- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2-8631-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13863-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- R. R., A. R.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas, Jodita Rapalavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams R. R. ir A. R. dėl dalies palikimo priėmimo nuginčijimo ir privalomos palikimo dalies nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R., notarė E. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę į privalomą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. R. palikimo dalį, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusios motinos palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti, pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto atsakovams, dalį dėl 1/6 dalies jame nurodyto turto, bei priteisti iš atsakovų valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina A. R., kuri testamentu visą savo turtą buvo paskyrusi ieškovės seseriai A. R. ir jos sūnui R. R. (atsakovams). 2017 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu palikėjos turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 650/1050 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo perduota lygiomis dalimis atsakovams. Nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 26 d. yra neįgali, nedarbinga, visas pajamas sudaro 184,28 Eur netekto darbingumo pensija. Jokio nekilnojamojo turto, vertingo kilnojamojo turto ar santaupų neturi. Motinos mirties dieną buvo motinos išlaikoma, jai išlaikymas buvo teikiamas nekilnojamuoju turtu, aprūpinant gyvenamąja vieta. Mano, kad turi teisę į privalomąją motinos palikimo dalį, t. y. 1/6 dalį palikimo. Pažymėjo, kad motinos palikimą priėmė aktyviais veiksmais. Minėtame bute gyvena nuo 1985 m. gegužės 1 d., iki šiol, butą prižiūri, tvarko, moka komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ji vienintelė pradėjo turtu rūpintis kaip savu. Pažymėjo, kad ieškovei, pagal susitarimą su atsakovais, buvo leista naudotis turtu (t. y. gyventi name tiek, kiek jai to reikės), todėl atsakovė mokėjo tik komunalinius mokesčius, t. y. už paslaugas, kuriomis pati naudojosi. Be to, butas yra avarinės būklės ir reikalaujantis kapitalinio remonto. Šiuo turtu tiek iki, tiek ir po palikėjos mirties rūpinosi atsakovas R. R.. Buvo remontuojamas prakiuręs stogas, šienaujamas sklypas, atliekami smulkūs remonto ir kiti turto priežiūros darbai, siekiant išlaikyti jį maksimaliai tinkamos eksploatuoti būklės. Atsakovas priežiūros (remonto) darbus atlikdavo savo jėgomis ir lėšomis. Pažymėjo, kad apie testamento sudarymą ir jo sąlygas ieškovė palikėjos buvo informuota, su ja testamentas buvo derinamas ir jokių pretenzijų dėl palikėjos valios (testamento turinio) ji neišreiškė. Ieškovės pozicija buvo ta, kad šis turtas jai nėra reikalingas. Atsakovas ne tik rūpinosi močiute (palikėja) bei jos turtu, tačiau ir ieškove (tiek iki, tiek po palikėjos mirties). Mano, kad ieškovės prašymas pripažinti teisę į privalomą motinos palikimo dalį, t. y. 1/6 dalį 42 kv.m. buto ir 6 a sklypo, nurodant, kad palikėja išlaikymą ieškovei teikė turtu, t. y. aprūpindama gyvenamąja vieta, iš esmės reiškia, kad ieškovė pretenduoja į teisę naudotis visu palikėjos turtu, kadangi butas ir sklypas negali būti dalomas, nes 1/6 sudarytų 7 kv.m. buto ir 1 a žemės sklypo, kas neleistų jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Mano, kad ieškovė sąmoningai neteikia reikalavimo priteisti jai privalomą palikimo dalį kompensuojant, taip siekiant išlaikyti galimybę naudotis visu nedalomu turtu, o ne gauti realią 1/6 palikimo dalies kompensaciją. Pažymėjo, kad ieškovė galimai sąmoningai nutylėjo, kad net ir nenustačius jai teisės į 1/6 palikimo dalį atsakovai be jokių sąlygų ir atlygio leido ieškovei iki gyvenimo pabaigos naudotis visu paveldėtu turtu bei rūpinosi tiek ieškove, tiek paveldėtu turtu (el. b. 1 t., l. 60-62).
Atsakovė A. R. atsiliepimo byloje nepateikė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R. ir notarė E. P. atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo 1985 m. gyvena motinai priklausiusiame bute, kitos gyvenamosios vietos, santaupų neturi. Yra neįgali ir gauna neįgalumo pensiją. Nurodė, kad buvo išlaikoma motinos ir išlaikymas buvo teikiamas nekilnojamuoju turtu. Paaiškino, kad taikos sutarties su atsakovais nepasirašė, nes nepasitiki ir ne visos sąlygos ją tenkino. Rūpinosi aptariamu butu, mokėjo komunalinius mokesčius. Neturi galimybių apsirūpinti kitu būstu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Pažymėjo, kad apie testamentą su ieškove buvo kalbėta dar 2006 m., bet ji atsisakė savo dalies. Močiutės paskutinė valia buvo ta, kad nepalikti ieškovės be gyvenamosios vietos, todėl močiutės valią vykdo. Prašo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės A. R., atsakovės A. R. ir trečiojo asmens A. R. motina A. R. (el. b. 1 t., l. 10, 29), kuri jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 650/1050 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 17 d. testamentu paskyrė ieškovės seseriai A. R. ir jos sūnui R. R. (atsakovams) (el. b. 2 t., l. 21). 2017 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu atsakovai palikėjos minėtą turtą paveldėjo lygiomis dalimis (el. b. 2 t., l. 37-41).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; ir kt.). Atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Nagrinėjamu atveju, palikėja A. R. 2006 m. kovo 17 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį turtą po savo mirties paliko lygiomis dalimis atsakovams. Ieškovė, būdama mirusiosios dukra, kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjai palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Iš byloje pateiktų darbingumo lygio pažymų matyti, kad ieškovei nuo 2012 m. liepos 26 d. iki 2013 m. liepos 25 d., pakartotinai nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 6 d., pakartotinai nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., ir aptariamu aktualiu laikotarpiu – pakartotinai nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. birželio 8 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (el. b. 1 t., l. 11, 25-28). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad pareiškėjai mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis 2017 m. liepos mėn. buvo 184,28 Eur (nuo 2017 m. spalio mėn. – 193,13 Eur) (el. b. 1 t., l. 20-23). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ieškovės vardu neįregistruota (el. b. 1 t., l. 30, 31). Minėti bylos duomenys įrodo, kad ieškovės materialinė padėtis sunki. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovei jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškinį taip pat pripažino. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę į privalomą motinos palikimo dalį tenkintinas, kartu pripažįstant negaliojančia minėto 2017 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 1/6 dalies jame nurodyto turto.
Toliau spręstinas klausimas dėl ieškovės veiksmų priimant motinos palikimą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad motinos palikimą priėmė aktyviais veiksmais, kadangi nuo 1985 m. gegužės 1 d. gyvena minėtame bute, jį prižiūri, tvarko, moka komunalinius mokesčius. Byloje pateikta 2018 m. balandžio 26 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1985 m. gegužės 11 d. (el. b. 1 t., l. 24). Ieškovės nurodytas aplinkybes apie mokamus mokesčius patvirtina byloje pateiktos mokėjimų už elektros energiją, vandenį, tiektą minėtam butui, sąskaitų ir mokėjimų kopijos, už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. (el. b. 1 t., l. 33-43). Minėtų aplinkybių byloje neginčijo ir atsakovas, kuris, kaip minėta, ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovė priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsakovė A. R. byloje atsiliepimo nepateikė, taigi, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovę byloje atstovavo valstybės skirtas advokatas (el. b. 1 t., l. 7-8). Pagal byloje esančią pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 341,74 Eur (el. b. 2 t., l. 43-44). Atsakovas prašo minėtų išlaidų nepriteisti, motyvuodamas tuo, kad stengėsi ginčą išspręsti taikiai, ketina vykdyti močiutės išreikštą valią, kad ieškovė neliktų be gyvenamosios vietos, ieškinį pripažino. Būtina pažymėti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo parengtas šalių taikos sutarties projektas, tačiau ieškovė nesutiko jo pasirašyti, teismo posėdyje savo tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad nepasitiki ir ne visos sąlygos ją tenkina. Minėtą aplinkybę teismas vertina kaip atsakovų geranoriškumą išspręsti ginčą taikiai, visoms šalims priimtinu būdu. Ir nors taikos sutartis byloje ir nebuvo sudaryta, tačiau atsižvelgiant į atsakovo tinkamą procesinį elgesį, atsakovų geranoriškumą ginčą išspręsti taikiai, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas minėtų bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovei A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę į privalomą motinos A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo dalį bei pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 1/6 dalies jame nurodyto turto.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė A. R. po motinos A. R. mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.