Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo M. J. prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. liepos 1 d. gautas nuteistojo M. J. prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą bei perduoti ją nagrinėti teismui iš esmės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 25 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo M. J. prašymą, kadangi nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1-4 punktuose.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis M. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-238/2016, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes buvo pažeistos esminės tyrimo aplinkybės. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti faktiniais duomenimis. Nuteistasis pažymi, kad visus savo argumentus pagrindė rašytiniais įrodymais ir liudininkų parodymais, o dėl tarnybinių pranešimų vertinimo analizės rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytomis išvadomis.

7. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojo surašytas tarnybinis pranešimas yra pagrindinis dokumentas, nuo kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl minėto dokumento turinys, pildymas ir kitos aplinkybės negali kelti jokių abejonių. Pareiškėjas pateikė specialios kompetencijos teismų išvadas, jog tarnybiniai pranešimai buvo pildomi, pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl kelia pagrįstų abejonių jų tikrumu. Nuteistasis nurodo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo vertintas minėtų dokumentų turinys bei jų surašymo tinkamumas. Esminis minėtų dokumentų surašymo faktas, keliantis pagrįstų abejonių, yra vienodo turinio paaiškinimai. Nuteistojo nuomone, tai buvo padaryta pareigūno N. N. prašymu. Dėl nuteistojo ir šio pareigūno interesų konflikto pastarajam buvo naudinga, kad M. J. būtų nuteistas ir daugiau nekeltų pareigūnui grėsmės dėl jo neteisėtos veiklos. Nuteistasis pažymi, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai šią versiją tyrė, tačiau negalėjo tiksliai išanalizuoti minėto interesų konflikto apimties, nes byloje nebuvo pateikta duomenų dėl galimai vykdomos pareigūno N. N. nusikalstamos veikos. Nuteistojo vertinimu, minėtos aplinkybės atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą atvejį.

8. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Kriminalinės žvalgybos vyresniojo inspektoriaus N. S. padaryto pažeidimo, numatyto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 157 punkte. Taisyklėse nėra numatyta teisė įtariamam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui perduoti kratos metu paimtus daiktus. Tuo tarpu pareiškėjui buvo priverstinai pakištas pasirašyti paketas su rastomis narkotinėmis medžiagomis. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netyrė atliktos kratos aplinkybių ir dėl to niekaip nepasisakė.

9. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, jog M. J. pareiškime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis, nes nuteistojo teiginiai, kad ne jis, o galimai R. M. įvykdė pareiškėjui inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad pareigūnas N. N. fiktyviai iniciavo prieš jį baudžiamąjį procesą, nes buvo neigiamai nusiteikęs jo atžvilgiu ir siekė jam atkeršyti, buvo tirti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme bei dar kartą išanalizuoti apeliacinės instancijos teisme, o dėl tyrimo išsamumo pasisakė ir kasacinis teismas. Nuteistasis pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje minėtą išvadą padarė, vadovaudamasis ne naujai pareiškėjo pateiktais faktais, liudininkų parodymais apie galimai vykdomas pareigūnų-prižiūrėtojų nusikalstamas veikas, o jau byloje esamais įrodymais. Tuo tarpu nuteistasis pateikė liudininkų parodymus, kurių minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo ir kurių nurodyti faktai teismams, nagrinėjusiems pareiškėjo baudžiamąją bylą, negalėjo būti žinomi. Nors baudžiamojoje byloje buvo tiriamos pareigūnų galimo keršto versijos dėl M. J. ir N. N. apsižodžiavimo, tačiau byloje nebuvo faktų apie pareigūnų galimai vykdytas nusikalstamas veikas. Taigi, šie faktai teismų nebuvo ištirti.

10. Nuteistasis mano, kad paaiškėjusios naujos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja teisminiame procese ištirtoms aplinkybėms, todėl yra pagrindo atnaujinti tyrimą ir ištirti bylą pakartotinai, pašalinant visas atsiradusias abejones ir prieštaravimus.

11. 2019 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas nuteistojo M. J. papildomas paaiškinimas, kuriame jis pateikė tokį patį prašymą, kaip ir skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties. Nuteistasis nurodo, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi vienodai surašytais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nenuosekliais pareigūnų parodymais, nepakankamai įvertino pareigūnų galimo keršto galimybę, taip pat nepagrįstai atmetė kitų liudytojų (nuteistųjų) parodymus, nepagrįstai nenustatė asmens kratos ir daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti, paėmimo tvarkos pažeidimų. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir padarytas esminis pažeidimas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. J. skundas atmetamas.

12. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 25 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo M. J. prašymą, bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti, tinkamai įvertinus visas nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

13. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos, atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos, priimant nuosprendį.

