- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-184-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05330-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11635-776/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GF bankas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. K. 31,00 Eur vartojimo kredito sumą, 6,84 Eur sandorio sudarymo mokestį, 6,24 Eur tvarkymo mokestį ir 40,16 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, 705,75 Eur vartojimo kredito sumą, 93,61 Eur sandorio sudarymo mokestį ir 85,28 Eur tvarkymo mokestį po sutarties nutraukimo, 372,80 Eur nuostolius (negautas pajamas), 8,09 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „GF bankas“ ir atsakovas R. K. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) finansavimo sandorius: 2009 m. gruodžio 13 d. finansavimo sandorį Nr. 1, už kurį visiškai atsiskaitė 2011 m. kovo 14 d.; 2016 m. gruodžio 7 d. finansavimo sandorį Nr. 2, už kurį visiškai atsiskaitė 2019 m. spalio 15 d.; 2019 m. liepos 17 d. finansavimo sandorį Nr. 3 dėl 800,00 Eur vartojimo kredito sumos, finansuojamas sandorio sudarymo mokestis 20,00 Eur ir draudimo mokestis 96,41 Eur, bendra finansuojama suma 916,41 Eur, palūkanų norma 26,4 proc., tvarkymo mokestis 0,26 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 41,8 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 1 564,24 Eur, kurią sudaro: 800,00 Eur vartojimo kredito suma, 116,41 Eur sandorio sudarymo mokestis, 106,08 Eur tvarkymo mokestis ir 541,75 Eur pelno palūkanos, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. spalio 20 d., kas mėnesį mokėdamas po 30,68 Eur sumą.
3. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, todėl ieškovė, vadovaujantis Sutarties 8.1. punktu, 2020 m. birželio 19 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, tame tarpe ir visas iki sutarties pabaigos privalomas sumokėti palūkanas, ir delspinigius. Nutraukus Sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas prieš kredito terminą grąžintų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, kurias sudaro 736,75 Eur vartojimo kredito suma, 100,45 Eur sandorio sudarymo mokestis, 91,52 Eur, tvarkymo mokestis, 40,16 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo.
4. Atsakovas nevykdė Sutarties, todėl ieškovė patyrė nuostolius (negautas pajamas), kurias būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sudarytą sutartį. Ieškovė, sudarydama Sutartį, tikėjosi iš atsakovo gauti sutartą mokėjimo palūkanų sumą. Ieškovė, kaip finansų įstaiga, pinigus taip pat skolinasi, todėl teikdamas vartojimo kreditus, tikisi gauti paskaičiuotas bei sutartas, atitinkančias įstatymą, pelno palūkanas. Nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, t. y. 372,80 Eur. Prašomi priteisti 8,09 Eur delspinigiai susidarė, vėluojant mokėti įmokas ir buvo pradėti skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d., už 173 vėlavimo dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „GF bankas“ iš atsakovo R. K. 736,75 Eur vartojimo kredito sumą, 100,45 Eur sandorio sudarymo mokestį, 91,52 Eur tvarkymo mokestį, 40,16 Eur pelno palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 8,09 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 976,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 21,60 Eur žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „GF bankas“ ir atsakovas R. K. 2019 m. liepos 17 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 3, pagal kurį ieškovė suteikė atsakovui 800,00 Eur vartojimo kreditą iki 2023 m. spalio 20 d., o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. birželio 19 d. nutraukė sutartį. 2020 m. birželio 19 d. atsakovo įsiskolinimą sudarė: 31,00 Eur vartojimo kredito suma, 6,84 Eur sandorio sudarymo mokestis, 6,24 Eur tvarkymo mokestis ir 40,16 Eur pelno palūkanos.
7. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, padarė išvadą, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 736,75 Eur vartojimo kredito sumą, 100,45 Eur sandorio sudarymo mokestį, 91,52 Eur tvarkymo mokestį, 40,16 Eur pelno palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo ir 8,09 Eur delspinigius.
8. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, bei, tai, kad po sutarties nutraukimo skolininko prievolė mokėti mokestį už pinigų naudojimą pasibaigia, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius) atmetė.
9. Teismas patenkinęs ieškinio reikalavimus 72 procentais, iš atsakovo ieškovei priteisė 21,60 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „GF bankas“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių dalyse: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir priteisti UAB „GF bankas“ iš atsakovo R. K. 372,80 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti UAB „GF bankas“ iš atsakovo R. K. 8,40 Eur žyminio mokesčio išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Taip pat priteisti apeliantei UAB „GF bankas“ iš atsakovo R. K. 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Sutartimi buvo sutarta, kad palūkanų norma yra 26,4 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 41,8 proc., o tai atitinka ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, 2 daliai. Sutarties mokėjimo grafike aiškiai išdėstyta, kas sudaro bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (1 564,24 Eur), kiek atsakovas per visą laikotarpį sumoka sandorio sudarymo mokesčio (116,41 Eur), tvarkymo mokesčio (106,08 Eur) bei pelno palūkanų (541,75 Eur). Apeliantė turėjo pagrįstą lūkestį ir atsakovui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį, iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. spalio 20 d.) būtų gavusi Sutartimi sulygtas 541,75 Eur palūkanas.
10.2. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl negautų pajamų (patirtų nuostolių) įrodymo realumo. Apeliantė ieškiniu, prašydama priteisti nuostolius, įrodė, kad pagal sudarytą Sutartį pelno palūkanos buvo numatytos gauti iš anksto ir apeliantė jas būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį bei mokėjęs kasmėnesines įmokas. Kadangi atsakovas Sutarties nevykdė ir apeliantė buvo priversta nutraukti Sutartį, pelno palūkanos buvo negautos būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taigi, nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, t. y. 372,80 Eur. Teismo priimtas sprendimas pažeidė teisėtų lūkesčių principą, kadangi apeliantei nebuvo priteista pelno palūkanų dalis, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sprendimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti keičiamas, apeliantei iš atsakovo priteisiant 372,80 Eur negautų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
3. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės UAB „GF bankas“ ir atsakovo R. K. 2019 m. liepos 17 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 3, apeliantė suteikė atsakovui 800,00 Eur vartojimo kreditą. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. spalio 20 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti 26,40 proc. dydžio metines palūkanas ir sumokėti 1 564,24 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro 800,00 Eur vartojimo kredito suma, 116,41 Eur sandorio sudarymo mokestis, 106,08 Eur tvarkymo mokestis ir 541,75 Eur pelno palūkanos (metinė palūkanų norma 26,40 procentų), kas mėnesį mokėdamas po 30,68 Eur sumą, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. birželio 19 d. nutraukė sutartį. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas ieškovei 736,75 Eur vartojimo kredito suma, 100,45 Eur sandorio sudarymo mokestį, 91,52 Eur tvarkymo mokestį ir 40,16 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
5. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji yra kredito įstaiga, siekianti gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, apeliantė patiria nuostolius.
7. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).
8. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
9. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties pabaigos, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
11. Pažymėtina, kad teismų praktika yra skirtinga. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
12. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 19 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
13. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
14. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
17. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (26,40 proc.), iš mokėjimo grafiko matyti, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. spalio 20 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
18. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
19. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro 372,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos nuo Sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. birželio 20 d. iki Sutarties termino pabaigos – 2023 m. spalio 20 d.
20. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. spalio 20 d. – pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,40 procentų dydžio metinių palūkanų, kurios atitinka 372,80 Eur sumą, kurių mokėjimas numatytas mokėjimo grafike (2020 m. birželio 20 d. – 15,53 Eur; 2020 m. liepos 20 d. – 15,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 15,05 Eur; 2020 m. rugsėjo 20 d. – 14,80 Eur; 2020 m. spalio 20 d. – 14,55 Eur; 2020 m. lapkričio 20 d. – 14,29 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. – 14,02 Eur; 2021 m. sausio 20 d. – 13,75 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 13,47 Eur; 2021 m. kovo 20 d. – 13,19 Eur; 2021 m. balandžio 20 d. – 12,90 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. – 12,61 Eur; 2021 m. birželio 20 d. – 12,31 Eur; 2021 m. liepos 20 d. – 12,00 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 11,68 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d. – 11,36 Eur; 2021 m. spalio 20 d. – 11,03 Eur; 2021 m. lapkričio 20 d. – 10,70 Eur; 2021 m. gruodžio 20 d. – 10,35 Eur; 2022 m. sausio 20 d. – 16,32 Eur; 2022 m. vasario 20 d. – 9,64 Eur; 2022 m. kovo 20 d. – 9,27 Eur; 2022 m. balandžio 20 d. – 8,90 Eur; 2022 m. gegužės 20 d. – 8,52 Eur; 2022 m. birželio 20 d. – 8,12 Eur; 2022 m. liepos 20 d. – 7,72 Eur; 2022 m. rugpjūčio 20 d. – 7,31 Eur; 2022 m. rugsėjo 20 d. – 6,90 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 6,47 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. – 6,03 Eur; 2022 m. gruodžio 20 d. – 5,59 Eur; 2023 m. sausio 20 d. – 5,13 Eur; 2023 m. vasario 20 d. 4,66 Eur; 2023 m. kovo 20 d. – 4,19 Eur; 2023 m. balandžio 20 d. – 3,70 Eur; 2023 m. gegužės 20 d. – 3,20 Eur; 2023 m. birželio 20 d. – 2,69 Eur; 2023 m. liepos 20 d. – 2,17 Eur; 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 1,64 Eur; 2023 m. rugsėjo 20 d. – 1,10 Eur; 2023 m. spalio 20 d. – 0,97 Eur).
21. Pagal mokėjimo grafiką nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties pabaigos mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 372,80 Eur sumą, todėl spręstina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos) nuo Sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 372,80 Eur. Teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, patirtus nuostolius, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. spalio 20 d.), ji šią sumą būtų gavusi. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, keistina, priteisiant ieškovei 372,80 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, nuostolių atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
24. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė sumokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patenkino 72 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 21,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
25. Patenkinus reikalavimą dėl nuostolių priteisimo neliko nepatenkintų ieškovės ieškiniu reikštų materialaus pobūdžio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 30 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“, juridinio asmens kodas 300515252, iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 736,75 Eur (septynių šimtų trisdešimt šešių eurų 75 ct) vartojimo kredito sumą, 100,45 Eur (vieno šimto eurų 45 ct) sandorio sudarymo mokestį, 91,52 Eur (devyniasdešimt vieno euro 52 ct) tvarkymo mokestį, 40,16 Eur (keturiasdešimties eurų 16 ct) pelno palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 372,80 Eur Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 80 ct) negautas pajamas, 8,09 Eur (aštuonių eurų 9 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 349,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 30 Eur (trisdešimties eurų ) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“, juridinio asmens kodas 300515252, iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.