Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 6 249,03 Eur (21 576,65 Lt) negautą darbo užmokestį ir įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo minėtos sumos; priteisti iš atsakovo 2 143,19 Eur (7 400 Lt) baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas už advokato pagalbą; priteisti iš atsakovo 7 240,50 Eur (25 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-00102-11 ieškovui buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjo pareigų ir nuo UAB „Lazdijų šiluma“ valdybos pirmininko pareigų. Kauno apygardos teismas 2011-12-07 nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nutarties. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-04-16 nutartimi pratęsė laikiną ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Kauno apygardos teismas 2012-04-23 nutartimi paliko galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-08-06 nutartimi pratęsė laikiną ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Kauno apygardos teismo 2012-09-14 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-06 nutartis liko nepakeista. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-22 nutartimi trečią kartą pratęsė laikiną ieškovo nušalinimą nuo pareigų.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje Nr. 1-2-532/2012, ieškovas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo išteisintas pagal BPK 303 str. 5 d. 1 p. (nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendis buvo paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartimi Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutartis buvo palikta nepakeista.

Ieškovas teigia, kad jo išteisinimo pagrindas, t.y. tai, kad ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, duoda pagrindą padaryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius duomenis apie ieškovo atliktus veiksmus, padarė esminę teisinio kvalifikavimo/vertinimo klaidą, ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo veiksmuose yra nusikalstamų veikų, dėl kurių turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių.

Dėl nepagrįstai pradėto baudžiamojo persekiojimo beveik metus laiko ieškovas buvo nušalintas nuo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjo ir UAB „Lazdijų šiluma“ valdybos pirmininko pareigų. Dėl šio nušalinimo ieškovas prarado darbo užmokestį. Ieškovas taip pat patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl ieškovo reputacijos ir gero vardo viešo pažeminimo, šeimos gyvenimo sutrikdymo, patirto streso ir nuolatinio nerimo dėl beveik 3 metus trukusio baudžiamojo proceso.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai su ieškiniu nesutiko.

Atsakovo atstovai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie nepagrįstai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą. Procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo skirtos vadovaujantis BPK 157 str. nuostatomis, atsižvelgiant į pareikštus įtarimus. Teismai septynis kartus sprendė klausimus dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ieškovui taikymo ir visais atvejais paliko šią procesinę prievartos priemonę galioti, t.y. konstatavo minėtos priemonės taikymo pagrįstumą bei teisėtumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-08 sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieškovas ir buvo išteisintas tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismų, tai nesudaro pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius duomenis apie ieškovą, padarė lemiamą klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Baudžiamąją bylą nagrinėję ir ieškovo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį priėmę teismai padarė išvadą, kad nėra įrodytas didelės žalos padarymas kaip būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis, tačiau nuosprendžiais nepaneigė įtarimuose ir kaltinimuose nurodytos veikos padarymo fakto. Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vaizdo įrašai leido įtarti, jog daroma nusikalstama veika. Taip pat, buvo gauta specialistės I. S. 2011-10-17 išvada „Dėl UAB „Lazdijų šiluma“ dokumentų tyrimo“, kurioje konstatuota, kad UAB „Lazdijų šiluma“ direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė yra perteklinė, jos įvedimas nėra ekonomiškai tikslingas ir pagrįstas, kad direktoriaus pareigybės komercijai įkūrimas pažeidė taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principus. Baudžiamojoje byloje užfiksuota, kad ieškovas su savo šeima nemokamai naudojosi UAB „Druskininkų vandens parkas“ teikiamomis paslaugomis. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Pasisakydamas dėl kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų, skyrimo ieškovui pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusikalstamos veikos, kuria buvo įtartas (kaltinamas) ieškovas (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimas), padarymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo tarnybos galimybių panaudojimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad keturi skirtingi teisėjai nagrinėjo ieškovo nušalinimo nuo pareigų ir nušalinimo pratęsimo klausimus ir visų teisėjų sprendimai dėl nušalinimo pagrįstumo sutapo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovo nušalinimą nuo pareigų pripažino pagrįstu.

Nekonstatavęs teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tekinti ieškovo reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nuosprendžiais nepaneigė įtarimuose ir kaltinimuose nurodytos veikos padarymo fakto, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Ieškovas buvo išteisintas ne dėl to, jog nebuvo įrodytas didelės žalos padarymo faktas, kaip vienas iš būtinųjų piktnaudžiavimo sudėties požymių, bet dėl to, jog iš viso nebuvo padalyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutarties, joje ne tik dar kartą patvirtinta, kad ieškovas nepadare jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ir tai, jog byloje valstybinį kaltinimą palaikanti pusė iš viso nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų bent menkiausią pagrindą svarstyti dėl ieškovo veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Ieškovui pateikti kaltinimai buvo prieštaringi, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis byloje ir akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio. Minėtos aplinkybės liudija, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius operatyvinius duomenis apie ieškovą (ir kitus išteisintuosius) nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir profesionalūs, ko pagrįsta tikėtis ir reikalauti iš tokias pareigas valstybėje atliekančių bei valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių valstybės pareigūnų, ir tokiu būdu padarė lemiamą klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t.y. kad ieškovo atžvilgiu buvo ne tik pradėtas nepagrįstas ikiteisminis tyrimas, bet ir iš to sekė kitos neigiamos pasekmės.

2. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjo pareigų ir UAB „Lazdijų šiluma" valdybos pirmininko pareigų, ieškovui taip pat buvo taikyta nepagrįstai, pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų argumentų bei paaiškinimų dėl minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo neteisėtumo, nepagrįstumo ir neproporcingumo.

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas, siekdamas sumažinti jo patiriamus nuostolius nepagrįsto nušalinimo laikotarpiu, po kurio laiko įsidarbino UAB „Komunalinių paslaugų kombinatas". Minėtoje darbovietėje per nušalinimo laikotarpį gauto darbo užmokesčio sumomis buvo sumažintas ieškovo prašomas priteisti negautas darbo užmokestis jo pagrindinėje darbovietėje. Aplinkybė, kiek laiko ieškovas negalėjo dėl nušalinimo ir reputacijos pablogėjimo įsidarbinti, galėjo įtakoti tik prašomų priteisti negautų pajamų dydį, t.y. jei ieškovas per visą nušalinimo laikotarpį taip ir nebūtų kur nors įsidarbinęs, jis turėtų teisę reikalauti, jog jam būti priteistas visas negautas darbo užmokestis, jo nemažinant. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovas nušalinimo laikotarpiu ne iš karto įsidarbino kitoje darbovietėje, niekaip neįtakoja paties žalos patyrimo fakto.

4. Ieškovas ieškinyje detaliai išdėstė, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Akivaizdu, kad tokie neturtinės žalos atsiradimą patvirtinantys faktoriai, kaip ieškovo garbės ir orumo viešas pažeminimas, nuolatinis stresas ir įtampa, dvasiniai išgyvenimai, yra subjektyvaus pobūdžio ir jų įrodinėjimas yra ypatingai sudėtingas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju galioja re s ipsa loquitur („daiktas kalba pats už save") principas, t.y., konstatavus neteisėtus veiksmus, iš esmės galima preziumuoti, jog dėl to automatiškai buvo patirta ir neturtinė žala.

Atsakovo atstovai su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Pagal BPK 166 str. nuostatas ikiteisminis tyrimas pradedamas nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas ieškovo ir kitų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas atlikus Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus. Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai leido įtarti, kad galimai daroma nusikalstama veika – direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigybė UAB “Lazdijų šiluma” gali būti steigiama fiktyviai. Operatyvinių tyrimų metu taip pat buvo užfiksuota, kad ieškovas galimai nemokamai naudojasi UAB “Druskininkų vandens parkas” paslaugomis. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo surinkta papildomų duomenų, kurie tik dar labiau sustiprino įtarimą, kad ieškovas su kitais įtariamaisiais galimai padarė nusikalstamas veikas – specialistės I. S. 2011-10-17 išvadoje konstatuota, jog UAB “Lazdijų šiluma” direktoriaus komercijai pareigybė yra perteklinė, kad jos įvedimas nėra ekonomiškai tikslingas ir pagrįstas, nes padidins veiklos sąnaudas.

2. Procesinės prievartos priemonė ieškovui buvo skirta vadovaujantis BPK 157 str. nuostatomis, atsižvelgiant į pareikštus įtarimus. Ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė buvo skirta siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ir užkirsi kelią ieškovui daryti naujas nusikalstamas veikas. Tam, kad būtų pagrindas taikyti nušalinimą nuo pareigų, pakanka aplinkybės, kad įtariamojo (kaltinamojo) einamos pareigos sudarytų galimybę nusikalsti. Tokias aplinkybes teismai, skyrę ir pratęsę ieškovui nušalinimą nuo pareigų, nustatė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš nagrinėjamoje byloje, taip pat iš baudžiamojoje byloje Nr.1-07-1-00101-2011-5 esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai, o 2011-11-25 kaltinamuoju aktu ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas), o būtent, kad ieškovas, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju, siekdamas turtinės naudos sau bei kitiems asmenims – nemokamai naudotis UAB „Druskininkų vandens parkas“ teikiamomis paslaugomis, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi – neteisėtai naudodamasis Lazdijų rajono savivaldybės direktoriaus 2009-01-30 įsakymu Nr.10V-75 patvirtintų pareigybės aprašymo suteiktomis galiomis, netesėtai pareikalavo Z. K. nemokamų UAB „Druskininkų vandens parkas“ paslaugų, ir šio vandens parko paslaugomis nemokamai pasinaudojo.

Ieškovui taip pat buvo pareikšti įtarimai, o 2011-11-25 kaltinamuoju aktu ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas) ir 300 str. 3 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), o būtent, kad ieškovas, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju ir būdamas UAB „Lazdijų šiluma“ valdybos pirmininku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Lazdijų rajono meru A. M., Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi G. S., UAB „Lazdijų šiluma“ direktoriumi V. Š., siekdamas neturtinės asmeninės naudos – M. B. dalyvavimo 2001 – 2015 m. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos koalicijoje bei įsiteikti merui A. M. bei administracijos direktoriui G. S., tyčia pasinaudodamas savo pareigų viršenybe UAB „Lazdijų šiluma“ darbuotojų atžvilgiu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo įtvirtintais valstybės įmonės valdybos įgaliojimais, kai valstybės įmonės valdybos nariai nustato įmonės struktūrą, vykdydamas A. M. bei G. S. neteisėtus nurodymus, neteisėtai nurodydamas V. Š. parengti raštą apie tai, kad UAB „Lazdijų šiluma“ labai reikalingas direktoriaus pavaduotojo komercijai etatas, kuris buvo kuriamas M. B., parengdamas dokumentus, reikalingus sukurti UAB „Lazdijų šiluma“ darbo vietą M. B. įsteigiant direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą – valdymo struktūrą, etatų sąrašą bei du valdybos posėdžių protokolus, šiuos suklastodamas – nurodydamas juose žinomai melagingus duomenis, kad valdybos posėdyje dalyvavo posėdžio sekretorė A. C., valdybos narys R. M., kuris neva tai balsavo dėl patikslinto etatų sąrašo patvirtinimo, bei kad posėdyje dalyvavo V. Š., kuris neva tai „pateikė valdybai patikslintą bendrovės etatų sąrašą, trumpai apibūdino ir paprašė patvirtinti“, neteisėtai nurodydamas V. Š. parengti UAB „Lazdijų šiluma“ darbo sutartį nuo 2011-03-10 su M. B. ir ją taip nuo 2011-03-10 įdarbinti, parengti M. B. įkurtos pareigybės – direktoriaus pavaduotojo komercijai, pareiginius nuostatus nei nustatyti jai 2 950 Lt atlyginimą, suklastojo dokumentus bei piktnaudžiavo tarnyba.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų pagal BPK 303 str. 5 d. 1 p. (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.). Be turinės žalos, atlyginam ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.).

Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d., BPK 1, 2 str.). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio matyti, kad ieškovas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba nemokamai pasinaudojant UAB „Druskininkų vandens parkas“ paslaugomis) buvo išteisintas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinktų duomenų, jog ieškovo lankymasis vandens parke panaudojus dovanų kuponus, gautus iš Z. K., būtų kaip nors susijęs su ieškovo tarnybine veikla, su jo, kaip valstybės tarnautojo užimamos pareigomis ar veikla. Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūra Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio dalies, kuria ieškovas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba nemokamai pasinaudojant UAB „Druskininkų vandens parkas“ paslaugomis) buvo išteisintas, apeliaciniu skundu neskundė.

Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio matyti, kad ieškovas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d. (dėl UAB „Lazdijų šiluma“ valdybos posėdžių protokolų suklastojimo) buvo išteisintas dėl to, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog ieškovas būtų klastojęs dokumentus, įrašęs neteisingus duomenis ar vertęs tai daryti kitus asmenis.

Ieškovas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba UAB „Lazdijų šiluma“ įsteigiant direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą) buvo išteisintas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, jog A. M. pavaldūs G. S. ir ieškovas kokiu nors būdu būtų įtakoję V. Š. apsisprendimą priimti į darbą būtent M. B.. Baudžiamojoje byloje esanti ieškovo pokalbio su V. Š. stenograma patvirtina, kad ieškovas, žinodamas apie V. Š. prašymus UAB „Lazdynų šiluma“ įkurti papildomą etatą, būdamas atsakingas už UAB „Lazdynų šiluma“ valdybos posėdžio darbotvarkę, siekė, kad etato įsteigimo klausimas būtų sprendžiamas kaip privalu pagal įstatymą UAB „Lazdynų šiluma“ valdybos posėdyje, kad valdybos nariams būtų pateikta konkreti informacija dėl etato reikalingumo. Tokie ieškovo veiksmai negali būti pripažinti nusikalstamais, nes ieškovas, kaip valdybos pirmininkas, privalo organizuoti valdybos posėdį ir pristatyti valdybos nariams darbotvarkę. Darbotvarkė valdybos posėdžio metu buvo pristatyta, valdybos nariai su ja susipažino, balsavo ir nusprendė įsteigti naują etatą. Šias aplinkybes patvirtino visi valdybos nariai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra duomenų, kad G. S. būtų davęs kokius nors nurodymus ieškovui ir V. Š. dėl naujo etato įsteigimo. Baudžiamojoje byloje esantys A. M. ir G. S. pokalbiai patvirtina, kad tiek A. M., tiek G. S. žinojo apie UAB „Lazdijų šiluma“ direktoriaus V. Š. nusiskundimus, kad bendrovei reikia naujo etato ir kad jei valdybos nariai valdybos posėdyje naujo etato įvedimui pritars, galimai V. Š. priims į naujas pareigas M. B..

Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutartimi buvo atmestas Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio dalies, kuria ieškovas buvo išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. ir 303 str. 3 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba UAB „Lazdijų šiluma“ įsteigiant direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą ir dėl UAB „Lazdijų šiluma“ valdybos posėdžių protokolų suklastojimo). Kauno apygardos teismas nurodė, kad ieškovui (kaip ir A. M., G. S. ir V. Š., kurie buvo kaltinami veikę grupėje su ieškovu dėl piktnaudžiavimo tarnyba UAB „Lazdijų šiluma“ įsteigiant direktoriaus pavaduotojo komercijai etatą ir kurie taip pat buvo išteisinti dėl šio kaltinimo) inkriminuojami veiksmai nusikaltimo sudėčių nesudaro ir jokiais faktiniais duomenimis byloje nepatvirtinti. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų neteisėtai įtakojęs V. Š. veiksmus, priimant į darbą M. B., iš viso nėra. Duomenų, kodėl kaltinimas kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus laiko neteisėtais, kurie įstatymai ir kodėl šiems kaltinamiesiems kaltinimo inkriminuojamus veiksmus atlikti draudė, kokią konkrečią žalą valstybei šie asmenys savo veiksmais padarė ir ar padarė, byloje nėra. Kaltinamiesiems pateikti kaltinimai akivaizdžiai yra prieštaringi, faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti, deklaratyvūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-01-07 nutartyje, kuria buvo atmestas Kauno apygardos prokuratūros kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutarties, pažymėjo, kad akivaizdu, jog išteisintųjų veiksmuose nebuvo nustatyta objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. požymių (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo).

Taigi, ieškovas dėl jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas ne dėl to, kad bylą nagrinėję teismai kitaip įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą ieškovo kaltei dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti, ir ne dėl to, kad nebuvo įrodytas didelės žalos padarymas kaip būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis,o dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas veikas. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ieškovui pareikštus kaltinimus įvertino kaip akivaizdžiai prieštaringus, nepagrįstus faktiniais bylos duomenimis ir deklaratyvius. Šie ieškovo išteisinimo pagrindai leidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą (CK 6.246 str. 1 d., BPK 1, 2 str.), turėjusį esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t.y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimui (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Iš nagrinėjamoje byloje, taip pat iš baudžiamojoje byloje Nr.1-07-1-00101-2011-5 esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjo pareigų bei nuo UAB „Lazdijų šiluma“ valdybos pirmininko pareigų. Kauno apygardos teismas 2011-12-07 nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nutarties. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-04-16 nutartimi pratęsė laikiną ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Kauno apygardos teismas 2012-04-23 nutartimi paliko galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-08-06 nutartimi pratęsė laikiną ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Kauno apygardos teismo 2012-09-14 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-06 nutartis liko nepakeista. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-22 nutartimi pratęsė laikiną ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Ieškovo nušalinimas nuo pareigų truko nuo 2011-11-07 iki 2012-11-06.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Todėl ta aplinkybė, kad teismų nutartimis skiriant ir pratęsiant ieškovui kardomąją priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys buvo įvertinti kaip leidžiantys pagrįstai manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką, šiuo atveju nesudaro pagrindo teismų veiksmų skiriant ir pratęsiant ieškovui laikiną nušalinimą nuo pareigų vertinti kaip neteisėtų.

Tačiau konstatavus, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo persekiojimo neteisėtai nuo 2011-11-07 iki 2012-11-06 buvo nušalintas nuo pareigų.

Ieškovo pateikta „V. P. priskaityto darbo užmokesčio nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. apskaičiavimo lentelė“ ir UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ pateikta 2014-03-05 pažyma Nr.14-KIEK-LAZ-32 patvirtina, kad dėl nušalinimo nuo pareigų ieškovas neteko 6 249,03 Eur (21 576,65 Lt) darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Šios ieškovo netektos pajamos yra ieškovo patirta žala, kurią turi atlyginti atsakovas (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, jog Teisingumo ministerija, atlygindama žalą dėl negauto darbo užmokesčio, sumoka privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (mokamas darbdavio ir darbuotojo) į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą už laikotarpį, per kurį asmuo negavo darbo užmokesčio dėl neteisėtų veiksmų. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos neįskaičiuojamos į asmeniui atlyginamos turtinės žalos sumą. Todėl Teisingumo ministerija įpareigotina apskaičiuoti ir sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo ieškovo nurodytos 6 249,03 Eur sumos.

Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumokėjo 7 400 Lt (2 143,19 Eur). Šios išlaidos laikytinos ieškovo patirtos turtinės žalos dalimi ir priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.249 str. 1 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Akivaizdu, kad dėl ieškovo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas buvo kaltinamasis, nagrinėjimo, kas truko nuo 2011-05-31 (pirmojo pranešimo apie įtarimą pateikimo) iki 2014-01-07 (galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo), taip pat dėl nušalinimo nuo pareigų, kas truko nuo 2011-11-07 iki 2012-11-06, ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities, savo ir šeimos būtinųjų poreikių užtikrinimo. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad šie neigiami dvasiniai išgyvenimai turėjo konkrečių neigiamų pasekmių ieškovo sveikatai. Byloje nėra įrodymų apie ieškovo reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, apie ribotas galimybes įsidarbinti būtent dėl ieškovui pareikštų įtarimų (kaltinimų), o ne dėl kitų priežasčių. Įvertinus tai, taip pat, kad ieškovui yra visiškai atlyginta turtinė žala, ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 1 500 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 158,01 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Patenkinus 63,28 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 732,79 Eur šių išlaidų dalis (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Už apeliacinio skundo surašymą ieškovas advokatui sumokėjo 349,69 Eur. Patenkinus 63,28 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 221,28 Eur šių išlaidų dalis (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės 8 392,22 Eur turtinei žalai ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 732,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją apskaičiuoti ir sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo ieškovui V. P. priteistos 6 249,03 Eur negauto darbo užmokesčio sumos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovo V. P. naudai 221,28 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.