Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams UAB „Greitistos statyba“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2014 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 6 ir 2014 m. spalio 1 d. pažymos Nr. STL-14-3046 panaikinimo, tretieji asmenys L. B., O. B., V. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti UAB „Greitistos statyba“ surašytą 2014 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 6 galiojimą bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL -14-3046.

Ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal 2008 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 07-10/15-TP (toliau – Projektas) statytojui UAB „Garažų renovacijos grupė“ išdavė 2009 m. sausio 26 d. statybos leidimą Nr. GN/59/08-1583 (toliau- Leidimas 1). Pasikeitus statytojui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija naujajam statytojui UAB „Greitistos statyba“ 2013 m. liepos 4 d. išdavė naują leidimą statyti naują statinį (toliau - Leidimas 2) to paties Projekto pagrindu. UAB „Greitistos statyba“ 2014 m. liepos 3 d. pateikė ieškovei prašymą patvirtinti Deklaraciją, kurioje nurodyta, kad užbaigta dvibučio gyvenamojo namo 1A2/b statyba, kad statyba vykdyta Projekto ir Leidimo 2 pagrindu. Deklaracija 2014 m. liepos 3 d. patvirtinta ieškovės; jos pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atlikusi statinio patikrinimą vietoje, nustatė, kad UAB „Greitistos statyba“ pastatyto statinio sprendiniai skiriasi nuo statinio projekto sprendinių, todėl 2014 m. sausio 14 d. privalomuoju nurodymu nurodė iki 2015 m. sausio 29 d. pateikti visą statinio projektinę dokumentaciją, pagal kurią buvo vykdomi statybos darbai sklype, o išnagrinėjusi dokumentus, ieškovė konstatavo, kad Deklaracija surašyta neteisėtai, nes UAB „Greitistos statyba“ atlikti statybos darbai, pažeidžiant esminius projekto sprendinius, laikytini savavališkais. Statytojas neturėjo teisės surašyti ir pateikti tvirtinti Deklaracijos, deklaruojant, kad statinio statyba yra užbaigta pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus ir Deklaracijos pagrindu įregistruoti statinį Nekilnojamo turto registre, todėl deklaracija surašyta ir pateikta tvirtinti neteisėtai, o jos galiojimas naikintinas. Deklaracijos pagrindu įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas buvo padalintas pagal Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Miesto Plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymą (toliau - Pažyma) į du dvibučius gyvenamuosius namus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytos Pažymos pagrindu iš nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas dvibutis gyvenamasis namas ir įregistruoti du dvibučiai gyvenamieji pastatai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba buvo užbaigta surašius neteisėtą Deklaraciją ir šis statinys neteisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip neteisėtos Deklaracijos pasekmė naikintina ir Pažyma, kurios pagrindu neteisėtas statinys buvo padalintas į du atskirus statinius.

Atsakovė UAB „Greitistos statyba“ pripažino reikalavimą dėl 2014 m. liepos 1 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 6 pripažinimo negaliojančia.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. UAB „ Greitistos statyba“ pateikė prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų namų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su minėtu prašymu pateikė schemą bei kadastrinių matavimų bylą. STR 1.12.08:2010 22 p. įtvirtinti veiksmai, kuriuos, gavęs nurodytus dokumentus, privalo atlikti valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, t. y. patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuoti statiniai galės būti naudojami pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į statinius, išspręsti automobilių vietų klausimai ir pan. UAB „Greitistos statyba“ teiktos schemos buvo pasirašytos architekto, kartu su schema taip pat pateiktas diplomas, kuris patvirtina, kad architektui buvo suteiktas architektūros bakalauro laipsnis. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog į formuojamus du namus yra atskiri įėjimai iš lauko pusės, nustatytos papildomos dvi parkavimo vietos kitoje namo pusėje, į kurią patenkama per gretimo sklypo kelio servitutą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustačiusi, jog schemą parengė turintis teisę tokią schemą rengti asmuo, bei, kad naujai suformuoti statiniai galės būti naudojami pagal paskirtį, pagrįstai išdavė ginčo pažymą, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu sutiko ir nurodė, jog atsakovės UAB „Greitistos statyba“ įvykdyta statyba gretimame sklype, pažeidė jos teises bei teisėtus reikalavimus, nes namas pastatytas pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus, neatitinka dvibučio gyvenamojo namo statybos projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, neišlaikytas minimalus 3 m. atstumas nuo pastato labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki jos sklypo ribų.

Trečiasis asmuo O. B. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog jis ginčo pastate yra įsigijęs butą, kurio įsigijimui gavo paskolą iš banko, todėl bet kokie pastato pertvarkymai turės jam neigiamų pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkino ir panaikino UAB „Greitistos statyba“ surašytą 2014 m. liepos 1 d. deklaraciją Nr. 6 apie dvibučio gyvenamojo namo 1A2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymą Nr. STL-14-3046. apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iš kiekvieno atsakovo trečiojo asmens V. K. naudai po 272,25 Eur ir trečiojo asmens O. B. naudai po 223,85 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei po 4,75 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Dėl UAB „Greitistos statyba“ surašytos 2014 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „Greitistos statyba“ pripažino reikalavimą dėl 2014 m. liepos 1 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 6 pripažinimo negaliojančia, bei remdamasis CPK 268 str. 5 d., šioje dalyje surašė sutrumpintus motyvus.

Teismo vertinimu deklaracija naikintina, nes ji surašyta neteisėtai, kadangi UAB „Greitistos statyba“ atlikti statybos darbai, pažeidžia esminius projekto sprendinius, tokia statyba laikytina savavališka, todėl statytojas neturėjo teisės surašyti ir Inspekcijai pateikti tvirtinti Deklaracijos bei deklaruoti, kad statinio statyba yra užbaigta pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus ir šios Deklaracijos pagrindu įregistruoti statinio Nekilnojamo turto registre. Teismas tokią išvadą darė iš ieškovės nustatytų aplinkybių, kurių UAB „Greitistos statyba“ neginčijo, ir kuriomis nustatyta, kad: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto projekto ir atsakovo 2015 m. sausio 28 d. pateikto projekto, kurio pagrindu buvo išduoti Leidimas 1 ir Leidimas 2, brėžinių „Pirmo aukšto planas“ ir „Antro aukšto planas“ sprendiniai neatitinka prie prašymo patvirtinti Deklaraciją pridėto statinio projekto brėžinių “Pirmo aukšto planas“ ir Antro aukšto planas“ sprendinių; 2) prie prašymo patvirtinti deklaraciją pridėtoje statinio kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti faktiniai statinio duomenys atitinka prie prašymo patvirtinti Deklaraciją pridėto statinio projektų brėžinių „Pirmo aukšto planas“ ir Antro aukšto planas“ sprendinius, tačiau neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto Projekto ir atsakovo 2015 m. sausio 28 d. pateikto Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas 1 ir Leidimas 2, brėžinių „Pirmo aukšto planas“ ir „Antro aukšto planas“ sprendinių; 3) fasade tarp ašių 1-5, pirmame aukšte tarp ašių 2-4 Projekte nenumatytas priestatas-laiptinės tambūras, t. y. pakeisti statinio matmenys, Projekte buvo numatytas tik stogelis virš įėjimo; 4) fasade tarp ašių 1-5, per abu aukštus tarp ašių 2-4 įrengta Projekte nenumatyta laiptinė; 5) fasade tarp ašių 5-1, pirmame aukšte tarp ašių 4-2 vietoj Projekte numatytų atvirų terasų, įrengtos vonios patalpos, t. y. pakeisti statinio matmenys; 6) fasade tarp ašių 5-1, antrame aukšte balkonai perkelti iš pastato kraštų į pastato vidurį, ašyje „3“ per abu aukštus įrengta nauja siena, atskirianti balkonus, t. y. pakeisti statinio matmenys; 7) vietoje pirmo aukšto sienoje tarp patalpų „04“ ir terasų numatyto lango įrengta Projekte nenumatyta siena su ortakiais (Projekte sieną su ortakiais buvo numatyta įrengti pirmame aukšte tarp patalpų „08“ ir „07“), antrame aukšte patalpose „10“ įrengta Projekte nenumatyta siena su ortakiais (projekte sieną su ortakiais buvo numatyta įrengti antrame aukšte tarp patalpų „15“ ir „16“); 8) visuose fasaduose abiejuose aukštuose pakeisti langų dydžiai, jų vietos. Be to, nustatyta, kad įrengus naujas ir pakeitus suprojektuotas konstrukcijas, įrengtos papildomos patalpos, kurias įrengus, padidėjo pastato bendras plotas - pagal Projektą - 294,52 kv. m., o pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis - 322,58 kv. m., padidinus pastato bendrąjį plotą viršytas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 30-1152, žemės sklypui nustatytas užstatymo intensyvumas. Šie pažeidimai nustatyti ieškovės 2015 m. vasario 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akte Nr. DTA-7 ( 112-115). Tokiu būdu, statytojas UAB „Greitistos statyba“, nukrypdamas nuo statinio, kurio statybai buvo gavęs leidimą, projekto sprendinių, savavališkai keisdamas projekto sprendinius pertvarkydamas statomą statinį, pažeidė Statybos įstatymo 2 str. 93 p., Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 44-48 p. reikalavimus bei Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826STR 1.07.01.:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 p. nuostatas, nes visais atvejais, siekiant pakeisti statinio projekto sprendinius, tiek esminius, tiek neesminius, turi būti parengtas naujos laidos projektinių sprendinių dokumentas, turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau tokių veiksmų statytojas neatliko. Ginčijamoje deklaracijoje UAB „Greitistos statyba“ nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad statinio statyba užbaigta pagal projekto sprendinius, kartu su prašymu patvirtinti Deklaraciją, pateikė statinio projektą, kurio sprendiniai neatitinka Projekto, kurio pagrindu buvo išduoti Leidimai Nr.1 ir Nr. 2 sprendinių, kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją pateiktas statinio projektas taip pat neatitinka naujai Projekto laidai keliamų teisės aktų reikalavimų. Teismas, remdamasis Statybos įstatymo 2 str.71 d. nuostatomis, laikė, kad atsakovė UAB „Greitistos statyba“, kaip statytojas, neturėjo teisės surašyti ir ieškovei pateikti tvirtinti Deklaracijos Nr. 6 apie statinio statybos užbaigimą ir šios deklaracijos pagrindu įregistruoti statinio nekilnojamojo turto registre, todėl Deklaraciją, kaip surašytą ir pateiktą tvirtinti neteisėtai, panaikino.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-14-2046. Teismas, nors ir nustatęs, jog atsakovė Pažymą statytojui išdavė nepažeisdama Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatų, laikė, kad šios pažymos išdavimas sukėlė neigiamas pasekmes, nes statytojui UAB „Greitistos statyba“ surašius neteisėtą deklaraciją apie dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą, ir šį statinį neteisėtai įregistravus nekilnojamojo turto registre, kaip neteisėtos Deklaracijos pasekmė, naikintina atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pažyma, kurios pagrindu neteisėtas statinys buvo padalintas į du atskirus statinius. Teismas šį ieškovės reikalavimą, kaip išvestinį iš pirmojo ieškinio reikalavimo dėl Deklaracijos panaikinimo, tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymą.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė trečiojo asmens V. K. patirtas 544,50 Eur ir O. B. patirtas 447,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų paslaugas, o remdamasis CPK 92 str., 96 str., iš atsakovų valstybės naudai priteisė po 4,75 Eur pašto išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymos Nr. STL-14-3046, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį dalyje dėl 2014 m. spalio 1 d. pažymos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus pirmojo prašymo, pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos trečiojo asmens V. K. naudai 272,25 Eur ir trečiojo asmens O. B. naudai 223,85 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, pakeisti - bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų naudai priteisti iš UAB „Greitistos statyba“.

