Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, kaltinamajam M. J., jo gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Bogdan Chranovskij, vertėjai Veronikai Rybalčenko, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje, teistas:

1) 1994-10-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 148 straipsnio 2 dalį, LR BK 234 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, taikant LR BK 46 straipsnį, lygtinai, paskiriant 4 metų bandomąjį laikotarpį;

2) 2005-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį, LR BK 222 straipsnio 1 dalį, LR BK 223 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės, kurios subendrintos vadovaujantis LR BK 63 straipsniu, ir paskirta subendrinta bausmė - 20 MGL (2500 Lt) bauda;

3) 2005-06-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

2006-09-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2005-06-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2005-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 20 MGL (2500 Lt) bauda. Bausmės pradžia 2004-06-02; bausmės pabaiga 2016-06-02; bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje, adresu: Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių rajone, Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, 2015 m. sausio 22 d. neteisėtai su savimi laikė psichotropinę medžiagą - sintetinį kanabinoidą 5-Fluoro-AKB, kurios masė 88,0963 g, kurioje yra 4,1405 g gryno 5-Fluoro-AKB48, kol 2015-01-22, apie 10.20 val. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 pareigūnams tikrinant nuteistuosius, grįžtančius iš gamybinės zonos į gyvenamąją zoną, minėtą psichotropinę medžiagą iš rankų M. J. išmetė ant žemės ir ją paspyrė, o pareigūnai ją iškart paėmė. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

M. J. kaltumas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga), patvirtinamas šiais duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad kaltinamasis M. J. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, taip padarė nusikaltimą.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir juos patikrinus teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje, adresu: Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių rajone, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 neteisėtai su savimi laikė psichotropinę medžiagą - sintetinį kanabinoidą 5-Fluoro-AKB, kurios masė 88,0963 g, kurioje yra 4,1405 g gryno 5-Fluoro-AKB48, kol 2015-01-22, apie 10.20 val. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 pareigūnams tikrinant nuteistuosius, grįžtančius iš gamybinės zonos į gyvenamąją zoną, minėtą psichotropinę medžiagą M. J. išmetė ant žemės ir ją paspyrė, o pareigūnai ją iškart paėmė.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos ir patvirtintos liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis.

Kaltinamasis M. J. pripažįsta aplinkybę, kad 2015-01-22, apie 10.20 val. jis buvo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kontrolės ir praleidimo punkte, ten pareigūnai surado paketą su psichotropine medžiaga ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau neigia, kad jis disponavo psichotropine medžiaga, ją laikė ir išmetė ant grindų.

Taigi kaltinamasis M. J. neigia aplinkybes apie tai, kad įvykio metu su savimi jis turėjo ir išmetė paketą su psichotropine medžiaga. Tokius kaltinamojo parodymus ir jo neprisipažinimą padarius nusikaltimą teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamojo M. J. parodymai ir neprisipažinimas paneigiami byloje apklaustų liudytojų N. N. ir S. N. parodymais. Iš liudytojų N. N. ir S. N. parodymų nustatyta, kad patikrinimo metu M. J. elgesys sukėlė įtarimą, nes jis muistėsi, slėpėsi už kitų asmenų, o kai N. N. prie jo priėjo patikrinti, kaltinamasis išmetė turėtą paketėlį su medžiaga ant grindų ir jį paspyrė. Liudytojai N. N. ir S. N. kategoriškai patvirtino aplinkybę apie tai, kad tikrai matė paketėlio išmetimo faktą ir šio veiksmo vykdytoją - M. J.. Šią aplinkybę liudytojai N. N. ir S. N. patvirtino duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus atitinka, ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jie galėtų apkalbėti M. J.. Todėl teismas tiki liudytojų N. N. ir S. N. parodymais ir jais grindžia kaltinamojo M. J. kaltumą padarius nusikaltimą, tai yra neteisėtai laikius prie savęs psichotropinę medžiagą. Teismas tiki liudytojų N. N. ir S. N. parodymais apie tai, kad jie matė, jog M. J. turėjo su savimi paketėlį su medžiaga, nes tuo tikėti leidžia ta aplinkybė, kad šie pareigūnai buvo šalia, visai nedideliu atstumu nuo kaltinamojo M. J. tuo metu, kai kaltinamasis turėtą paketėlį išmetė. Tai leidžia daryti išvadą, kad jie (N. N., S. N.) tikrai matė kaltinamojo M. J. atliktus veiksmus. Juo labiau kad šie liudytojai nurodė, jog matyti kaltinamojo veiksmus trukdžių nebuvo, o kiti patalpoje buvę asmenys paketėlio neturėjo ir jo nenumetė.

Kaltinamojo ir gynybos prašymu teismas apklausė papildomus liudytojus R. J., R. M., J. J., P. R.. Teismo apklausti liudytojai R. J. ir J. J. paaiškino, kad laukdami patikrinimo jie matė, kaip R. M. kažką krapštė bate, kažką ištraukė ir numetė. Teismo apklausti liudytojai R. M., P. R. paaiškino, kad jie buvo šalia, toje pačioje patalpoje, kurioje buvo M. J., ir būtų matę, jeigu šis kažką būtų išmetęs. Nematė, kas išmetė paketėlį.

Teismas kritiškai vertina liudytojų R. J., J. J. parodymus apie tai, kad paketą išmetė R. M., o ne M. J.. Daroma išvada, kad duodami tokius parodymus šie liudytojai siekia padėti išvengti atsakomybės M. J..

Nustatyta, kad R. M. miręs (tą faktą patvirtina mirties liudijimas – t. 1, b. l. 46), ir jo apklausti galimybės nėra. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu R. J. gyvena vienoje patalpoje su M. J., todėl daroma išvada, kad M. J. turi galimybę įtakoti R. J. duoti jam palankius parodymus. Be to, pažymoje pateikta informacija apie tai, kad R. J., P. R., M. J. bausmę atliko viename lokaliniame sektoriuje ir bendrauti galėjo be apribojimų. Nuteistasis J. J. ir R. M. bausmę atliko skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, tačiau šie nuteistieji galėjo susitikti ir bendrauti masinių renginių metu. Esant šiems duomenims, darytina išvada, kad M. J. palankius parodymus duoti minėti liudytojai galėjo susitarti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016-04-14 pateiktoje pažymoje nurodyta, kad R. M., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nebuvo baustas už apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (t. 2, b. l. 133). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015-03-05 pateiktoje pažymoje nurodyta, kad M. J., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, baustas, taip pat už psichotropinių medžiagų vartojimą (t. 1, b. l. 67). Taigi, šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad labiau yra įtikinama, jog įvykio metu psichotropinę medžiagą su savimi turėjo M. J., bet ne R. M..

Liudytojų N. N. ir S. N. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad jie matė, kaip paketą su psichotropine medžiaga išmetė būtent M. J., o ne kitas asmuo ar R. M.. Taigi, liudytojų N. N. ir S. N. parodymais paneigiamas liudytojų R. J., J. J. aiškinimas, kad paketą išmetė R. M..

Teismas konstatuoja, kad neatitinka tikrovės liudytojų R. J., J. J. aiškinimas, kad tuo metu, kai R. M. kažką išmetė, tai M. J. stovėjo prie pat durų, vedančių iš patalpos Nr. 1 į patalpą Nr. 2, nes liudytojų N. N., S. N., G. P. parodymais patvirtinama ir nustatyta aplinkybė, jog tuo metu, kai M. J. išmetė paketą, jis stovėjo prie lango, bet ne prie durų. Ta aplinkybė, kad pareigūnai sulaikė ne R. M., o būtent M. J., ir nusivedė patikrinimui, rodo, kad tai padaryta ne be priežasties, o dėl to, kad pareigūnai matė M. J. atliktus neteisėtus veiksmus (paketo išmetimą).

Vertinama ir ta aplinkybė, kad M. J. parodymai apie paketą išmetusį asmenį nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Apklaustas teisme M. J. nurodė, kad R. J. jam aiškino, kad paketą išmetė Micevičius (t. 2 ,b. l. 151, 184 ). Taigi iš kaltinamojo parodymų matyti, kad apie tai, jog paketą išmetė R. M., jam R. J. nenurodė.

Prieštaringi yra ir liudytojų R. J., J. J. parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad nieko nematė, o bylą pradėjus nagrinėti teisme jau aiškino priešingas aplinkybes.

Iš N. S. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 45) ir apklausos protokolo (t. 2, b. l. 71-7273) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. J., R. M. nepateikė jokios reikšmingos informacijos, nenurodė ką nors žinantys ar matę, kas išmetė paketą, todėl liudytojais jie nebuvo apklausti. Tuo pačiu N. S. apklausos protokolu paneigti R. J. parodymai, kad jis šiam pareigūnui nurodęs svarbias aplinkybes, o šis jų nefiksavo.

Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tikėti liudytojų R. J., J. J. ta parodymų dalimi, kur jie aiškina, kad matę, jog paketą išmetė R. M.. Tikėti nėra pagrindo dėl tos aplinkybės, kad liudytojų R. J., J. J. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir juos paneigia liudytojų N. N. ir S. N. parodymai.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis žinojo, jog jo turėta medžiaga yra psichotropinė, draudžiama, o ją laiko neteisėtai, nes kaip matyti iš bylos aplinkybių, jis siekė ja atsikratyti tuo metu, kai pareigūnas bandė jį patikrinti, o tai darė (išmetė) siekdamas išvengti atsakomybės ir vengdamas medžiagos suradimo.

Daiktų apžiūros protokolas ir specialisto išvada patvirtina, kad paketas, kurį išmetė M. J., buvo apžiūrėtas ir tirtas. Nustatyta, kad pakete rastoje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – 5-Fluoro-AKB4. Medžiagos masė – 88,0963 g, joje yra 4,1405 g gryno 5-Fluoro-AKB4.

1998-01-08 Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos - tai į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-03-17 specialisto išvadoje Nr. 11-195 (15) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – 5-Fluoro-AKB4. Medžiagos masė – 88,0963 g, joje yra 4,1405 g gryno 5-Fluoro-AKB4. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad 5-Fluoro-AKB4 (N-(3s,5s,7s)-adamantan-1-il)-1-(5-fluoropentil)-1H-indazol-3-karboksiamidas) yra psichotropinė medžiaga priskiriama I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašo sintetinių kanabinoidų darinių grupės, 1 pogrupiui“(Indol-3-il) metanonai ir indol-3-karboksamidai“. 5-Fluoro-AKB4 yra indazol-3- karboksamidas turintis halogenalkil-(5-fluoropentil) radikalą prie indazolo žiedo azoto atomo ir 1- adamantil-radikalą prie amidinio azoto atomo. (t. 1, b. l. 53-54)

Taigi teismas nustatė, kad psichotropinė medžiaga, kuria neteisėtai disponavo (laikė) M. J. yra sintetinis kanabinoidas - 5-Fluoro-AKB, minėta medžiaga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (pakeitimai LR SAM ministro 2013-06-10 įsakymu Nr. V-601) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I- ąjį sąrašą. Sintetinis kanabinoidas - 5-Fluoro-AKB, yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (69.1 punktas).

Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo (LR BK 260 straipsnio 3 dalis) dalyko požymis. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 ir 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis (89 punktas), sintetinio kanabinoido - 5-Fluoro-AKB kiekis - 4,1405 g yra labai didelis.

Tačiau teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. J. nusikalstamų veiksmų negalima kvalifikuoti pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį, jo nusikalstama veika atitinka LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš LR BK 260 straipsnio 3 dalies į LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Šią išvadą teismas daro dėl šių aplinkybių.

Teismų praktikoje laikomasi tos nuostatos, kad sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės, tikslo, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai), bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kad asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi šio straipsnio 3 dalies dispozicijoje nėra įvardytas nusikaltimo padarymo tikslas, o baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už tai, jei kaltininkas disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir asmuo bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis.

Teismas daro išvadą, kad M. J. žinojo ir suvokė, kad prie savęs laiko psichotropinę medžiagą, tai daro neteisėtai, nes ja disponuoti draudžiama. Ši išvada daroma dėl to, kad bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog laukdamas patikrinimo kaltinamasis elgėsi keistai, neįprastai. Liudytojai (pareigūnai) nurodė, kad M. J. muistėsi, buvo sunerimęs, bandė slėptis už kitų nuteistųjų, kelnėse kažko ieškojo, o kai pareigūnas artėjo prie jo patikrinti, M. J. numetė paketėlį su psichotropine medžiaga, tai yra jos atsikratė. Vertinama ir ta aplinkybė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą M. J. jau baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. Taip nustatyta, kad darydamas nusikaltimą, kaltinamasis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Taigi jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga ir norėjo taip veikti, suprato savo veiksmų neteisėtumą.

Tačiau byloje nepasitvirtino kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikuojanti aplinkybė, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad specialistai tyrė medžiagą, kuria neteisėtai disponavo kaltinamasis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-03-17 specialisto išvadoje Nr. 11-195 (15) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – 5-Fluoro-AKB4. Medžiagos masė – 88,0963 g, joje yra 4,1405 g gryno 5-Fluoro-AKB4. Nustatyta, kad kaltinamasis M. J. laikė paketą, jo matmenys nėra dideli, ir tai įrašyta daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 49). Pakete nebuvo suskirstytų dozių. Pakete esančios medžiagos kiekis nustatytas 88,0963 g, taigi nesiekia net 100 g. Paketo dydis ir svoris nedideli. Minėtame kiekyje (88,0963 g) gryno 5-Fluoro-AKB4 kiekis nustatytas 4,1405 g, ir tai nustatyta tik specialistų pagalba. Taigi vizualiai ir be specialistų pagalbos nustatyti tikrąjį grynosios medžiagos kiekį neįmanoma. Nors šis kiekis (4,1405 g) pagal minėtas rekomendacijas pripažįstamas labai dideliu, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kad kaltinamasis apie kiekį žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, koks psichotropinės medžiagos kiekis yra pakete. Vertindamas suvokimo galimybes, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta aplinkybė apie tai, kad M. J. nuolat ar dažnai piktnaudžiauja psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis ir turi pakankamą suvokimą apie jas bei grynųjų, veikliųjų medžiagų sudėtis. Už psichotropinių medžiagų vartojimą jis baustas tik vieną kartą, medicininiame pažymėjime pateikta informacija apie tai, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl psichikos ir priklausomybės ligų. Taigi galima daryti išvadą, kad jis neturi patirties dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo ir suvokimo dėl jų veikliųjų medžiagų kiekių. Medžiaga, kuria disponavo kaltinamasis, nėra populiari, plačiai žinoma ar dažnai vartojama kitų asmenų, todėl tai riboja suvokimą asmenims apie jos poveikį ar kiekius. Taigi nėra pagrindo daryti išvados apie tai, kad kaltinamasis žinojo ar bent bendrais bruožais numanė, kad jis disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Konstatuojama, kad dėl šių priežasčių kaltinamojo nusikalstamoje veikoje nėra LR BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos subjektyviosios pusės, todėl veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Tačiau iš aptartų įrodymų visumos ir atsižvelgiant į tai, kad M. J. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, jog laiko labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėjo tikslo jos platinti, o laikė savo reikmėms, nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą aplamai ir nepateikia savo suvokimo apie medžiagos kiekį, tačiau teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vertinant aplinkybę, ar kaltinamasis suvokė disponuojantis labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, reikia vadovautis kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas įvertino anksčiau. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. J. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 259 straipsnio 1 dalyje, tai yra neteisėtai laikęs psichotropinę medžiagą, todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą jis baustinas ir jam skirtina bausmė. Kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš LR BK 260 straipsnio 3 dalies į LR BK 259 straipsnio 1 dalį, faktinės aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo padėtis ne sunkėja, o tik palengvėja, nes iš kaltinimo pasišalina „labai didelio kiekio“ aplinkybė, visa kita kaltinimo dalis išlieka.

Teismas daro išvadą, kad dalis kaltinimo neįrodyta, o būtent psichotropinės medžiagos įgijimo faktas. M. J. kaltintas, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-AKB, kurios masė 88,0963 g, kurioje yra 4,1405 g gryno 5-Fluoro-AKB48.

Kaip minėta anksčiau, ta aplinkybė, kad M. J. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, yra įrodyta, tačiau neįrodytas šios medžiagos įgijimo faktas.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Konstatuojama, kad šios veikos (įgijimo) pagrindimui baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka duomenų negauta ir jų nėra surinkta pakankamai, kad būtų galima daryti išvadas dėl kaltinamojo kaltumo.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas LR BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (LR BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., LR BK 259 straipsnio 1 dalyje, LR BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Šie reikalavimai dėstomi ir Lietuvos teisminėje praktikoje (LR Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-P-218/2009).

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad kaltinamojo veika (įgijimas, laikymas) pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinimo kvalifikuota ne kaip atskiri savarankiški nusikaltimai, bet kaip vientisas pavienis nusikaltimas. Taigi, nurodytų medžiagų įgijimas, laikymas pripažįstami tos pačios – pavienės nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Byloje kaltinimas, jog kaltinamasis įgijo psichotropinę medžiagą, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltinimas dėl psichotropinės medžiagos įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Byloje nesurinkta įrodymų, kur, kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą, todėl ši kaltinimo dalis šalintina, nes nesant kaltę patvirtinančių įrodymų asmuo negali būti nuteistas.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. J. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Pravieniškių PN-AK administracijos 2015-03-03 charakteristikoje kaltinamasis M. J. charakterizuojamas neigiamai, joje ir pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodyta, kad M. J. padarė 21 (dvidešimt vieną) pažeidimą, 17 (septyniolika) kartų baustas už drausmės pažeidimus, 13 (trylika) kartų skatintas už pavyzdingą elgesį, dalyvavo būrio veikloje, galiojančios yra 8 (aštuonios) nuobaudos (b. l. 66, 67-68). Pravieniškių PN-AK 2015-05-07 medicininiame pažymėjime nurodyta, kad M. J. asmens sveikatos istorijoje duomenų apie psichikos ar priklausomybių ligas nėra (b. l. 69), teistas (b. l. 71-73). Nustatyta, kad jis nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę ir turėdamas teistumą. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam M. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes jis teistas, naują nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę ir neišnykus teistumui, tai rodo, kad išvadų nedaro ir nesiekia taisytis, daro naujas nusikalstamas veikas. Todėl daroma išvada, kad bausmės tikslus galima pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o kitų bausmių paskyrimas nebus efektyvus, nes net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė naują nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis M. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, todėl vadovaujantis LR BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė bendrintina su neatlikta bausme.

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

M. J. skirtina kardomoji priemonė suėmimas, kadangi daroma išvada, jog M. J., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. M. J. teistas, naują nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, teistumui neišnykus, kali ilgą laiką, charakterizuojamas neigiamai. Jis yra nedirbantis, pajamų negaunantis asmuo, nevedęs, šiuo nuosprendžiu nuteisiamas laisvės atėmimo bausme. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad siekdamas išvengti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, o kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės užtikrinti LR BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo – užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, kuri paskirta Vilniaus apygardos teismo 2005-06-07 nuosprendžiu ir subendrinta Vilniaus apygardos teismo 2006-09-05 nutartimi, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016 m. gegužės 24 d.

M. J. skirti kardomąją priemonę-suėmimą, iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

Daiktus: psichotropinę medžiagą (po tyrimo likusi medžiaga su sintetiniu kanabinoidu – 5-Fluoro-AKB48 87,8659 g užantspauduotame voke, pakuotes, voką, kurio viduje baltas polietileninis maišelis (saugomas Pravieniškių PN-AK saugykloje 2-ame sektoriuje) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.