Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Swelitos AKG“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-587-524/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Swelitos AKG“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Swelitos gamyba“, trečiasis asmuo V. M., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai taikė procesinės teisės normas bei nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovui UAB „Swelitos AKG“ yra iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Alvydas Martinavičius, UAB „Swelitos AKG“ valdymo organams nustatytas terminas iki 2008 m. sausio 25 d. pateikti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (b.l. 6). Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Swelitos AKG“ direktorius V. M. nevykdo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte reglamentuoto ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nutartyje numatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus, ir už šių įpareigojimų nevykdymą UAB „Swelitos AKG“ vadovui V. M. skyrė 500 Lt baudą (b.l. 7). Bankrutuojančios UAB „Swelitos AKG“ kreditorius VSDFV Tauragės skyrius perdavė šios įmonės bankroto administratoriui iš UAB „Swelitos gamyba“ direktoriaus V. M. gautą 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymą, iš kurios turinio seka, kad atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swelitos gamyba“ yra perduotas saugoti 25 pozicijose išdėstytas 9 801,79 Lt vertės ieškovo UAB „Swelitos AKG“ turtas (nebaigti gaminti bei pagaminti langai, ruošiniai langams, langų gamybai reikalingos detalės ir kt.). Ieškovo bankroto administratoriui šis turtas neperduotas.

Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Swelitos AKG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Swelitos gamyba“ 9 801,79 Lt žalai atlyginti, ieškinį grįsdamas tuo, kad buvęs ieškovo administracijos vadovas V. M. neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, o atsakovas UAB „Swelitos gamyba“, vadovaujamas to paties, kaip ir buvęs ieškovo, direktoriaus V. M., užvaldė 9 801,79 Lt vertės 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymoje nurodytą ieškovo turtą, tuo padarydamas ieškovui žalą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Apeliacinį skundą ieškovas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neištyrė visų aplinkybių, todėl nepagrįstai nepatenkino ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo, ir tokią išvadą grindžia šiais motyvais. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas šalių dispozityvumo principas suteikia šalims galimybę disponuoti ginčo objektu, todėl teisminio ginčo ribas nustato ieškovo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškiami reikalavimai ir atsakovo pareiškiami priešingi reikalavimai. Įrodinėjimo procesą reglamentuojančios civilinio proceso kodekso normos numato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, tenka reikalavimus bei atsikirtimus reiškiančiai šaliai (CPK 178 str.). Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str.). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas konkrečioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Taigi įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, teismas turi padaryti išvadą, ar aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai, laikytinos nustatytomis. Nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes teismas turi teisiškai kvalifikuoti, t.y. nustatyti, kokiomis materialiosios teisės normomis reikia vadovautis sprendžiant ginčą.

Žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Swelitos gamyba“ reikalavimą ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovas užvaldė ieškovo turtą. Šiam reikalavimui pagrįsti nurodė tokias aplinkybes - bankrutuojančios įmonės UAB ,,Swelitos AKG“ vadovas V. M. nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. bei 2008 m. vasario 5 d. nutartyse nurodytų įpareigojimų perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, dėl ko teismas V. M. skyrė 500 Lt baudą; atsakovas UAB ,,Swelitos gamyba“ VSDFV Tauragės skyriui yra pateikęs 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB ,,Swelitos gamyba“ yra priėmusi saugojimui ieškovo UAB ,,Swelitos AKG“ 9 801,79 Lt vertės turtą; abi įmonės, UAB ,,Swelitos AKG“ ir UAB ,,Swelitos gamyba“, savo veiklą pradėjo tuo pačiu metu ir toje pačioje registracijos vietoje, abiejų bendrovių direktorius yra tas pats asmuo – V. M.; BUAB „Swelitos AKG“ bankroto administratoriui nėra pateikti jokie duomenys apie tai, kada ir kokiu pagrindu ieškovo įmonėje neapskaitytas ginčo turtas buvo perduotas saugoti atsakovui; atsakovas negrąžina šio turto ieškovui. Atsakovas UAB „Swelitos gamyba“ pripažino ieškovo turto priėmimo saugoti faktą ir neatsisako šį turtą grąžinti ieškovui. Tinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovui saugoti perduotas ieškovo turtas yra pas atsakovą, kuris nurodė ieškovo administratoriui turto perėmimo laiką ir vietą. Pagal pareikštą žalos atlyginimo ieškinį nustatytų faktinių aplinkybių teisiniam kvalifikavimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad šalis siejo CK 6.830 straipsnyje reglamentuoti pasaugos teisiniai santykiai, kuriuos patvirtina 2007 m. rugsėjo 26 d. pažyma, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai (CK 6.831 str. 2 d. 1 p.). Ieškinio įrodinėjimo dalyką sudarė žalos, siejamos su ieškovo turto praradimu dėl atsakovo kaltės, atlyginimo reikalavimas, kuris pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį yra galimas. Civilinės atsakomybės taikymui būtinas jos sąlygų - neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos, nustatymas (CK 6.246-249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 str. 1 d.). Ieškovo BUAB ,,Swelitos AKG“ administratorius teismui pateikė atsakovo UAB ,,Swelitos gamyba“ VSDFV Tauragės skyriui pateiktą 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB ,,Swelitos gamyba“ yra priėmusi saugojimui ieškovo UAB ,,Swelitos AKG“ 9 801,79 Lt vertės turtą. Šių aplinkybių šalys neginčija. Tai, kad atsakovas siekia grąžinti šį turtą ieškovui, liudija byloje esantis UAB ,,Swelitos gamyba“ 2008 m. gegužės 21 d. raštas BUAB ,,Swelitos AKG“ administratoriui A. Martinavičiui (b. l. 46), kuriame UAB ,,Swelitos gamyba“ direktorius kviečia administratorių atvykti į bendrovę ,,Swelitos grupė“, adresu: (duomenys neskelbtini), priimti bankrutuojančios UAB ,,Swelitos AKG“ turtą, atsakovo saugomą pagal VSDFV Tauragės skyriui pateiktą 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymą. 2008 m. birželio 9 d. teismo posėdžio protokole (b. l. 57) užfiksuota, kad BUAB ,,Swelitos AKG“ administratorius patvirtino šį pranešimą gavęs, tačiau turto atsiimti nenuvykęs. Prie ieškinio pateiktas antstolio surašytas 2007 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktas (b.l. 41-45) bei prie apeliacinio skundo pateikta antstolio padėjėjos 2008 m. birželio 25 d. pažyma (b.l. 67) liudija, kad vykdant Tauragės apskrities VMI vykdomąjį dokumentą ieškovui priklausantis pagal VSDFV Tauragės skyriaus pateiktą vertybių sąrašą sutikrintas, Lauksargiuose Tauragės rajone esantis ginčo turtas yra areštuotas, tačiau be eksperto nebuvo įkainotas, nes daiktai nestandartiniai, kai kurie neaiškios paskirties. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo motyvas apie atsakovo siekį grąžinti ieškovui perduotą saugoti turtą yra nepagrįstas, ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovo perduoto saugoti turto atsakovas neužvaldė ir jo neprarado, todėl teisinės pareigos nepažeidė. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymoje nurodyto turto perdavimo saugoti tikslu, laiku ir aplinkybėmis. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutikti nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 09-20 d. teismo posėdžio protokolo (b.l.60) matyti, kad turto perdavimą saugojimui sąlygojusias aplinkybes teismas aiškinosi ir jas tyrė. Skundžiamame sprendime nesant išdėstyto šių aplinkybių teisinio vertinimo, būtų pagrindas konstatuoti sprendimo turinį reglamentuojančio CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimą, tačiau toks pažeidimas laikytinas formaliu, neturėjusiu įtakos iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui (CPK 328 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo, kuriuo turtas perduotas atsakovui, ieškovas neginčija, todėl teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamoje žalos atlyginimo byloje su turto perdavimo laiku ir tikslu susijusios aplinkybės nėra svarbios ir teisiškai nereikšmingos.

Byloje nustatyta, kad atsakovui perduotas saugoti bankrutuojančios įmonės 9 801,79 Lt vertės turtas yra saugotojo (atsakovo) žinioje ir atsakovas siekia jį perduoti ieškovui. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo turtą atsakovas užvaldė neteisėtai, perduoto saugoti turto neišsaugojo ir dėl to ieškovas patyrė žalos (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, ir, atmetęs ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliaciniame skunde dėstomos ir įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo turto neapskaitymu ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentuose, nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje, kurioje žalos atlyginimo reikalavimas reiškiamas ginčo turtą saugančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bankrutuojančios įmonės administratoriui nustačius įmonės valdymo organų padarytą žalą įmonei, įmonės valdymo organų deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, įrodžius visas bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo nurodytas su buvusio ieškovo ir atsakovo vadovo veiksmais susijusias aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai iškėlė tinkamo atsakovo šioje byloje klausimą (CPK 45 str.). Šiuo atveju apelianto nurodyta aplinkybė, susijusi su buvusiam įmonės vadovui ieškovo pareikštu turtinio pobūdžio reikalavimu kitoje teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, nėra teisiškai reikšminga ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinos 10 Lt (b. l. 80) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Swelitos AKG“ valstybei 10 Lt (dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.