- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-396-117/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02215-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Pentacom“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Conresta“ 170 838,43 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp atsakovo ir ieškovo 2013 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta Rangos darbų sutartis nr. CON 2013-04-24/1, pagal kurią ieškovas UAB „Pentacom“ įsipareigojo atlikti oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų montavimo darbus atsakovo UAB „Conresta“ statomame poilsio ir gydymo paskirties pastate. 2012 m. spalio 8 d. atsakovas ir ieškovas sudarė Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2012/10/08, pagal kurią ieškovas UAB „Pentacom“ įsipareigojo atlikti inžinerinės dalies statybos darbus atsakovo UAB „Conresta“ statomame Ugniagesių gelbėtojų specialaus fizinio – profesinio parengimo komplekse su baseinu narams mokyti. Ieškovas už atliktus darbus atsakovui išrašė sąskaitas – faktūras, pagal kurias atsakovo nesumokėta suma sudaro 170 838,43 Lt. Siekiant taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl aukščiau nurodytų rangos sutarčių vykdymo ir apmokėjimo už atliktus darbus, šalys 2014 m. liepos 7 d. pasirašė taikos sutartį, kurios 1 punkte konstatuota, kad atsakovo neapmokėtų sąskaitų suma yra 250 838,43 Lt, tačiau taikos sutarties 2 punktu ieškovas sutiko sumažinti nurodytą sumą 80 000,00 Lt, išrašant kreditinę sąskaitą šiai sumai su tekstu „nuolaida“. Atsakovas skolą įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 107 246,41 Lt sumokėti ieškovui ar į antstolio depozitinę sąskaitą per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo ir antstolio, vykdančio Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant ieškovo kreditoriaus UAB „Vėdinimo meistrai“ ieškinį, patvarkymo gavimo, o 63 592,02 Lt sumokėti per 90 dienų nuo baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto sudarymo ir tinkamai įformintos sąskaitos faktūros ar PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Ieškovas nurodė, kad jis taikos sutarties sąlygas įvykdė visiškai, tačiau atsakovas nepagrįstai delsia atsiskaityti su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai - iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 170 838,43 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 934 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas UAB ,,Pentacom“ 2014 m. spalio 29 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog atsakovas preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl 170 838,43 Lt skolos sumokėjimo įvykdė, t.y. sumokėjo 63 592,02 Lt tiesiogiai ieškovui, o 107 246,41 Lt sumokėjo ieškovo kreditoriui UAB ,,Vėdinimo meistrai“. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas nėra įvykdęs ieškovo reikalavimo dalies dėl 6 procentų metinių palūkanų, šio reikalavimo ieškovas atsisakė, tačiau palaikė reikalavimą priteisti 2934 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB ,,Conresta“ teismui pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad iš esmės įvykdė ieškovo reikalavimą, sumokėjo ieškovui reikalautas sumas, kurios nebuvo sumokėtos tik dėl paties ieškovo nesąžiningų veiksmų, nes antstolio patvarkymas buvo pakeistas tik 2014 m. spalio 22 d. ir liko neišspręstas tik ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, dėl to tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netenka prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2014 m. spalio 23 d. preliminarų sprendimą: panaikino preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Pentacom“ iš atsakovo UAB „Conresta“ priteista 170 838,43 Lt suma; priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė; priteisė ieškovui UAB „Pentacom“ iš atsakovo 2 934 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad pagal šalių pasirašytą 2014 m. liepos 7 d. taikos sutartį, atsakovas skolingas ieškovui 170 838,43 Lt. Iš ieškovo pranešimo matyti, kad atsakovas įsipareigojimus įvykdė, t. y. 2014 m. spalio 24 d. sumokėjo 65 592,02 Lt tiesiogiai ieškovui, o 2014 m. spalio 28 d. sumokėjo 107 246,41 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Vėdinimo meistrai“, taigi, teismas sprendė, kad atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė iki preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl teismas šią preliminaraus teismo sprendimo dalį panaikino (CPK 178 str., 430 str. 9 d.).
