- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- Iv-2102-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01262-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės atstovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. A. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti jam 230 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodė, kad pagal 2010-01-30 Administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. 519805 (toliau – Protokolas), 2010-01-29 buvo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti pareiškėjui priklausantį automobilį Smart, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuojant tuo, kad automobilis buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) g. 11, Vilniuje, kuris kliudė kitų transporto priemonių eismui. Tokaiis veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 155.10 p. reikalavimus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas-komisaras 2010-03-03 nutarimu Nr. 519805 (toliau – Nutarimas), nustatęs minėtas automobilis buvo pastatytas kampu į važiuojamąją dalį leistinoje stovėti vietoje, tačiau pažeidžiant KET 150 p. reikalavimus (nes automobilis pastatytas ne lygiagrečiai važiuojamajai daliai). Pažymėjo, kad pareiškėjas automobilį paliko stovėti leistinoje vietoje, nebuvo jokių stovėjimą ribojančių ar draudžiančių ženklų, įsitikinęs, kad automobilis tikrai netrukdo kitų eismo dalyvių eismui, t. y. jog Mercedes markės automobiliui, kurio vairuotojas skundėsi, esą pareiškėjo automobilis trukdė jam išvažiuoti) paliko pakankamai vietos išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos bei jog už minėto Mercedes markės automobilio nestovėjo ir pagal KET 155.8 p. negalėjo stovėti jokia kita transporto priemonė, kuri trukdytų Mercedes markės automobilio vairuotojo patogumui išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos ir važiavimui atbuline eiga. Mano, kad automobilis netrukdė kitų eismo dalyvių eismui ir laiko, kadangi sprendimas priverstinai nuvežti automobilį buvo nepagrįstas, todėl jam turėtų būti atlygintos jo patirtos išlaidos, susijusios su nepagrįstu automobilio nuvežimu, bei kurios sudaro 230 Lt.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo parnešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 41).
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 29) nurodė, kad transporto priemonių priverstinio nuvežimo teisėtumą ir tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 d., Saugaus automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3.1.1 p. Šiuose teisės aktų straipsniuose nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus administracinių kodekso 124¹ str. (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį Smart valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ankščiau paminėtais teisės aktais, savo įgaliojimų neviršijo ir pasielgė teisėtai. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte yra nurodyta, kad automobilis yra nuvežtas už KET\ 155.10 p. nevykdymą, pagal kurį draudžiama sustoti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Automobilis buvo paliktas stovėti kampu į važiuojamąją dalį, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų ir (arba) ženklinimo. Palikdamas taip stovėti automobilį, pareiškėjas užtvėrė išvažiavimą greta stovėjusio automobilio Mercedes benz vairuotojui, t. y. trukdė kitų eismo dalyvių eismui ir pažeidė kitų asmenų teises. Taigi, pareiškėjas savo veiksmais nevykdė KET 151 ir 155.10 p. reikalavimų. Pažeidimas yra užfiksuotas fotonuotraukose. Policijos pareigūnas, vienasmeniškai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeitė nuorodą į KET punktą. Institucijos nuomonė, pareiškėjas nevykdė KET 151 ir 155.10 p. reikalavimų, todėl automobilis buvo priverstinai nuvežtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 06 08 nutartis neturėtų būti pagrindu skundą tenkinti, nes jame nurodyti pagrindai neatitinka bylos medžiagos, tačiau dėl atsakovui nežinomų aplinkybių Kelių policija šios nutarties neapskundė. Teismas pasisakė tik dėl automobilio nutraukimo, o dėl administracinės nuobaudos panaikinimo nepasisakė, todėl nuobauda galioja (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo objektas – turtinės žalos, atsiradusios dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygos.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. reglamentuojama, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 str.).
Viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai ar nuostoliams (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžia, kad analogiškos pozicijos yra laikomasi ir suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-756-559/2007, Nr. A-143-913/2008, A-822-619/2009).
ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2010-01-30 pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2009-01-29, apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini) g. 11, Vilniuje, vairuodamas automobilį pastatė ir paliko jį stovėti, kliudydamas kitų transporto priemonių eismui, ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10 p. reikalavimus, administracinė atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 124¹ str. 4 d. (b. l. 5). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-03-24 nutarimu Nr. F 519805 administracinio teisės pažeidimo kvalifikacija pakeista ir pagal ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda už tai, kad jis 2010-01-29, apie 12.10 val., pastatė automobilį kampu į važiuojamąją dalį, kai nebuvo tai leidžiančių kelio ženklų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150 p. (b. l. 6).
Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulis 2010-01-29 priėmė sprendimą priverstinai nutempti pareiškėjui priklausantį automobilį (b. l. 32). Išlaidos, susijusios su priverstiniu automobilio nutempimu, – 230 Lt (b. l. 10).
Be kita ko, teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-06-08 įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.13.-3121-387/2010 (Proceso Nr. 4-02-3-02872-2010-1), išnagrinėjęs G. A. skundą dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo pripažinimo neteisėtu, nutarė jo skundą patenkinti bei pripažinti, kad G. A. automobilis Smart, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjęs (duomenys neskelbtini) g. 11, Vilniuje, 2010-01-29 buvo neteisėtai priverstinai nuvežtas (b. l. 39).
Pagal ABTĮ 14 str. ir Teismų įstatymo 9 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos respublikoje. ABTĮ 58 str. 2 d. reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Taigi, teismas vadovaudamasis minėtame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-08 įsiteisėjusiame nutarime administracinėje byloje Nr. A2.13.-3121-387/2010 (Proceso Nr. 4-02-3-02872-2010-1) konstatuotais faktais, daro išvadą, kad policijos pareigūnai priverstinai nutempdami pareiškėjui priklausantį automobilį veikė neteisėtai ir nepagrįstai. Rašytinių įrodymų, kurie suteiktų teisinį pagrindą teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinų įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra visos būtinos civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. atsiradimo sąlygos, t. y. neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusiuos žalos bei tiesioginiai nuostoliai. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkintinas ir jam priteistini dėl neteisėto priverstinio automobilio nutempimo atsiradę ir jo patirti tiesiogiai nuostoliai, kurie sudaro 230 Lt ( ABTĮ 88 str. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo G. A. skundą patenkinti.
Priteisti G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 230 Lt (dviejų šimtų trisdešimties litų) turtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas per 14 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.