasirinko būtent jį. Ji gyvena netoliese to buto. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, tik pagal bylos faktus žino, kokius daiktus paėmė iš buto. Pripažįsta, kad taip galėjo būti. Neatsimena įvykio tikriausiai dėl ilgą laiką vartoto alkoholio. Neneigė, kad galėjo būti įėjusi į tą butą ir paėmusi daiktus. Kur padėjo paimtus daiktus, neatsiminė. Nukentėjusiosios D. Š. nepažįsta. Ji turi du vaikus, kurie šiuo metu gyvena su jos mama ir uošviene. Mama prižiūrėdavo vaikus ir kol ji dirbo iki suėmimo. Gailisi dėl šio įvykio. Pareikštą civilinį ieškinį neturi iš ko sumokėti, pajamų neturi, dabar yra įkalinta, atlieka bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino pilnai (1 t., b.l. 142-143).

Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklaususi kaltinamąją, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, prokurorei, gynėjui neprieštaraujant su sutrumpintu įrodymų tyrimu, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamosios prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusioji D. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 13.30 val., grįžo iš parduotuvės į namus. Užėjusi į butą, mobilaus ryšio telefoną „Zte Blade A460“, baltos spalvos korpusu, pasidėjo svetainės kambaryje ant spintelės, o pati nuėjo į virtuvę. Namuose buvo viena. Galėjo būti apie 15:30 val. Jai būnant virtuvėje išgirdo, jog trinktelėjo lauko durys. Pagalvojo, kad į namus grįžo vyras, sušuko paklausdama, kodėl taip anksti grįžo, tačiau nesulaukusi jokio atsakymo, pati nuėjo į koridorių. Koridoriuje ir bute nieko nebuvo, bet iš užtrenkiamų durų garso suprato, kad į butą kažkas buvo užėjęs, todėl patikrino lauko duris, jos buvo atrakintos. Tada prisiminė, jog duris grįžusi pamiršo užrakinti. Suprato, kad kažkas buvo užėjęs į butą. Apžiūrėjusi kambarius, aptiko, kad iš svetainės kambario, nuo spintelės yra pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Zte Blade A460“ baltos spalvos korpusu, kurio vertė vagystės dienai buvo 200 eurų, su jame buvusia materialinės vertės neturinčia SIM kortele. Iš to paties kambario, nuo lovos buvo pavogta 40 eurų vertės, baltos spalvos moteriška rankinė, kuri buvo ilga rankena, nešiojama per petį. Rankinės viduje buvo naudota ir materialinės vertės neturinti kosmetika, tai yra: lūpų dažai ir blakstienų tušas. Daugiau jokių daiktų rankinėje nebuvo. Vagystės metu iš buto buvo pavogta jai priklausančio turto už 240 eurų, tačiau 2018 m. sausio 24 d. policijos komisariate buvo grąžintas iš buto pavogtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Zte Blade A460“. Telefonas yra veikiantis, tik grąžintas su įskilusiu ekrano stiklu. Telefono stiklo pakeitimas kainuos 45 eurus, tačiau kol kas dar jo nekeitė. Viso šios vagystės metu šiai dienai yra patyrusi 40 eurų nuostolį, tačiau priskaičiuoja į turtinę žalą ir tuos 45 eurus, kuriuos turės sumokėti keičiant mobilaus ryšio telefono ekraną, todėl reiškia 85 eurų civilinį ieškinį. Prašo šiai sumai pripažinti civiline ieškove. Merginos, moters – R. K. nepažįsta ir nežino, ji niekada nėra buvusi namuose. Tą dieną, nei ankščiau pas ją jokių nepažįstamų, pašalinių asmenų nebuvo atėję ( 1 t., b.l. 3, 62–64).

Nukentėjusioji D. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio, parodė, jog telefonas jai yra grąžintas, tačiau šiai dienai telefono stiklas nebuvo sutvarkytas, jo nekeitė, rankinė jai nėra grąžinta. Tačiau rankinė buvo sena, jos nebevertina materialine išraiška, todėl atsisako civilinio ieškinio.

Liudytojas R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. atvežė į lombardą, esantį adresu Taikos pr. 115A, Klaipėdoje, užstatyti savo nešiojamą kompiuterį „ASUS“. Kompiuterį užstatė už 30 eurų. Kadangi reikėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl lombarde dirbęs darbuotojas pasiūlė neva gerą telefoną „ZTE Blade A460“, baltos spalvos korpusu. Telefonas kainavo 55 eurai. Darbuotojas išskaičiavo už kompiuterį 30 eurų, tad už telefoną sumokėjo tik 25 eurus ir nusipirkęs telefoną nuo tada naudojasi juo. Į telefoną įsidėjo savo kortelę. Telefonas buvo be dokumentų, kad telefonas yra vogtas, nežinojo. Kai sužinojo, kad telefonas ZTE yra vogtas, jį grąžino pareigūnui. Nori, kad telefonas būtu grąžintas tikrajam savininkui ( 1 t., b.l. 76–77).