Dėl ieškovo prašymo priteisti 2 934 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 208 Lt žyminio mokesčio ir 724 Lt išlaidų už advokato pagalbą) teismas nurodė, kad iš atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones matyti, jog atsakovas pripažįsta faktą, kad liko ieškovui nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismas sprendė, kad šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Conresta“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti, o teismui netenkinus šio reikalavimo, panaikinti galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pažeidė CPK normas, nes priėmė skundžiamą sprendimą kai dar nebuvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas apeliantui pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio, t. y. reikalavimo priteisti 170 838,43 Lt ir procesines palūkanas, liko neišspręstas klausimas – reikalavimas atlyginti iešovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuris privalėjo būti nagrinėjamas CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau teismas, nesulaukęs atsakovo prieštaravimų, priėmė nepagrįstą galutinį sprendimą, kuriuo priteisė iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 100 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškinio padavimo dieną 107 246,41 Lt mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. 107 246,41 Lt suma dar nuo 2014 m. kovo 12 d. antstolio patvarkymu buvo areštuota paties ieškovo kreditoriaus naudai ir saugomos apelianto. Antstolis nesuteikė teisės apeliantui iš jo saugomų piniginių lėšų sumos atlikti kokius nors mokėjimus. Antstolio patvarkymas, leidžiantis atlaisvinti pas apeliantą esančias ieškovo lėšas buvo gautas tik 2014 m. spalio 22 d., t. y. ieškovas, tik pareiškęs ieškinį, pasirūpino, kad pinigines lėšas areštavęs antstolis pakeistų savo patvarkymą ir leistų apeliantui išmokėti ieškovo kreditoriui 107 246,41 Lt, ką apeliantas ir padarė 2014 m. spalio 28 d., t. y. nepažeisdamas taikos sutartyje nustatyto 5 darbo dienų termino. Iki pat 2014 m. spalio 22 d. antstolio patvarkymo gavimo nurodyta piniginė prievolė apeliantui nebuvo kilusi, todėl ieškovui inicijuoti teisminio proceso ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidų nebuvo pagrindo. Dėl reikalavimo priteisti 63 592,02 Lt pažymėtina, kad ši suma ieškovui turėjo būti sumokėta per 90 dienų po baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto sudarymo (aktas kaip ir taikos sutartis sudarytas 2014 m. liepos 7 d.), taigi šios prievolės įvykdymo terminas suėjo 2014 m. spalio 7 d., tuo tarpu ieškovas jau 2014 m. spalio 8 d. inicijavo teisminį procesą dėl skolos išieškojimo. Apeliantas pažymi, kad pagal taikos sutarties 9 punktą šalys numatė privalomą išankstinę pretenzijų sprendimo procedūrą derybomis, dėl to ieškovas privalėjo pirma su raginimu kreiptis į apeliantą ir stengtis derybomis išspręsti vėlavimo atsiskaityti klausimą. Ši suma buvo geranoriškai sumokėta 2014 m. spalio 24 d., iš karto gavus preliminarų sprendimą. Vienos dienos vėlavimas įvykdyti taikos sutarties 3.2 punktą negali būti laikomas tinkamu pagrindu ieškovui inicijuoti teisminį procesą ir ignoruoti teisės aktais ir taikos sutartimi numatytas pareigas dėti pastangas stengiantis ginčą išspręsti taikiai. Tik esant įrodymams, kad ieškovas visų pirma stengėsi taikiai išspręsti ginčą, būtų galima laikyti, kad ieškovo elgesys inicijuojant teisminį procesą yra teisingas ir teisėtas.Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos paties ieškovo nesąžiningų veiksmų ir sąmoningo noro pakenkti apeliantui, ką teismas turėjo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas, pateikdamas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, kad liko ieškovui nesumokėjęs minėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nepripažino ieškovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jų tikslingai nemokėjo ir dėl to rengė prieštaravimus. Teismas, remdamasis CPK 94 straipsniu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidas privalėjo paskirstyti atsižveldamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo veiksmai pareiškiant ieškinį, žinant, kad dalis jam priklausančių piniginių lėšų yra areštuota antstolio patvarkymu, o kita dalis buvo pavėluota sumokėti tik vieną dieną ir taikos sutartimi buvo privaloma pretenzijų sprendimo procedūra derybomis, negali būti laikomi tinkamais, nes ieškovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis sąžiningai. Tik pareiškęs ieškinį, ieškovas pasirūpino, kad pinigines lėšas areštavęs antstolis, leistų jas išmokėti ieškovui ir sąmoningas šios aplinkybės nutylėjimas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, teismas nepagrįstai iš apelianto ieškovo naudai priteisė visą ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, nes pagal CPK 87 straipsnio 1, 2 dalis, atsisakius ieškinio, 75 procentai žyminio mokesčio grąžinama ieškovui. Tačiau apeliantas dėl aukščiau nurodytų priežasčių nesutinka ir su 25 procentų žyminio mokesčio priteisimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Pentacom“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą, prijungti papildomus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Tai, kad ieškovo reikalavimas priteisti 170 838,43 Lt dydžio įsiskolinimą buvo pagrįstas, patvirtino pats atsakovas 2014 m. spalio 24 ir 28 d. atlikdamas mokėjimų pavedimus ir įvykdydamas savo įsipareigojimus. Dėl to skundo argumentai, kuriais ginčijamos faktinės aplinkybės dėl skolos susidarymo yra nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme. Tarp šalių 2014 m. liepos 7 d. buvo pasirašyta taikos sutartis. Atsakovui nevykdant taikos sutarties sąlygų, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.Ieškovas visada buvo suinteresuotas geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją, ką patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Be to, ieškovas atsakovui buvo pateikęs 2014 m. rugsėjo 25 d. pretenziją su raginimu įvykdyti iš taikos sutarties kylančius įsipareigojimus. Ieškovo atstovas nuo 2014 m. kovo mėnesio nuolat bendravo tiek su atsakovu, tiek su atsakovo atstove, tačiau nesant geranoriško ginčo išsprendimo iš atsakovo pusės, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Be to, atsakovo argumentas, kad jis geranoriškai įvykdė prievolę neatitinka protingumo principo, nes jis prievolę įvykdė tik po preliminaraus sprendimo priėmimo.Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi būtent dėl atsakovo veiksmų, netinkamai vykdant savo pinigines prievoles, dėl to sumokėtas žyminis mokestis bei mokėjimai už teisinę pagalbą laikytini pagrįstomis proceso išlaidomis. Be to, atsakovas, pateikdamas prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pripažino faktą, jog liko įsipareigojimas ieškovui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei ketina jas atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, iš atsakovo priteisė 170 838,43 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 934 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui informavus teismą, kad atsakovas preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl 170 838,43 Lt skolos sumokėjimo įvykdė, t.y. sumokėjo 63 592,02 Lt tiesiogiai ieškovui, o 107 246,41 Lt sumokėjo ieškovo kreditoriui UAB ,,Vėdinimo meistrai“ ir ieškovui atsisakius reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo, tačiau palaikant reikalavimą priteisti 2934 Lt bylinėjimosi išlaidas, teismas skundžiamu galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė: panaikino preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo priteista 170 838,43 Lt skola, priėmė ieškovo ieškinio dalies atsisakymą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 934 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK normas, nes galutinį sprendimą priėmė nepasibaigus prieštaravimų pateikimo terminui, kuriuos jis ruošėsi pateikti, nes nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.