1) Dėl CPK 270 str. 4 d. pažeidimo. 2014 m. spalio 1 d. pažyma buvo priimta, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, apeliantės įgalioti tarnautojai atliko visas, reikalaujamas atlikti procedūras ir nenustatę jokių trūkumų, teisėtai UAB „Greitistos statyba“ išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį. Todėl neegzistuoja teisinis pagrindas 2014 m. spalio 1 d. pažymos panaikinimui, o minėtą pažymą naikinant vien ieškovės nurodytu pagrindu, jog iš neteisės teisė nekyla, būtų ne tik paneigtas STR 1.12.08:2010 įtvirtintas teisinis reguliavimas, bet ir pažeisti CK 1.5 str. įtvirtinti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

2) Pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl ginčijama pažyma yra laikytina neteisėta, o tik formaliai nurodė, jog Inspekcijos reikalavimas, kaip išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo, tenkintinas, todėl teismas nepasisakydamas dėl pažymos neteisėtumo ir jos panaikinimo pagrindo nesilaikė CPK 270 str. 4 d. sprendimo motyvuojamajai daliai įtvirtintų reikalavimų.

3) Dėl CPK 93 str. 4 d. netaikymo. Teisminis ginčas kilo dėl UAB „Greitistos statyba“ neteisėtų veiksmų, kuri nagrinėjant bylą pripažino Inspekcijos ieškinio pagrįstumą, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos būtent iš jos. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama 2014 m. spalio 1 d. pažymą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, jos veiksmų neteisėtumo nenustatė ir teismas, Inspekcijos atstovė taip pat patvirtino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, išduodami ginčijamą pažymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atmesti atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymos, o likusią apeliacinio skundo dalį vertinti teismo nuožiūra.

1) Dėl CPK 270 str. 4 d. pažeidimo. Skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareikšto reikalavimo yra motyvuotas, pagrįstas faktais ir ginčo santykiui taikomomis teisės normomis. Nors Inspekcija nenustatė jokių savarankiškų ginčijamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymos neteisėtumo pagrindų, bet tai nesudaro pagrindo teigti, kad minėta pažyma išduota teisėtai ir pagrįstai. Remiantis principu, kad iš neteisės neatsiranda teisė, teismui panaikinus UAB „Greitistos statyba“ 2014 m. liepos 1 d. deklaraciją apie dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą, minėta pažyma privalėjo būti panaikinta. Be to, reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu yra išvestinis iš reikalavimo UAB „Greitistos statyba“ atžvilgiu.

2) Dėl CPK 93 str. 4 d. netaikymo. Teismo sprendimo bei apeliacinio skundo argumentų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nėra susijusi su Inspekcijos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl Inspekcija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1) Dėl CPK 270 str. 4 d. pažeidimo. Tai, jog atsakovė UAB „Greitistos statyba“ statinį pastatė savavališkai nesilaikydama esminių tokio statinio projekto sprendinių, lemia tokio statinio statybos neteisėtumą, o statinio statybai esant neteisėtai, toks statinys negali būti pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai panaikino Pažymą. Tokios pačios pozicijos, jog statybos pripažinimas neteisėta laikytinas savarankišku pagrindu pažymos, patvirtinančios statinio pripažinimą tinkamu naudoti, panaikinimui, yra laikomasi ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje.

2) Dėl CPK 93 str. 4 d. taikymo. Trečiųjų asmenų V. K. ir O. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos abiejų atsakovų, tiek atsakovės UAB „Greitistos statyba“, tiek apeliantės veiksmų, t. y. atsisakymo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Deklaracijos ir Pažymos panaikinimo, todėl tokios išlaidos pagrįstai sprendimu yra priteistos iš šių asmenų lygiomis dalimis.

Atsakovė UAB „Greitistos statyba“ bei tretieji asmenys L. B. ir O. B. atsiliepimų į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepateikė motyvų, kodėl ginčijama pažyma yra laikytina neteisėta, o tik formaliai nurodė, jog Inspekcijos reikalavimas, kaip išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo, tenkintinas, todėl teismas nepasisakydamas dėl pažymos neteisėtumo ir jos panaikinimo pagrindo nesilaikė CPK 270 str. 4 d. sprendimo motyvuojamajai daliai įtvirtintų reikalavimų.

Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d., tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs, jog apeliantė 2014 m. spalio 1 d. pažymą statytojui išdavė nepažeisdama Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatų, laikė, kad šios pažymos išdavimas sukėlė neigiamas pasekmes, todėl UAB „Greitistos statyba“ surašius neteisėtą deklaraciją apie dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą, ir šį statinį neteisėtai įregistravus nekilnojamojo turto registre, kaip neteisėtos Deklaracijos pasekmę, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą pažymą, kurios pagrindu neteisėtas statinys buvo padalintas į du atskirus statinius, t. y. teismas ieškovės reikalavimą dėl pažymos panaikinimo tenkino kaip išvestinį iš pirmojo ieškinio reikalavimo dėl Deklaracijos panaikinimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis išvadomis ir pažymi, kad panaikinus 2014 m. liepos 1 d. deklaraciją apie dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažyma taip pat turi būti panaikintina kaip išvestinis neteisėtas individualus administracinis aktas, t. y. Deklaracijos panaikinimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti 2014 m. spalio 1 d. pažymą. Priešingu atveju, susidariusi situacija, kai panaikinama Deklaracija apie dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą, kurios pagrindu statinys neteisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o Pažymą, kurios pagrindu neteisėtas statinys buvo padalintas į du atskirus statinius, palikus galioti, prieštarautų Ex injura non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė) principui, nes statinys, pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neteisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, negali būti teisėtai padalintas į du atskirus statinius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės normų atitinkamas taikymas ir teismo argumentacija, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, su kuria nesutinka apeliantė, negali lemti išvados, kad yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šaliai, nesutinkančiai su teismo priimtu procesiniu sprendimu ir padarytomis išvadomis, CPK nustatyta galimybė tokį teismo procesinį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka (CPK 301 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo šia teise. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo išsprendimo iš esmės yra motyvuotas, tai pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nėra. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. pažymos Nr. STL-14-3046 panaikinimo CPK 270 str. 4 d. bei 329 str. 2 d. 4 p. pagrindais.

Dėl savivaldybės pareigos atlyginti trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovų UAB „Greitistos statyba“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos trečiojo asmens V. K. naudai priteisė po 272,25 Eur iš kiekvieno atsakovo bei trečiojo asmens O. B. naudai - po 223,85 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos tik iš UAB „Greitistos statyba“, nes ginčas kilo dėl jos neteisėtų veiksmų, o apeliantė, išduodama 2014 m. spalio 1 d. pažymą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, jos veiksmų neteisėtumo nenustatė ir teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 93 str. 1-3 d., tiek 93 str. 4 d. nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 str. 1–3 d. įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. 4 d., inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčo dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. spalio 1 d. pažymą statytojui išdavė nepažeisdama Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatų, nėra, taip pat į tai, kad ginčo pažyma naikinama kaip išvestinis neteisėtas individualus administracinis aktas (Deklaracijos panaikinimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti 2014 m. spalio 1 d. pažymą), o UAB „Greitistos statyba“ pripažino ieškovės reikalavimą dėl 2014 m. liepos 1 d. Deklaracijos panaikinimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų naudai priteisė iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, trečiojo asmens V. K. patirtas 544,50 Eur ir O. B. patirtas 447,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų paslaugas priteisiant tik iš atsakovės UAB „Greitistos statyba“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo V. K. prašė jos naudai priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės pateikto skundo, taip pat įvertinęs trečiojo asmens atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 2 p., 8.11 p., sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens naudai priteisti iš apeliantės (atsakovės), jas sumažinant iki 300 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovės UAB „Greitistos statyba“ (į. k. 123599250) trečiojo asmens V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) ir trečiojo asmens O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 447,70 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 70 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) trečiojo asmens V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.