2017 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas po vagystės butas, esantis adresu I. Simonaitytės g. 3–23, Klaipėda. Apžiūros metu paimti objektai – du rankų delno pėdsakas nuo išorinės durų pusės, kurie nukopijuoti ant daktiloplokštelių Nr.1 ir Nr. 2 ( 1 t., b.l. 1–5).

2018 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. 30-(141)-ISI-160, konstatuota, kad vienas rankos delno ir vienas piršto pėdsakas, rasti ir paimti 2017 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį adresu I. Simonaitytės g. 3–23, Klaipėdoje, ir nukopijuoti ant daktiloplokštelių Nr. 1, Nr. 2 palikti R. K., gimusios 1990 m. vasario 19 d., kairės rankos delnu ir kairės rankos bevardžiu pirštu (1 t., b.l. 52-57).

2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikta D. Š. mobiliojo ryšio telefono „ZTE BLADE A460“, kurio IMEI Nr. 867370025801399, paslaugų teikimo sutartis (1 t., b.l. 61).

Byloje pateiktas D. Š. civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusioji prašo priteisti iš R. K. jai padarytą 85 eurų dydžio turtinę žalą (1 t., b.l. 70).

2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimu D. Š. pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 71–72).

Liudytojo R. Š. apklausos protokole ir jo prieduose užfiksuoti R. Š. pateikti dokumentai ir mobiliojo ryšio telefonas – telefono pirkimo kvitas, mobiliojo ryšio telefonas „ZTE BLADE A460“, kurio IMEI Nr. 867370025801399 ( 1 t., b.l. 76–79).

Iš 2018 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „ZTE Blade A460“, su dviem IMEI Nr. 867370025801399 ir IMEI Nr. 8673700258639 ( 1 t., b.l. 95–96).

2018 m. sausio 24 d. pakvitavimu nukentėjusiajai D. Š. grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „ZTE Blade A460“ (1 t., b.l. 98).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastoji vagystė (pagrobto svetimo turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL), o BK 178 straipsnio 2 dalyje – kvalifikuotoji, kuomet svetimas turtas pagrobiamas įsibrovus į patalpą, saugyklą arba yra kitų veiką kvalifikuojančių požymių.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad R. K. 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 15:30 val., pro neužrakintas duris įsibrovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį D. Š., ir iš buto svetainės kambario pagrobė D. Š. priklausančio turto už 240 eurų - mobiliojo ryšio telefoną „Zte Blade A460“ 200 eurų vertės ir moterišką rankinę, kurios vertė 40 eurų. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, t.y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji R. K. padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad grobdama svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamoji turėjo galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo – užstatydama jį lombarde.

Kaltinamoji R. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d. 2 p.). Kaltinamoji naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nuo 2005 m. yra teista jau septynis kartus, todėl pripažintina recidyvistė (BK 27 straipsnis). Ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7–452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamoji R. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Ji anksčiau teista septynis kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei. Paskutinį kartą teista 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teistumui neišnykus bei neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaltinamoji vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kas rodo, kad R. K. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkusi daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, kaip matyti, teigiamų išvadų nedaro. R. K. netekėjusi, oficialiai niekur nedirba, nėra registruota darbo biržoje. Šiuo metu ji atlieka bausmę. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jos atsakomybę vieną švelninančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką R. K. padarė prieš priimant 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį ir 2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį. R. K. 2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal 182 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, jai paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesių laisvės atėmimas. Šis nuosprendis šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė nebendrinamos, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

R. K. 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jai paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis pakeistas 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais – vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, nutarta išieškoti iš R. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią 401,13 Eur (keturių šimtų vieno euro ir trylikos centų) sumą; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl bausmės bendrintinos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie didesnės 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Bausmė kaltinamajai skirtina atlikti pataisos namuose.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Byloje civiliniu ieškovu pripažinta D. Š., byloje buvo pareikštas 85 Eur dydžio civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusioji prašė atlyginti padarytą turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, pretenzijų kaltinamajai neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, procesas dėl D. Š. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie didesnės 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Procesą dėl civilinės ieškovės D. Š. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jai įteikimo dienos - gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Kaltinamajai išaiškintina, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Skaistė Bystriakovienė