CPK 430 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytu laikotarpiu atsakovui sumokėjus tik pagrindinę 170 838,43 Lt skolos sumą, tačiau preliminaraus sprendimo likusioje dalyje, o būtent dėl 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo neįvykdžius, dėl šios dalies atsakovas turėjo teisę reikšti prieštaravimus per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo, byla turėjo būti nagrinėjama CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas sprendžiamas priimant galutinį sprendimą. Preliminarus teismo sprendimas priimtas 2014 m. spalio 23 d., įteiktas atsakovui 2014 m. spalio 27 d. (72 b. l.), taigi 20 dienų terminas prieštaravimams pareikšti turėjo baigtis 2014 m. lapkričio 17 d. (2014 m. lapkričio 16 d. ne darbo diena), tačiau galutinis sprendimas byloje priimtas 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. nepasibaigus terminui prieštaravimams pareikšti. Pažymėtina, kad prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo bus išdėstyta tik prieštaravimuose. Tol, kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio byloje nėra aiški, reiškia, kad kitos šalies teisė būti išklausytai nėra įgyvendinta. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias dokumentinį procesą, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, apelianto teisę būti išklausytam principą. Tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo galutinio teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šį ieškovo reikalavimą atmesti. Apelianto manymu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš apelianto, nes jos susidarė dėl paties ieškovo nesąžiningų veiksmų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka iš dalies.
Skundžiamu sprendimu iš apelianto teismas priteisė 2 208 Lt žyminio mokesčio ir 724 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Pažymėtina, kad atsakovui įvykdžius dalį preliminaraus sprendimo, t. y. sumokėjus pagrindinę skolą, teismas galutiniu sprendimu panaikino 2014 m. spalio 23 d. preliminaraus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 170 838,43 Lt suma, tačiau galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, todėl apeliacinės instancijos teismas patikslina šią galutinio teismo sprendimo dalį. Panaikinus preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl 170 838,43 Lt priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukus, ieškovui turėjo būti grąžintas nuo šios sumos sumokėtas žyminis mokestis, šiuo atveju 2 208 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 430 str. 9 d.).
Sprendžiant dėl 724 Lt bylinėjimo išlaidų už advokato pagalbą priteisimo iš apelianto, pažymėtina, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010)
Dėl 63 592,02 Lt sumos sumokėjimo šalys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovas sumokės ją 2012 m. spalio 8 d. Statybos darbų subrangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais – visus mokėjimus pagal šią sutartį atsakovas turėjo atlikti per 90 dienų nuo baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto sudarymo ir tinkamai įformintos sąskaitos – faktūros gavimo dienos (taikos sutarties 3.2 p.). Baigiamasis aktas pagal nurodytą sutartį sudarytas 2014 m. liepos 7 d. (52 b. l.), apeliantas neginčija, kad negavo tinkamai įformintos sąskaitos faktūros, pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad sutartyje nurodytas 90 dienų terminas suėjo 2014 m. spalio 7 d., tačiau skolą ieškovui sumokėjo tik 2014 m. spalio 24 d., t. y. tik po teismo preliminaraus sprendimo priėmimo. Be to, ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2014 m. spalio 15 d., t. y. praėjus 8 dienoms nuo atsiskaitymo termino pabaigos, dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad vienos dienos vėlavimas įvykdyti taikos sutarties 3.2 punktą negali būti laikomas tinkamu pagrindu ieškovui inicijuoti teisminį procesą. Iš ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad šalių nesutarimai dėl nurodytos sumos mokėjimo buvo jau 2014 m. birželio mėnesį, tačiau šalys, pasirašydamos taikos sutartį, susitarė per kokį terminą nurodyta suma turi būti sumokėta ieškovui. Verslo subjektams sklandžios ūkinės-komercinės veiklos užtikrinimui yra svarbus kiekvienas atsiskaitymas laiku, atsakovas taikos sutartimi susitarto termino nesilaikė, todėl ieškovas turėjo teisę dėl 63 592,02 Lt skolos priteisimo kreiptis į teismą, dėl ko ieškovo nesąžiningo elgesio konstatuoti negalima. Taigi ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą iš dalies buvo sąlygotos būtent atsakovo delsimo vykdyti prievolę laiku.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis turėjo pagrindą kreiptis į teismą ir dėl 107 246,41 Lt priteisimo. Iš bylos matyti, kad vykdydamas Kauno m. apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Pentacom“ atžvilgiu, antstolis 2014 m. kovo 12 d. patvarkymu areštavo UAB „Pentacom“ priklausančius 107 246,41 Lt, esančius pas UAB „Conresta“, areštuotas lėšas pavedant saugoti UAB „Conresta“ iki atskiro antstolio patvarkymo gavimo (101 b. l.). 2014 m. rugsėjo 17 d. antstolio patikslintu patvarkymu, kuriuo remiasi ieškovas ieškinyje, atsakovas UAB „Conresta“ informuotas, kad iš areštuotų lėšų skolininkui (t. y. UAB „Pentacom“) leidžiama atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Vėdinimo meistrai“, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti privalomus mokėjimus valstybei, mokėti privalomas sveikatos, socialinio draudimo įmokas (49 b. l.). Ir tik 2014 m. spalio 22 d. antstolio patvarkymu, kuris priimtas gavus ieškovo prašymą, leista areštuotų lėšų valdytojui UAB „Conresta“, gavus UAB „Pentacom“ prašymą, pervesti 107 246,41 Lt išieškotojui UAB „Vėdinimo meistrai“ (104 b. l.). Kaip matyti iš bylos, atsakovas, nepažeisdamas taikos sutartyje 3.1 punkte nurodyto 5 darbo dienų nuo antstolio patvarkymo gavimo termino, 2014 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu pervedė 107 246,41 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Vėdinimo meistrai“ (103 b. l.). Taigi sutiktina su apeliantu, kad iki 2014 m. spalio 22 d. antstolio patvarkymo, kuriuo apeliantui leista padaryti pavedimą iš areštuotų lėšų, gavimo nurodyta prievolė apeliantui nebuvo kilusi, dėl to ieškovui reikšti reikalavimą dėl šios sumos priteisimo nebuvo pagrindo. Taigi su šiuo reikalavimu susijusių ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliantui pareiga atlyginti neatsirado.
Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad dėl ieškovui atsiradusių bylinėjimosi išlaidų iš esmės atsakingos abi ginčo šalys. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies, atsižvelgtina į tokias išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus (53-54 b.l.) bei į aplinkybę, kad tik vienu iš dviejų atveju ieškovo elgesys, kreipiantis į teismą, procesiniu aspektu buvo pateisinamas ir sąlygojantis tokių išlaidų atsiradimą (CPK 94 str. 1 d.). Ieškovo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis (726 Lt) atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus (8.2 p.), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteista 726 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą suma mažintina pusiau. Atitinkamai pakeistina skundžiamo teismo sprendimo dalis, sumažinant iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydį iki 363 Lt (726 Lt : 2), t. y. 105,13 Eur (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 88 Lt (25,49 Eur) žyminio mokesčio (105 b. l.). Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išspręstas procesinis klausimas, o ne materialus reikalavimas. CPK nuostatose, reglamentuojančiose ieškinio apmokėjimą žyminiu mokesčiu, nėra nustatyta, kad procesinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl ir apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Dėl to atsakovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.). Įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas atsakovas į bylą nepateikė (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 363 Lt (105,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo (127-129 b. l.). Įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 52,56 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. galutinį sprendimą pakeisti.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. galutinio sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. preliminaraus sprendimo dalis. Bylą šioje dalyje nutraukti.
Sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Pentacom“ iš atsakovo UAB „Conresta“ priteista 2 934 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti. Iš atsakovo UAB „Conresta“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 105,13 Eur (363 Lt).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovui UAB „Pentacom“ iš atsakovo UAB „Conresta“ 52,56 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Grąžinti ieškovui UAB „Pentacom“ (j.a.k. 110324069) 2014 m. spalio 8 d. AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 3535 sumokėtą 639,48 Eur (šešių šimtų trisdešimt devynių eurų, 48 cnt)/2208 Lt žyminį mokestį.
Grąžinti atsakovui UAB „Conresta“ (j.a.k. 145751974) 2014 m. gruodžio 4 d. AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 357 sumokėtą 25,49 Eur (dvidešimt penkis eurus, 49 cnt)/88 Lt žyminį mokestį.