13.1. Kaip matyti iš nuteistojo M. J. skundo, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, jis įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas N. N. davė melagingus parodymus, nes dėl jų tarpusavio konflikto pastarajam buvo naudinga, jog M. J. būtų nuteistas ir daugiau nekeltų pareigūnui grėsmės dėl jo neteisėtos veiklos. Be to, nuteistojo nuomone, pareigūno N. N. prašymu buvo surašyti vienodo turinio (duomenys neskelbtini) pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kas kelia pagrįstų abejonių jų tikrumu, o paimant įvykio vietoje rastas psichotropines medžiagas galimai buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 157 punkto reikalavimai. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.

13.2. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad nuteistojo M. J. skunde nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos, kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Nuteistasis M. J. prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, iš esmės remdamasis tuo, jog baudžiamąją bylą, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. nepagrįstai rėmėsi melagingais N. N. parodymais, taip pat neteisingai įvertino byloje esančius duomenis, kad nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką galimai padarė R. M.. Pažymėtina, kad, nagrinėjant nuteistojo M. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

13.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo patikrintas, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje būtent M. J. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą 5-Fluoro-AKB48, rėmėsi liudytojų N. N., S. N. ir R. M. parodymais, analizavo juos tarpusavyje ir lygino su kitais byloje surinktais įrodymais. Šio teismo išvados dėl to, kad būtent M. J., o ne kitas asmuo, laikė, išmetė ant žemės ir paspyrė paketą su psichotropine medžiaga, padarytos įvertinus šių aplinkybių nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo esminius argumentus, dar kartą įvertino šių liudytojų parodymus tiek atskirai, tiek jų visumą ir nenustatė esminių prieštaravimų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, jog nė vieno liudytojo parodymams ar kitiems byloje esantiems duomenims nebuvo suteikta didesnė įrodomoji reikšmė, jų vertinimas atliktas nepadarius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeidimų.

13.4. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl liudytojo N. N. parodymų patikimumo. Aplinkybė, jog nuteistasis M. J. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia bei nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad liudytojo N. N. parodymai iš esmės atitinka kitų liudytojų (pareigūnų S. N. ir R. M.) parodymus ir rašytinę bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturėjo pagrindo abejoti liudytojo N. N. parodymų leistinumu bei patikimumu tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus. Byloje nėra jokių duomenų, kad paminėtas liudytojas turėtų kokį nors tikslą ar motyvą apkalbėti nuteistąjį M. J.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojas N. N., duodamas parodymus, galėjo sąmoningai meluoti. Šių aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo kartu su pareiškimu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikti asmenų paaiškinimai apie neva vykdomas pareigūnų-prižiūrėtojų nusikalstamas veikas. Kaip pagrįstai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendyje, apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas ne tik liudytojo N. N. parodymais, bet ir kitais pirmosios instancijos teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais, kurie irgi patvirtina, kad būtent M. J. disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

13.5. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad naujai paaiškėjusiomis negali būti laikomos ir nuteistojo M. J. nurodytos aplinkybės, susijusios su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų tarnybinių pranešimų surašymu. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio buvo nurodęs, jog 2015 m. sausio 22 d. pareigūnų N. N. ir S. N. surašyti tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 4-5) yra panašūs savo turiniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad minėti tarnybiniai pranešimai būtų surašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šių aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo kartu su pareiškimu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis, kadangi šie procesiniai sprendimai su aptariama baudžiamąja byla nėra susiję. M. J. nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitam nuteistajam paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

13.6. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodyta, kad naujai paaiškėjusiomis negali būti laikomos ir nuteistojo M. J. nurodytos aplinkybės, susijusios su įvykio vietoje rastų psichotropinių medžiagų paėmimu. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam buvo priverstinai duotas pasirašyti paketas su rastomis narkotinėmis medžiagomis, tokiu būdu galimai buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 157 punkto reikalavimai. Iš 2015 m. sausio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nuteistojo M. J. išmestas paketas, apvyniotas baltu polietileniniu maišeliu, kurio viduje matosi rudos spalvos kieta medžiaga, turinti specifinį kvapą, paketo dydis 8x7 cm. Ruda kieta medžiaga nuteistojo M. J. akivaizdoje įdėta ir užklijuota į paketą Nr. 1534936 ir saugoma prie baudžiamosios bylos. Nuteistasis kitoje paketo pusėje pasirašė, kad supakuota jo akivaizdoje. Baltas polietileninis maišelis įdėtas į paketą Nr. 1 ir taip pat saugomas prie bylos (t. 1, b. l. 47-49). Priešingai nei nurodoma nuteistojo M. J. skunde, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėtas paketas buvo supakuotas, aprašytas ir identifikuotas, pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus. Tai, kad nuteistajam buvo duota pasirašyti, jog supakuota jo akivaizdoje, nesudarė pagrindo išvadai, kad aptariama apžiūra buvo atlikta, nesilaikant BPK nustatytų reikalavimų.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo M. J. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė, tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo M. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo M. J. prašymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.