Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio,

civilinių ieškovų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Simonui Slapšinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. I. ir S. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

- 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų trukmės laisvės apribojimu, vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), mokytis, per 4 mėnesius atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda ir 1 metų trukmės laisvės apribojimas, vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, mokytis, per 4 mėnesius atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimu, vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, mokytis,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda ir 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimas, vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, mokytis;

iš R. I. civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 120,48 Eur turtinei žalai atlyginti;

iš R. I. ir S. Z. valstybei priteista po 10,45 Eur proceso (pašto) išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. I. 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su S. Z., bei kitomis dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2019 m. lapkričio 21 d., veikdamas vienas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų ir tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad dėl jo ir žmonos V. I. bendros 2 522 018,17 Eur skolos kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), pripažintos įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant šią nutartį 2018 m. gruodžio 20 d. antstolis R. K. priėmė jo turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2019 m. birželio 4 d. priėmė jo turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. liepos 18 d. pagal patvarkymą dėl areštuoto turto saugotojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštuoto turto, laikomo (duomenys neskelbtini)saugotoju yra paskirtas UAB (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 6.4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 683 straipsnio 1, 3 dalyse, 643 straipsnio 6 punkte, 644 straipsnio 7 punkte numatytos tvarkos, nuėmęs sandėlio durų spyną bei pakeitęs ją kita spyna, pašalinęs prie garažo durų buvusią vaizdo kamerą, neteisėtai pateko į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir be turto saugotojo leidimo išgabeno ten buvusį jam priklausantį, tačiau areštuotą turtą: 1) 3000 Eur vertės traktoriaus priekabą, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 2500 Eur vertės traktoriaus priekabą, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) 5000 Eur vertės traktoriaus priekabą, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4) 5000 Eur vertės pakėlėją-transporterį (duomenys neskelbtini), 5) nenustatytą kiekį vandens tiekimo sistemos vamzdžių ir tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) teisėms ir teisėtiems interesams.

2. S. Z. 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su R. I., žinodamas, kad dėl R. I. skolos kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) R. I. priklausantis, tačiau areštuotas turtas laikomas (duomenys neskelbtini)., o turto saugotoju yra paskirtas UAB (duomenys neskelbtini), veikdamas paprašius R. I. ir taip kartu su juo nesilaikydamas Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 1.137 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 6.4 straipsnyje, CPK 683 straipsnio 1, 3 dalyse, 643 straipsnio 6 punkte, 644 straipsnio 7 punkte numatytos tvarkos, slapčia neteisėtai kartu su R. I. pateko į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir be turto saugotojo leidimo išgabeno ten buvusį R. I. priklausantį, tačiau areštuotą 5000 Eur vertės pakėlėją-transporterį (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) teisėms ir teisėtiems interesams.

3. Be to, R. I. ir S. Z. nuteisti už tai, kad 2019 m. lapkričio 3 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini)veikdami bendrininkų grupėje, nuo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio grūdų elevatoriaus grūdų išpylimo duobės slapta pavogė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 4 vnt. metalinių grotelių, bendros 7 260 Eur vertės.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4.6. Pabrėžia, kad bausmė skiriama tik tada, kai įrodoma kaltė. Mano, kad šiuo atveju nėra duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką, todėl nesutinka su paskirta bausme.

7. Teismo posėdyje prokuroras ir civilinių ieškovų atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis – asmenų parodymus viso proceso metu, rašytinius dokumentus – ir nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pagrįsdamas R. I. ir S. Z. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai rėmėsi nuteistojo S. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojų Z. P., K. B., V. J., V. K. parodymais, duotais teismo posėdyje, apžiūrų protokolais, antstolio R. K. patvarkymais bei pažymomis, kitais rašytiniais dokumentais. Pripažindamas šiuos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, teismas laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek jų visetą, kurį susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priešingai, nei teigia apeliantas R. I., nuosprendis yra aiškus, jo aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su R. I. apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamas nuosprendis surašytas nesilaikant nuosprendžių surašymui keliamų reikalavimų.

