Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, kaltinamajam A. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Edmundui Jonušui, nukentėjusiajam V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2004 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2005 m. balandžio 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2004-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2005 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2005-04-07 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. liepos 1 d., nuo 17 val. 00 min., iki 23 val. 30 min., atvažiavęs automobiliu „Mercedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė statybines medžiagas: 3 m² polistireno klojinių U20, kurių bendra vertė 57,10 eurų (1 m² vertė – 19,03 eurų), 18 m² polistireno klojinių UB300/100-20, kurių bendra vertė 324,45 eurų (1 m² vertė – 18,03 eurų), 13,5 m² polistireno klojinių US300/100, kurių bendra vertė 243,52 eurų (1 m² vertė – 18,04 eurų), 6 m² polistireno klojinių US300/200, kurių bendra vertė 217 eurų (1 m² vertė –36,17 eurai), 4,5 m² polistireno klojinių UB300/100, kurių bendra vertė 79,67 eurų (1 m² vertė – 17,70 eurų), 9 m² polistireno klojinių US300, kurių bendra vertė 159,32 eurų (1 m² vertė – 17,70 eurų), 1 pakuotę tvirtinimo komplekto U-FIX, kurio vertė 62,56 eurų, 5 pakuotes tvirtinimo komplektų U-FIX, kurių bendra vertė 319 eurų, (1 pakuotės vertė 63,80 eurų), 1 pakuotę tvirtinimo komplekto VK-20, kurio vertė 13,31 eurų, 5 pakuotes tvirtinimo komplektų VK-20, kurių bendra vertė 67,70 eurų (1 pakuotės vertė 13,54 eurų), kurias susidėjo į automobilį ir išvyko, tokiu būdu pagrobė svetimą V. G. priklausantį 1 543,63 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad jis planavo statyti namą bei planavo statyti pamatus. Kažkur netoli nukentėjusiojo V. G. sklypo jis darbavosi ir pravažiuodamas netoli pastebėjo statybines medžiagas. Ten tvoros nebuvo, tai kaltinamasis šias statybines medžiagas paėmė. Jis visą gyvenimą gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten tas suvokimas kiek kitoks, nes jei kas nors taip guli, tai tokias medžiagas išmeta. Dalis statybinių medžiagų buvo supakuotų, o dalis ne. Kaltinamasis paaiškinti negali, kodėl taip pasielgė, supranta, kad buvo ne jo medžiagos. Jis visas medžiagas grąžino, todėl civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Dar pasiūlė nukentėjusiajam 1000 eurų, tačiau nukentėjusysis pasiimti atsisakė, nes paprašė 6 tūkstančių eurų. Automobilis, kurį įvykio metu vairavo priklauso jo mamai, mama nežinojo, kad jis vykdys nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

6) Vaizdo įrašas pavadinimu „20220707203217639-E59195806-Kelias-1mov“yra analogiškas vaizdo įrašui „20220707203217639-E59195806-Kelias-12.mov“.

2022 m. rugsėjo 15 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis A. B. pateikė pamatų klojinius (13 vnt. pakuočių), pamatų tvirtinimo komplektus (5 vnt.), pamatų tvirtinimo komplektus (5 vnt. pakuotės). Šie daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam V. G. (b. l. 94-96, 103).

2022 m. liepos 20 d. UAB „B.“ PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), nurodytos V. G. įsigytos medžiagos, kurių bendra suma yra 1 543,63 eurai (b. l. 34).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje visiškai įrodyta, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo kaltę įrodo taip ir byloje esantys vaizdo įrašai, įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiojo pareiškimas, ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Byloje įrodyta, kad A. B. pagrobė svetimas statybines medžiagas. Tokiu būdu savo neteisėtus veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Su pagrobtu turtu sėkmingai pasišalino. Vagystė laikoma baigta. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (1 543,63 eurų), todėl kaltinamojo A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą turtinėms teisėms ir turtui, taip pat kaltės formą ir rūšį, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad jis praeityje yra teistas 3 kartus, tačiau teistumai išnykę, šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti jam už BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, jos dydį nustatant arčiau minimumo.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, A. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Byloje yra nukentėjusiojo V. G. pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusysis V. G. pareiškė 3693,63 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro turtinė bei neturtinė žala, tai 2193,63 eurų, statybinių medžiagų vertė, 650 eurų pirkto garažo vertė bei 1500 eurų neturtinė žala. Pagrįsdamas neturtinę žalą nurodė, kad dėl įvykdyto patyrė emocinį pažeminimą, nesaugumo jausmą, baimę, kad vėl apvogs (b. l. 43). Teismas susipažinęs su civiliniu ieškiniu vertina, kad turtinė žala neturi būti priteista, kadangi visos pavogtos statybinės medžiagos buvo grąžintos nukentėjusiajam, o pats faktas, kad jis privalėjo pirkti naujas nesudaro pagrindo vertinti kitaip, kadangi išieškojus iš kaltinamojo paminėtą sumą nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų.

CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas, bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D., R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB „E. ”, bylos Nr. 3K-3-393/2008, LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas restitutio in integrum objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011. 2K-410/2013, 2K-244/2015). Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas). Konstatuojant kaltės formas, taikomi bendrieji deliktinės atsakomybės principai, įvertinamas asmens veiksmų kryptingumas ir turinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Šiuo požiūriu pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Nr. 2K-470/2006: veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan.

Teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis stresavo, kad nevyksta statybos, jautė baimę, mano, jog priteisti neturtinę žalą yra pagrindas, tačiau atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat į tai, kad konkrečiu atveju padarytas turtinis nusikaltimas, o ne nusikaltimas žmogaus sveikatai, neturtinę žalą mažina ir nukentėjusiojo naudai priteisia 400 eurų.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis

neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalies 3 punkte, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Pagal teismų praktiką visų pirma nusikaltimo priemone pripažįstamas turtas, specialiai pritaikytas daryti nusikalstamai veikai, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Taip pat nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažintas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas arba labai pasunkėtų. Kaltinamasis A. B. pagrobė daug sunkių daiktų, todėl be automobilio jis negalėjo jų nugabenti ir paslėpti, tad šiuo atveju automobilis pripažintinas nusikaltimo priemone. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas, įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-570/2013, 2K-291-699/2016). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklausė ne kaltinamajam, o jo motinai, todėl iš kaltinamojo priteistina konfiskuotino automobilio Mercedes Benz 111 CDI vertė 2570 eurų.

Kiti klausimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. B. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskas paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 433-438 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. B. galutinę bausmę - 40 MGL, 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui, adresu Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas, arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi priteisti iš kaltinamojo A. B. valstybės naudai konfiskuotino turto, automobilio „Mercedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę 2570 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt) eurų, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dalyje dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiojo V. G. naudai 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dalyje dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.