Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-05-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-4803-1032/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-11
Bylos Nr.
2YT-4803-1032/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02516-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė (pirm.)
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos valstybė atstovaujama VMI
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4803-1032/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02516-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.12. 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą suinteresuotam asmeniui Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstoliui Zenui Zenkevičiui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų jo žinioje esančiose pareiškėjo atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje bylose Nr. 0014/16/05435 (0017/07/01035), 2020 m. kovo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko prašymo, kuriuo netenkino pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti nurodytą patvarkymą ir nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą taikant senaties terminą, ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį priėmusiai institucijai. Nurodo, jog vykdomoji byla yra vykdoma nuo 2007 metų, nors bendras vykdymo proceso senaties terminas, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje yra 10 metų. Tolesnis išieškojimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjo kaip vykdymo proceso dalyvio teises. Pažymi, jog senaties terminas turi būti taikomas ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Antstolis 2020 d. kovo 19 d. patvarkymu pareiškėjo 2020 m. 2020 m. kovo 6 d. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjui bauda buvo paskirta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), todėl turi būti vadovaujamasi 2015 m. liepos 1 d. ATPK redakcija, kurios 308 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. 2013 m. lapkričio 19 d. įstatyme Nr. XII-601, kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai ir kuriame nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII- 601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimu išieškojimas vykdomas iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK redakcijos įsigaliojimo galiojusia tvarka. Antstolio išieškoma bauda pareiškėjui S. K. paskirta 2007 m. balandžio 11 d., t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jos išieškojimui turi būti taikoma iki šio įstatymo galiojusi tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 182/2010 nurodė, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Vadinasi, dėl pareiškėjo priimto nutarimo dėl baudos išieškojimo priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai. Sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas turi būti nustatoma ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą ar kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui bauda buvo paskirta pagal 2007 m. balandžio 11 d. Klaipėdos rajono Policijos komisariato (toliau Klaipėdos rajono PK) nutarimą, vadovaujantis ATPK 309 straipsnio nuostatomis vykdymo kontrolė yra pavedama nutarimą priėmusiam organui, šiuo atveju Klaipėdos rajono PK, todėl VMI dalyvavimą byloje laiko netikslingu. Dėl skundo pagrįstumo prašo spręsti teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolį 2020 m. kovo 6 d. su skundu dėl senaties termino vykdomojoje byloje taikymo (bylos lapas (toliau – (b. l. ) 3), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos aplinkybės

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Zenas Zenkevičius vykdo vykdomąją bylą Nr.0014/16/05435 (0017/07/01035) pagal Kretingos rajono PK 2007 m. balandžio 11 d. išduotą nutarimą Nr. E 596306 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos Valstybės naudai (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l.) 2).

Kretingos rajono PK 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. E 596306 antstolio kontorai perduotas vykdyti 2007 m. liepos 11 d., antstolio kontoroje gautas 2007 m. liepos 13 d.

2007 m. liepos 16 antstolis patikrino duomenis apie skolininką antstolių informacinėje sistemoje (vykd. b. l. 3).

2007 m. liepos 26 d. antstolis surašė patvarkymą Nr. 0017/07/01035 dėl patikrinimo ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei šių lėšų sustabdymo. Šis patvarkymas skolininkui išsiųstas registruota pašto siunta adresu, Dupulčių kaimas, Kretingos rajonas (vykd. b. l. 10).

2007 m. liepos 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0017/07/01035 dėl pranešimo apie turto arešto aktą, kuriuo informavo pareiškėją, jog tos pačios dienos turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį turtą – automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 20-21).

Dėl pareiškėjo reikalavimo

Nepaisant to, kad vykdymo proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

Pareiškėjas teigia, jog antstolis neteisėtai tęsia vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi yra suėjęs išieškojimo senaties terminas ir vykdomoji byla turėtų būti nutraukta.