12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. I. bei V. I. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią skolininkai pripažino įsiskolinimą kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini)ir įsipareigojo sumokėti šioje nutartyje nurodytą skolos sumą bei priskaičiuotas palūkanas nustatytais terminais (t. 2, b. l. 1-6). Skolininkams R. I. ir V. I. tinkamai nevykdant taikos sutarties bei likus skolingiems UAB (duomenys neskelbtini) 2 522 018,17 Eur pagrindinės skolos ir 37 347,16 Eur palūkanų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini)išduotas vykdomasis raštas dėl šios sumos išieškojimo iš R. I. ir V. I., kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. K. (t. 1, b. l. 198-200). Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, minėto antstolio turto arešto aktais areštuotas nuteistojo R. I. turtas (tame tarpe kaltinime nurodyti daiktai), apribojant teisę patvarkymuose nurodytais daiktais disponuoti (t. 1, b. l. 122-127, 149-155). Antstolio 2019 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), gavus informaciją, kad skolininkas slepia areštuotą turtą ir bando jį realizuoti, šio turto saugotoju paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117-118, 156).

13. Viso baudžiamojo proceso metu R. I. neginčijo žinojęs apie jo turto areštą ir aplinkybę, kad šio turto saugotoju yra paskirtas UAB (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apeliacinių skundų argumentus, kad S. Z. nebuvo žinoma, jog pakėlėjas-transporteris yra areštuotas, visiškai paneigia paties nuteistojo S. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. S. Z. patvirtino žinojęs apie R. I. skolas UAB (duomenys neskelbtini)bei tai, jog areštuotos priekabos ir kitas turtas yra perduoti saugoti skolos išieškotojui, o R. I. nebegali patekti į sandėlį, kuriame šis turtas laikomas. S. Z. taip pat patvirtino, jog R. I. siūlė daryti nusikaltimą (iš sandėlio paimti daiktus), su jo pasiūlymu sutiko.

14. Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad šie S. Z. parodymai yra neteisingi ir neteisėti, nes išgauti naudojant psichologinį spaudimą, apklausoje nedalyvaujant gynėjui, tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo su tokiais argumentais sutikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje situacijos, kai dėl tam tikrų priežasčių asmenys keičia parodymus, yra gana dažnos, tačiau savaime tai nepaneigia pirminių asmens duotų parodymų patikimumo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti parodymų keitimo priežastį ir išsamiai bei atsakingai išanalizuoti visų parodymų logiškumą ir nuoseklumą. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose įtariamuoju apklaustas S. Z. davė išsamius ir esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje sutampančius parodymus, juos apklausos protokole patvirtino savo parašu ir neturėjo jokių pastabų. Šie parodymai duoti jam nesant laikinai sulaikytam BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, jo apklausas vykdžiusi tyrėja, apklausta liudytoja, nurodė, kad parodymus nuteistasis davė laisva valia, jam nebuvo daromas joks spaudimas, apklausų metu S. Z. pats aktyviai naudojosi savo teisėmis ir domėjosi jam gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis, kas iš esmės paneigia S. Z. apeliacinio skundo argumentus, jog jam buvo grasinama kelione į areštine ir pan. Taip pat iš apklausų protokolų matyti, jog S. Z. neišreiškė pageidavimo turėti gynėją, nors ši teisė jam buvo išaiškinta, jis savo parašu patvirtino, jog savo teises, tame tarpe ir teisę turėti gynėją, suprato. Visų šių aplinkybių visetas aiškiai rodo, jos S. Z. parodymai gauti teisėtais būdais, jie yra teisingi, duoti laisva valia, atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus visiškai pagrįstai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nors teismo posėdžio metu S. Z. šiuos parodymus pakeitė, tačiau teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytiems argumentams, kad parodymų keitimą sąlygojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei tai, kad tarp R. I. ir S. Z. yra susiklostę darbiniai pavaldumo santykiai – R. I. yra faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o S. Z. siekia ir toliau dirbti šioje bendrovėje.

16. Didžioji dalis nuteistojo R. I. apeliacinio skundo argumentų yra skirta siekiui pagrįsti, jog tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią jis žodiniu saugotojo atstovo leidimu galėdavo pasiimti areštuotus daiktus iš garažo, kuriame jie buvo laikomi, bei jais naudotis. Be to, nuteistojo R. I. vertinimu, apribojus teisę disponuoti minėtais daiktais, jam liko šio turto valdymo ir naudojimo teisė. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

17. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 3 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad perduotu turtu gali naudotis tik asmuo, kuriam jis perduotas, t. y. saugotojas (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)). Skolininkui (šiuo atveju – R. I.) tokia teisė nėra numatyta, todėl akivaizdu, kad R. I., priėmus 2019 m. liepos 18 d. patvarkymą Nr. S-965-19 ir areštuoto turto saugotoju paskyrus UAB (duomenys neskelbtini), neteko areštuoto turto valdymo ir naudojimo teisių bei negalėjo naudotis areštuotu turtu be saugotojo leidimo.

18. Nors R. I. teigia, jog UAB (duomenys neskelbtini)jam buvo davęs žodinį leidimą naudotis sandėlyje esančiu turtu bei kad jis turėjo sandėlio raktus, tačiau tokią versiją visiškai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustas buvęs UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas Z. P., keletą metų atstovavęs minėtą bendrovę reikaluose su R. I., nurodė, jog, antstoliui areštavus techniką, ant sandėlio durų buvo užklijuotas lapelis su užrašu „Įeiti draudžiama“ (ką pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats R. I., nurodęs, kad „jie užsiantspaudavo sandėlį, parodė, kad jie gali jį paspausti, dėl to, kad jis jų neklauso“), o sandėlio raktus turėjo tik K. B. bei V. J., pats nėra įleidęs nuteistojo į garažą, kuriame buvo laikomas areštuotas turtas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja K. B., nurodžiusi, jog niekada nėra įleidusi R. I. į garažą, o po įvykdyto nusikaltimo nuvažiavusi prie sandėlio pamatė, kad jo durų spyna yra pakeista. Teismo posėdyje buvęs UAB (duomenys neskelbtini)juristo padėjėjas V. J. taip pat patvirtino, kad leidimas naudotis daiktais, esančiais sandėlyje, R. I. buvo išduotas tik vieną kartą – tam buvo surašytas daiktų perdavimo aktas, o teisininkas E. V. paaiškino, jog R. I. galėjo naudotis technika tik iki tol, kol ji buvo įkeista. Be to, iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais tarp UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojos R. G. ir R. I. matyti, jog buvo atmestas nuteistojo prašymas leisti pasiimti vamzdžius, esančius garaže, nurodant R. I. šį klausimą derinti su UAB (duomenys neskelbtini)advokatais. Aptartų įrodymų pagrindu akivaizdu, kad nuteistasis R. I. neturėjo jokio žodinio ar kitos formos saugotojo UAB (duomenys neskelbtini) leidimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis naudotis garaže esančiu turtu po to, kai turto saugotoju buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad R. I. neturėjo turto saugotojo leidimo pateikti į sandėlį įrodo ir tai, kad jis pats savavališkai pakeitė sandėlio durų spyną ir turėjo raktą būtent nuo šios, o ne nuo UAB (duomenys neskelbtini) uždėtos spynos.

19. Be to, šią aplinkybę, t. y. kad R. I. neturėjo UAB (duomenys neskelbtini) leidimo iš sandėlio paimti ten saugomus daiktus ir jais naudotis, akivaizdžiai įrodo ir tai, jog pasigedus sandėlyje buvusių daiktų, UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją dėl jų vagystės, kas aiškiai rodo, jog teisėtas R. I. turto saugotojas neturėjo jokios informacijos apie daiktus paėmusį (pagrobusį) asmenį, dėl ko šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnį, o daiktus jų teisėtam saugotojui grąžino tik policijos pareigūnai, 2020 m. sausio 8 d. atlikę kratas.

20. Atsižvelgiant į tai, kad paimtus daiktus R. I. turėjo savo žinioje ilgiau nei du mėnesius, jie buvo laikomi ne vienoje vietovėje (uždaruose angaruose (duomenys neskelbtini), V. K. sodyboje (duomenys neskelbtini)), nuo areštuotų priekabų buvo nuimti valstybiniai numeriai (liudytoja K. B. patvirtino, kad ant dviejų priekabų buvo uždėti ne tie valstybiniai numeriai, o ant vienos jų iš viso nebuvo), taip pašalinant galimybę šias priekabas identifikuoti, be to, kaip matyti iš S. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pakėlėjas-transporteris iš garažo buvo paimtas tamsiu paros metu, ne darbo valandomis, akivaizdu, kad R. I. (o kartu ir S. Z.) veiksmai buvo nukreipti į siekį šiuos daiktus savavališkai užvaldyti bei juos paslėpti nuo UAB (duomenys neskelbtini)ir išieškojimą vykdančio antstolio, kas aiškiai prieštarauja R. I. apeliacinio skundo teiginiui, jog daiktai nuo jų teisėto valdytojo nebuvo paslėpti.

21. Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad R. I., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo, o S. Z. – kito asmens (R. I.) teisę naudotis areštuotu turtu, aiškiai pažeisdami UAB (duomenys neskelbtini) teises bei įstatymų saugomus interesus iš R. I. bei V. I. atgauti itin didelės skolos dalį, šiuos daiktus realizavus priverstinio vykdymo procese.

22. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai neteisėta veika padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams – tai yra būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis. Baudžiamasis įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, taip pat į savavališkų veiksmų pobūdį, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

23. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas išvadą, kad pirmiau aptartais S. Z. ir R. I. veiksmais padaryta didelė žala UAB (duomenys neskelbtini)teisėms ir teisėtiems interesams, nurodė, jog vertina ne tik bendrovei padarytą turtinę žalą (išgabento turto vertę (trijų priekabų, pakėlėjo-transporterio, vamzdžių), sugadintos spynos, kt.), bet ir kitas reikšmingas aplinkybes: R. I. ir S. Z. atliktų veiksmų pavojingumą (jų kryptingumą, organizuotumą, įžūlumą), veikimo būdą (nepaisoma teisėto draudimo savintis turto, į kurį turi interesus ir valdo UAB (duomenys neskelbtini)), dėl tokių neteisėtų jų veiksmų kilusią riziką, kad priverstinio vykdymo proceso metu nebus galima patenkinti dalies šios bendrovės interesų, bei pačios bendrovės interesus dėl didelės skolos iš R. I. atgavimo. Teismas taip pat vertino tai, jog UAB (duomenys neskelbtini), netekęs areštuotų saugotų daiktų, turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir dėl daiktų dingimo, jų paieškos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš sandėlio paimti daiktai buvo grąžinti tik policijos pareigūnams atlikus kratas.

24. Teisėjų kolegija neabejotinai sutinka, kad nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos atlikimo būdas – įsibrovimas į patalpą, kurioje šis turtas buvo saugomas, nakties metu, pašalinant UAB (duomenys neskelbtini) uždėtą spyną, ignoruojant aiškų draudimą R. I. patekti į sandėlį, savavališkai išgabenant iš jo areštuotus daiktus, taip pat vėlesni po to sekę R. I. veiksmai – technikos perdavimas naudotis kitiems asmenims, valstybinių numerių nuėmimas nuo priekabų, daiktų išskirstymas po skirtingas vietas – akivaizdžiai rodo, jog buvo sąmoningai ignoruoti įstatymų reikalavimai, veikta savavališkai (asmenys sąmoningai pasirinko ginčą dėl areštuoto turto naudojimo spręsti ne įstatymo (civilinio proceso) nustatyta tvarka) ir tokiu veikimu neabejotinai padaryta didelė žala kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) teisėms ar teisėtiems interesams, kadangi siekta apsunkinti šios bendrovės galimybę, šiuos daiktus realizavus priverstinio vykdymo procese, atgauti dalį skolos, kurią pats R. I. pripažino, pasirašydamas teismo patvirtintą taikos sutartį. Toks savavališkų veiksmų pobūdis yra aiškiai pavojingas bei rodantis nuteistųjų abejingumą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir galimybėms kilusį ginčą spręsti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kas reikalauja baudžiamosios atsakomybės taikymo ir tokios išvados nepaneigia R. I. teiginiai apie tai, kad turtas iki šiol nėra realizuotas, kadangi areštuoto turto realizavimo klausimai nėra šios baudžiamosios bylos dalykas. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad dalies turto – priekabų – realizavimas yra sustabdytas dėl paties R. I. veiksmų, kadangi, jam nuėmus nuo priekabų valstybinius numerius, galimybė identifikuoti šias priekabas bei jas realizuoti civilinio proceso tvarka buvo apsunkinta.

25. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padaryta ir didelė turtinė žala, yra teisinga, tačiau tokia išvada dalyje dėl S. Z. įvykdyto nusikaltimo nebuvo tinkamai paremta bylos medžiaga. Nėra ginčo dėl to, kad vieno R. I. veiksmais jo neteisėtai užvaldyto turto – priekabų vertė yra 10 500 Eur, ir ši aplinkybė R. I. apeliaciniame skunde neginčijama, tačiau nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta S. Z. ir R. I. kartu neteisėtai užvaldyto pakėlėjo-transporterio vertė – ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant S. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes, kaip minėta, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška yra reikšminga sprendžiant, ar neteisėta veika buvo padaryta didelė žala BK 294 straipsnio 1 dalies prasme. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas šį esminį kaltinimo trūkumą ignoravo ir dėl to netinkamai motyvavo išvadą, kad vertina ir S. Z. bendrovei padarytą turtinę žalą kaip didelę.

26. Šis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. UAB „A. A.“ (oficialaus pardavėjo) 2021 m. gruodžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad konvejerio „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė yra apie 5 000 Eur (t. 7, b. l. 95). Teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme nuteistieji ir jų gynėjai šią sumą ginčijo, nurodydami, kad pakėlėjas-transporteris neveikia, tačiau tokia versija buvo paneigta atlikus eksperimentą, o R. I. pateiktame dokumente (t. 7, b. l. 83) nurodyta ne pakėlėjo-transporterio (duomenys neskelbtini), o kitos firmos ir specifikacijos konvejerio (duomenys neskelbtini) pirkimo kaina. Taip pat iš turto vertintojo Z. T. sudarytos konvejerio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad šio turto rinkos vertė – 5 900 Eur (t. 7, b. l. 54-78), tačiau specialistas teismo posėdyje paaiškino, kad, atlikdamas vertinimą, realiai daikto neapžiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija kaip patikima remiasi UAB „A. A.“ pažyma ir vertina, kad apeliantų kartu užvaldyto pakėlėjo-transporterio vertė yra 5 000 Eur ir dėl to tikslina nuosprendžio nustatomąją dalį.

27. Tokia turto vertė, kartu su aukščiau aptartomis jo užvaldymo aplinkybėmis, yra pakankama konstatavimui, kad nuteistųjų veiksmais išgabenant iš sandėlio pakėlėją-transporterį UAB (duomenys neskelbtini) padaryta ir didelė turtinė žala. Šią išvadą įtikinamai pagrindžia civilinių ieškovų atstovo advokato S. Slapšinsko teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme išsakyti argumentai, jog tokios sumos pakanka UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo kelių mėnesių atlyginimui išmokėti, todėl akivaizdu, kad, netekusi šio turto, minėta pelno siekianti bendrovė būtų patyrusi pakankamai ženklius finansinius praradimus.

28. Atžvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nuteistieji, neteisėtai užvaldydami areštuotą turtą, tiek R. I., veikdamas vienas, tiek veikdamas kartu su S. Z. kiekvienu atveju padarė UAB (duomenys neskelbtini)žalą, kuri tiek dėl aptarto savavališko veiksmų pobūdžio, tiek dėl padarytos turtinės žalos dydžio laikytina didele žala BK 294 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jie pagal BK 294 straipsnio 1 dalį kaltais pripažinti visiškai pagrįstai.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje

29. Apeliaciniais skundais nuteistieji ginčija S. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigdami, kad UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystę įvykdė tik S. Z., veikdamas su T. K., o R. I. apie planus pavogti groteles nieko nežinojo ir prie vagystės neprisidėjo. Tokie argumentai yra nepagrįsti.

30. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau nurodė, jog nėra pagrindo netikėti S. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai pažymėtina, kad S. Z. įtariamuoju buvo apklaustas keletą kartų ir apklausų metu jis nurodė analogiškas aplinkybes – kad R. I. pasakė, jog UAB (duomenys neskelbtini) reikalinga metalinė estakada, todėl reikia naktį pavogti metalines groteles nuo UAB (duomenys neskelbtini) grūdų elevatoriaus duobės. S. Z. nurodė, kad R. I. įvykio naktį liepė jam vairuoti krautuvą, o pats savo automobiliu važiavo jam iš paskos iki įvykio vietos, kur liepė S. Z. nusukti kameras bei padėjo atstumti garažo duris, po to jis (S. Z.) su T. K. nuėjo prie grūdų išpylimo duobės, o R. I. išvažiavo, pasakęs, kad bus netoliese ir liepė paskambinti, kai jie su T. K. atveš pavogtas groteles į jų garažą. S. Z. nurodė ir tai, kad kitą dieną pavogtos grotelės buvo nuvežtos į (duomenys neskelbtini) esantį bulvių sandėlį, kuris priklauso R. I.. Nors nuteistieji teigia, kad šie parodymai nepatikimi, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina, nes šiuos parodymus visiškai patvirtina T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, R. I. ir S. Z. skambučių išklotinės, pareigūnės G. A. paaiškinimai teismo posėdyje, kad S. Z. apklausos buvo vykdomos korektiškai, jam nebuvo daromas joks spaudimas – šią aplinkybę pagrindžia ir tai, jog apklausų protokoluose nėra išreikštos jokios S. Z. pastabos ar papildymai dėl vykusių apklausų. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad apklausos vykdytos nedalyvaujant gynėjui, tačiau iš apklausų protokolų turinio matyti, kad S. Z. aiškiai nurodė, jog advokato atsisako. Taigi, be deklaratyvių nuteistųjų teiginių, byloje nėra jokių duomenų apie parodymų išgavimą naudojant psichologinį spaudimą ar gąsdinimus. Kitaip vertinti S. Z. parodymų neduoda pagrindo ir jo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo akistatos su R. I. metu duotus parodymus. Išsamiai susipažinus su šios akistatos protokolu matyti, kad šio procesinio veiksmo metu S. Z. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir prieš tai vykusių apklausų metu, tik patikslino, kad R. I. nepadėjo pakrauti pakėlėjo-transporterio į krautuvo priekabą, todėl, priešingai nei teigia apeliantas S. Z., jo parodymai akistatos metu ne paneigia, o priešingai – patvirtina ankstesnius parodymus.

31. Nors R. I. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad įvykio metu buvo su K. K., tačiau ši aplinkybė visiškai nešalina jo atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu akivaizdu, kad R. I. organizavo metalinių grotelių vagystę, į ją įtraukė S. Z. ir T. K., juos palydėjo iki sandėlio ir padėjo atidaryti jo duris, koordinavo S. Z. ir T. K. veiksmus, iš anksto duodamas jiems nurodymus, todėl aplinkybė, kad jis vėliau su K. K. išvažiavo iš įvykio vietos, nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme fakto. Priešingai, aptarti R. I. veiksmai aiškiai rodo, kad jis buvo nusikaltimo organizatorius, tačiau, nesant prokuroro ar civilinių ieškovų atstovo apeliacinių skundų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sunkinti R. I. teisinės padėties, nors akivaizdu, kad tam nagrinėjamoje situacijoje faktinis pagrindas yra.

32. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl R. I. ir S. Z. kaltės padarius jiems inkriminuotą aptariamą nusikaltimą veikiant bendrininkų grupėje. Vertinti surinktus įrodymus kitaip ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų skunduose nurodytais argumentais kolegija neturi pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

33. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. I. nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad bausmė skiriama tik tada, kai įrodoma kaltė, o šiuo atveju nėra duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką.

34. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu konstatuota, kad R. I. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus yra visiškai įrodyta, todėl nėra jokio pagrindo neskirti R. I. bausmės už šiuos nusikaltimus. Reikšmingų aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad nuteistajam paskirta neteisinga bausmė, teisėjų kolegija nenustatė, jų savo skunde nenurodė ir apeliantas R. I., todėl konstatuotina, jog nei paskirtos bausmės rūšis, nei jos dydis negali būti laikomi per griežtais.

35. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo sušvelninti jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis pripažino visas su šiuo nusikaltimu susijusias aplinkybes, buvo kitų bausmę lengvinančių aplinkybių.

36. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir pan.

37. Nagrinėjamu atveju S. Z. pirmosios apklausos metu, apklaustas kaip liudytojas, nenurodė, kad įvykdė metalinių grotelių vagystę. Vėliau, pareiškus jam įtarimą, S. Z. prisipažino padaręs nusikaltimą ir atskleidė bendrininko R. I. veiką, tačiau teismo posėdyje jis vėl pakeitė savo parodymus, nepripažino vienos iš esminių nusikaltimo aplinkybių – kad R. I. organizavo nusikaltimą ir betarpiškai padėjo jį padaryti, kartu važiuodamas į įvykio vietą ir padėdamas atstumti garažo duris, kas reiškia, kad nėra pagrindo vertinti, jog egzistuoja S. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų reikšmingų aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad nuteistajam paskirta neteisinga bausmė, teisėjų kolegija nenustatė, jų savo skunde nenurodė ir apeliantas S. Z., todėl konstatuotina, jog nei paskirtos bausmės rūšis, nei jos dydis negali būti laikomi per griežtais.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

39. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 120,48 Eur turtinei žalai atlyginti dėl sandėlyje nuimtos kameros (duomenys neskelbtini) 49, kurios vertė 115 Eur, ir spynos (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5,48 Eur (t. 1, b. l. 157-158).

40. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį, nurodė, kad R. I. nenustatytą kiekį kartų lankėsi garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gabeno iš jo daiktus, tai darė neteisėtai patekęs į pastatą. Teismas pripažino, jog, siekdamas pašalinti galimas kliūtis savo neteisėtiems veiksmams ir išvengti už tai atsakomybės, R. I. pašalino garažą stebėjusią vaizdo kamerą.

41. Nuteistasis R. I. kategoriškai nesutinka su civiliniu ieškiniu, teigdamas, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla turi būti nutraukta. Konstatavus, kad nėra jokio pagrindo priimti nuteistojo atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio ar nutraukti baudžiamąją bylą, toks argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

42. Apeliantas taip pat teigia, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad stebėjimo kameros vertė yra 0,29 Eur, o spynos – apie 6 Eur, todėl priteista suma turėtų būti ne didesnė, nei 6,29 Eur. Iš tokių skundo argumentų galima spręsti, kad R. I. sutinka su nustatyta spynos verte, tačiau ginčija priteistą sumą turtinei žalai atlyginti dalyje dėl stebėjimo kameros vertės. Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su R. I. apeliacinio skundo argumentais.

43. Pateiktas civilinis ieškinys grindžiamas rašytiniais dokumentais – PVM sąskaitomis-faktūromis, pažyma, fotonuotrauka (t. 1, b. l. 163-167), kurios patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini)patyrė turinę žalą įsigydamas naują stebėjimo kamerą, kurios kaina jos įsigijimo metu buvo 115 Eur. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas R. I., byloje yra duomenys apie tai, kad stebėjimo kameros buhalterinė vertė buvo 0,29 Eur (t. 1, b. l. 166), tačiau pažymėtina, jog buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas įmonės balanse. Tai reiškia, kad 0,29 Eur suma tiesiog parodo, kokia buvo stebėjimo kameros vertė pagal UAB (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, tačiau ši suma nėra lygi rinkos vertei – kainai, už kurią realu įsigyti stebėjimo kamerą. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, jog turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021). Tai reiškia, jog pripažinus, kad dėl nusikalstamų R. I. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) patyrė žalą, nes neteko turto – stebėjimo kameros, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, ši bendrovė privalo būti grąžinti į iki nusikaltimo buvusią padėtį, užtikrinant, jog vietoje R. I. nuimtos kameros būtų įrengta nauja, analogiška buvusiajai, kurios vertė, civilinio ieškovo pateiktas įrodymais, yra 115 Eur. Apelianto vertinimas, jog bendrovei turėtų būti priteista 0,29 Eur, yra nelogiškas, nes akivaizdu, jog už tokią sumą stebėjimo kameros įsigyti nėra jokios galimybės.

44. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, tinkamai nustatė nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo, dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį šiuo aspektu.

45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) pateikė pažymą (t. 7, b. l. 90), patvirtinančią 243,34 Eur dydžio išlaidas, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistajam S. Z. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, bei pažymą (t. 7, b. l. 48), patvirtinančią 113,94 Eur išlaidas, susidariusias dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. I. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

46. Įvertinus aplinkybes, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), kad teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nuteistųjų apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus, VGTPT prašymas iš S. Z. ir R. I. priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų R. I. ir S. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo S. Z. 243,34 Eur, iš nuteistojo R. I. – 113,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.