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Remdamasis šia teisės norma, pareiškėjas mano, jog antstolis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi senaties terminas jau suėjo, todėl antstolio vykdymo veiksmai neteisėti. Antstolis nurodo, kad nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, taip pat mano, kad tiek vykdomojo dokumento padavimo vykdyti, tiek dviejų metų laikotarpis, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, nebuvo pažeisti.

Šiuo atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, tai yra Kretingos rajono PK 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. E 596306, buvo priimtas vykdyti 2007 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki nurodytos datos galiojusia tvarka (2013 m. lapkričio 19 d. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 str. 1, 3 d.). Išieškoma bauda skolininkui paskirta 2007 m. balandžio 11 d., taigi skolininkui turi būti taikoma baudos išieškojimo tvarka, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d. Iki nurodytos datos formuotoje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad, vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma ir jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (2010 m. balandžio 22 d. Lietuvis Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Kadangi CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), todėl reikia vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT), kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono PK 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. E 596306 antstolio kontoroje buvo gautas su prašymu jį vykdyti 2007 m. liepos 13 d., tačiau nutarimą priėmusi institucija Kretingos rajono PK jį perdavė antstoliui 2007 m. liepos 11 d. (vykd. b. l. 1). Vadinasi nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą buvo pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto.

Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje Nr. 0014/16/05435 (0017/07/01035) esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomojoje byloje atlikti šie vykdymo veiksmai: antstolis laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 16 d. reguliariai teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, siekdamas nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos, tikrinti skolininko duomenys apie jam paskirtas socialines išmokas, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registras. Antstolis taip pat sistemingai tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis, t. y. visus registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo (vykd. b. l. 3-19). Taip pat 2007 m. liepos 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0017/07/01035 dėl pranešimo apie turto arešto aktą, areštavo pareiškėjui priklausantį turtą – automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 20-21). 2011 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. sausio 8 d. antstolis priėmė patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 30, 52).

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatyta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio siųsti procesiniai vykdomosios bylos dokumentai skolininkui grįždavo neįteikti (vykd. b. l. 33, 60), todėl laikytina, kad tiksli pareiškėjo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, o pareiškėjas nenurodė antstoliui duomenų apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus. ATPK 313 straipsnyje įtvirtinti nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šios pareigos skolininkas nevykdė. Kadangi nutarime skirti nuobaudą ir vykdomojoje byloje nurodytais adresais pareiškėjui kitų vykdomosios bylos dokumentų įteikti nepavyko, todėl skolininkui procesinių dokumentų nuorašai išsiųsti ir laikytini įteikti CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą paskirtos baudos geranoriškai pats nesumokėjo, nesidomėjo tolimesne baudos išieškojimo eiga, nesikreipė į antstolį dėl skolos sumokėjimo, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad išieškoma suma vykdomojoje byloje iš esmės nėra didelė, ir dėl to mažai tikėtina, kad skolininkas nuo 2007 m. balandžio 11 d. niekada nedisponavo nurodyta suma (ar jos dalimi) ir objektyviai negalėjo sumokėti išieškomos baudos (ar jos dalies) geruoju. Remiantis tuo, pripažintina, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su paskirta bauda skolininkas buvo susipažinęs, jos neginčijo, taigi apie jam paskirtą baudą neabejotinai žinojo. Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad jis nevengė mokėti baudos ir nekliudė antstoliui įvykdyti vykdomojo dokumento nenurodė, nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių. Remiantis išdėstytais argumentais, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo senaties terminui nėra (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, jog civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis.

Pareiškėjas mano, kad senaties terminas turėtų būti taikomas ir dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolis vykdymo išlaidų neatsisakė, vykdomasis dokumentas išieškotojui negrąžintas ir vykdomoji byla neužbaigta. Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkinta, vykdomoji byla nėra baigta, todėl, teismo nuomone, antstolis turi teisę į vykdymo išlaidų apmokėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso CPK LI esančių nuostatų, ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0014/16/05435 (0017/07/01035) grąžinti antstoliui Zenui Zenkevičiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė