- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-71-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02810-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- P. V.
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą), paskirta P. V. galutinė bausmė 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. V. į valstybės biudžetą išieškota konfiskuotino turto (automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 6 281 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 00.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,81promilės neblaivumas), t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis P. V. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos faktinės aplinkybės liudytojų parodymuose yra aiškinamos skirtingai, yra nenuoseklios ir atskirais atvejais tiesiogiai prieštarauja teisme nustatytai tiesai.
2.2. Teigia, jog teismo padarytos išvados, kad liudytojams (A. L. ir D. A.) galėjo būti daroma įtaka dėl parodymų teisme davimo, neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų (liudytojų A. L. ir D. A.) apie galimą įtakos darymą.
2.3. Pasak apelianto, nėra aišku, kuris iš liudytojų – D. A. ar A. L. – skambino policijai. A. L. teigia, kad „policijai skambino D. A..“ D. A. nurodo, kad „draugas skambino į policiją.“ Taip pat skambinantis asmuo naudojasi kito abonento telefonu. Iš pokalbio išklotinės aiškėja, kad pranešėjas pats nesiorientuoja, kokioje vietoje yra.
2.4. Teigia, jog iki galo nėra aišku, kiek automobilių dalyvavo tariamai „sulaikant“ P. V.. Liudytojas A. L. nurodo tris automobilius, neįskaitant BMW. Liudytojas D. A. nurodo, kad jų buvo 4, berods po 4 žmones. Policijos pareigūnas R. O. nurodo, kad atvykus, buvo tik trys automobiliai. Pranešėjas pokalbyje su (duomenys neskelbtini) teigė, kad jų yra dvi mašinos, penki žmonės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžiuose šis klausimas, anot apelianto, nėra išaiškintas iki galo, todėl yra pagrįstų abejonių dėl šios aplinkybės.
2.5. Apelianto manymu, D. A. parodymais remtis negalima, nes, anot apelianto, negalėjo neblaivus asmuo, nakties metu prasilenkiant važiuojantiems automobiliams, kai šviečia atvažiuojančio automobilio žibintai, įsiminti automobilio numerių, smulkių bamperio apgadinimų.
2.6. Nurodo, jog vienintelė vienareikšmiškai patvirtinta aplinkybė – jis (P. V.) buvo neblaivus, tačiau, pasak apelianto, neblaivus buvo ir vienas iš liudytojų, kurių parodymais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jis (P. V.) ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose nuosekliai ir pagrįstai tvirtino, kad automobilis BMW tuo metu negalėjo judėti, nes bent keletą valandų buvo priparkuotas aikštelėje, kuri yra atskirta nuo kelio. Šiuos jo (apelianto) teiginius nepaneigia teismo kaip įrodymai priimti liudytojų parodymai. Teigia, jog bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW nebuvo užvestu varikliu, o automobilio raktai, P. V. teigimu, buvo jo kišenėje. Ta aplinkybė, kad kapotas buvo šiltas, skirtingų liudininkų aiškinama skirtingai, todėl įrodymų, kad stovintis automobilis BMW, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jis (P. V.), turėjo ketinimų važiuoti, anot apelianto, nėra pagrįsti.
2.7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmos apklausos jis (P. V.) davė išsamius, nuoseklius parodymus, kurie iš esmės sutampa su teisme ištirtais liudytojų parodymais, patvirtinančiais, kad jis (P. V.) su T. S. po 20.00 val. pastatė automobilį aikštelėje (duomenys neskelbtini) g. pradžioje ir daugiau tą vakarą su šiuo automobiliu niekur nevažiavo.
2.8. Nurodo, jog tą vakarą jis bendravo su T. S., J. M., I. B. ir šie asmenys, pasak apelianto, aiškiai nurodė, kad po 20.00 val. jis (P. V.) automobilio nevairavo. Kad jis nevairavo, apelianto teigimu, nurodė ir visi apklausti policininkai. Taip pat ir kiti teisme apklausti liudytojai parodė, kad P. V. automobilis BMW stovėjo aikštelėje. Teigia, jog aplinkybę, kad tą vakarą jo (P. V.) automobilis paliktas stovėjo aikštelėje, patvirtino ir 2019 m. gegužės 29 d. teisme apklaustas J. M., kuris parodė, jog apie 23.30 val. pas jį buvo užėjęs neblaivus P. V., kuris minėjo, kad eina iš T. (S.), tačiau šio ir kitų liudytojų (T. S., ir I. B.) parodymais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo.
2.9. Kalbant apie telefono išklotines, kurios neva įrodo, kad jis (P. V.) vairavo neblaivus, nes jo telefonas užfiksuotas skirtingose telefono ryšio celėse, apelianto manymu, tik įrodo, kad judėjo jo telefonas, bet ne jis (P. V.), todėl nagrinėjamu atveju galima tik prielaida, kad jis (P. V.) tuo metu vairavo automobilį BMW. P. V. teigimu, telefonas iškrito jo draugo automobilyje ir tai patvirtina kiti byloje esantys duomenys – 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdyje apklaustas I. B. detaliai parodė, kad būdamas neblaivus, P. V. paliko telefoną jo automobilyje Peugeot 206, todėl teismo išvada, jog telefono bei abonento susiejimas leidžia daryti tik prielaidą, kad telefonas judėjo kartu su abonentu, anot apelianto, nėra nepaneigiamas įrodymas, kad jis (P. V.) vairavo automobilį BMW būdamas neblaivus.
2.10.Apeliantui yra neaiški ir automobilio BMW nurodytų pažeidimų (apgadintas bamperis, sudaužytas žibintas) teisinė reikšmė šioje byloje. Net, darant prielaidą kad tai jis (P. V.) vairavo neblaivus, tai šis faktas turėjo būti vertinamas kaip eismo įvykis. Tačiau, apelianto teigimu, byloje nėra nei vienos užuominos, kad toks eismo įvykis buvo ar galėjo būti. Visų trijų policijos pareigūnų liudijimu, jiems apžiūrint automobilį, jokių pažeidimų neužfiksuota.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. V., jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia nuteistasis, yra teisėtas ir pagrįstas, jis grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais ir nuosprendyje tinkamai įvertintais įrodymais, teismo išvados atitinka byloje surinktus faktinius duomenis.
6. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, kad teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija (toliau tekste ir – kolegija) mano, kad apylinkės teismas įvertino įrodymus, vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis: juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai, nei teigia apeliantas, skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina teismo išvadas, įrodymai yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
7. Nuteistasis P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei apeliaciniame skunde neneigia byloje nustatyto fakto, kad jis jam inkriminuojamu laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neigia vairavęs automobilį, nurodo jame tik miegojęs, tačiau tokią jo versiją paneigia liudytojų D. A., A. L. parodymai, kuriais neginčijamai nustatyta, kad apeliantas P. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį vairavo.
7.1. Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu, tiek pareiškime policijai, tiek apklaustas liudytoju parodė, kad 2019-01-20 apie 1 val., jam ir jo draugei G. K. važiuojant automobiliu nuo Vilniaus link Nemenčinės Tapelių k. susitikti su draugais, siaurame keliuke prasilenkė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu BMW juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prasilenkus pamatė, kad tam automobiliui iš paskos dviem automobiliais važiuoja jo draugai, su kuriais jis turėjo susitikti, todėl jie su drauge apsisuko ir važiavo draugams iš paskos, o priekyje draugų automobilio važiavo tas pats jo pastebėtas automobilis BMW. Visi automobiliai sustojo (duomenys neskelbtini) g. dešinėje pusėje, jie su drauge aplenkę automobilius, atsistojo jų priekyje, nuteistasis sustojo automobilių tarpe. Jis (D. A.), pagalvojęs, kad tuo automobiliu važiuoja jo draugų draugas, priėjo prie BMW automobilio. Vairuotojui atidarius langą, jis pajuto stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Jam su draugais išsiaiškinus, kad tas vairuotojas nėra jo draugų pažįstamas, jam pasakė, kad jis yra girtas, tada BMW vairuotojas pradėjo aiškintis, kad jis netoli gyvena. BMW vairuotojas buvo trumpam išlipęs, kalbėjo mobiliu telefonu, iš pokalbio suprato, kad jam skambinę draugai jo prašė atvažiuoti ir ištempti jų įklimpusį automobilį, o jis atsakė, kad jį sulaikė kažkokia kompanija. Po to BMW vairuotojas įsėdo į automobilį ir apsimetė miegančiu. Policiją telefonu iškvietė jo draugas A. L.. Automobilio BMW priekinis bamperis vairuotojo pusėje buvo apgadintas, sudaužytas kairės pusės priešrūkinis žibintas, tuos sugadinimus jis pastebėjo, prasilenkiant jų automobiliams (t. 1, b.l.7, 9).
7.2. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje, važiuojant nuo Tapelių ežero pusės link Valakampių susitikti su draugais, priekyje jų ta pačia kryptimi važiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip ir jo bei draugų automobiliai, sustojo (duomenys neskelbtini) g. D. A. kalbantis su BMW automobilio vairuotoju, po to ir jam (A. L.) priėjus, suprato, kad vairuotojas yra girtas. Jie siūlė jam išsikviesti draugus, kad šie parvairuotų automobilį, taip pat siūlė patys padėti jam parvairuoti automobilį, tačiau jis nesutiko, sakė, kad automobilyje miegos iki ryto. Jie suprato, kad jiems išvažiavus, jis gali važiuoti toliau, todėl apie tai, kad automobilį vairuoja girtas asmuo, pranešė policijai. Automobilio BMW vairuotojas užsidarė automobilyje ir apsimetė, kad miega. Iki atvyko policija, jis su draugais iš vietos nebuvo pasitraukę, automobilyje BMW vairuotojas alkoholinių gėrimų negėrė. Automobilis BMW buvo apgadintas: buvo sugadintas bamperis, jis buvo atšokęs ir įlenktas į vidų (t. 1, b.l. 15).
7.3. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2019-01-20 00.59 val. buvo gautas pranešimas, jog buvo sustabdytas girtas vairuotojas, vairavęs automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešime užfiksuotos aplinkybės atitinka liudytojų D. A., A. L. parodymuose nurodytas įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 18). Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad garso įraše, kuriame užfiksuotas pranešimas apie įvykį, 3.29 min. skambinęs asmuo iki pasisveikinimo su policija, sako žodžius „niekur jis nevažiuoja“, tai neva patvirtina, kad jau tuo metu buvo aišku, jog nuteistasis P. V. nevairavo automobilio. Kolegija tokio pasakymo nevertina, kaip nuteistojo nekaltumą patvirtinančio įrodymo, nes šis pasakymas yra ištrauktas iš konteksto, iš tolesnio pranešimo turinio, kuris atitinka liudytojų D. A. ir A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai matyti, kad pranešėjas patvirtina, jog nuteistasis, būdamas apsvaigęs, vairavo automobilį, nurodant, kad „taip , jis važiavo, pas jį sudaužytas priekinis bamperis, jis lėtai važiavo. Mes jį apspitom iš priekio ir iš galo ir neleidžiam toliau važiuoti“. Operatoriui tikslinant įvykio aplinkybes, pranešėjas ne kartą kartoja, kad vairuotojas važiavo ir kad jie jį sustabdė.
7.4. Liudytojai V. M., R. O., M. P.-policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą, savo parodymais patvirtino, kad aptariamu laiku jie buvo iškviesti į įvykio vietą, gavus pranešimą, kad buvo sustabdytas girtas vairuotojas, vairavęs automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje į juos kreipėsi pranešėjas D. A., kuris liudytojams nurodė nuteistojo automobilio vairavimo, jo sustabdymo aplinkybes. Jų nurodytos aplinkybės apie tai, ką jiems pasakojo D. A., atitinka šio liudytojo parodymus. Priėjus prie minėto BMW automobilio, vairuotojas miegojo ir tik keletą kartų stipriai pabeldus, jis atsibudo, bet nevisiškai orientavosi aplinkoje. Patikrinus buvo nustatyta, kad vairuotojas yra P. V., kuriam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2, 81 prom. girtumas. Patikrinus automobilį, buvo nustatyta, kad variklio gaubtas yra šiltas, nuo grotelių sklido šiluma, tai rodė, kad prieš tai automobiliu buvo važiuota (t. 1, b.l. 5, 11, 17, 167, 169).
8. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai D. A., A. L. dėl nenustatytų priežasčių pakeitė savo parodymus: jie neneigė, kad aptariamu laiku ir vietoje nuteistasis P. V. buvo girtas, tačiau apklausiami dėl nuteistojo automobilio vairavimo, negalėjo tiksliai nurodyti, ar nuteistasis aptariamu laiku vairavo automobilį BMW, ar jie rado jį stovintį (t. 2, b.l. 153-154, 155-156).
9. Kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, visgi mano, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai D. A., A. L. davė teisingus parodymus, nes iš jų parodymų matyti, kad jie nuosekliai ir detaliai, papildydami vienas kitą, patvirtino, kaip jie važiavo, kur ir kada pastebėjo nuteistojo vairuojamą automobilį, kur jie sustojo, kur automobilį sustabdė jį vairavęs nuteistasis. Tai, kad šie liudytojai davė tokius parodymus, patvirtino ir į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai, kuriems jie aiškino tas pačias įvykio aplinkybes, apie kurias davė parodymus. Apklausiant teisme, liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie negalėjo paaiškinti, kodėl pakito jų parodymai. Tai įvertinus, kolegija, kaip ir apylinkės teismas, minėtų liudytojų parodymus, duotus teisme, vertina kritiškai, o jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertina kaip patikimą įrodymų šaltinį. Taip pat tokia išvada darytina ir dėl to, kad šių liudytojų parodymus dėl P. V. automobilio vairavimo, šiam apsvaigus nuo alkoholio, patvirtina policijos pareigūnų parodymai. Iš liudytojų – policijos pareigūnų V. M., R. O., M. P. parodymų yra žinoma, kad jiems atvykus į įvykio vietą, patikrinus automobilio variklio dangtį, groteles, jos buvo šiltos, tai patvirtina liudytojų D. A. ir A. L. parodymus, kad nuteistasis P. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo tokioje būsenoje automobilį iki jo sustojimo (duomenys neskelbtini) g., kur sustojo ir liudytojų automobiliai, o ne miegojo automobilyje, kai į tą vietą atvažiavo liudytojai. Tai paneigia nuteistojo P. V. versiją, kad jis automobiliu nevažiavo, o jį buvo palikęs įvykio vietoje maždaug nuo 20 val. iki 24 val., kai prie jo grįžo.
10. Nuteistojo P. V. versiją, kad jis įvykio išvakarėse palikęs automobilį (duomenys neskelbtini) g., bendravo su T. S., I. B., J. M. ir kad I. B. vėliau jį nuvežė iki jo automobilio, palikto (duomenys neskelbtini) gatvėje, patvirtino teisminio nagrinėjimo metu šie paminėti asmenys, apklausti liudytojais, tačiau tiek tokią nuteistojo versiją, tiek šių liudytojų parodymus paneigia jų mobilaus ryšio telefonų įvykių išklotinės bei duomenys apie jų telefonų prisijungimą prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų (t. 2, b.l. 38-42, 62-87). Tokių išklotinių bei duomenų apie aukščiau paminėtų asmenų ir nuteistojo telefonų prisijungimą prie bokštų analizė patvirtina, kad nuteistasis P. V. jo nurodytu laiku nebuvo liudytojo T. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g., nes pagal jų telefonų įvykių ir jų prisijungimo prie bokštų matyti, kad aptariamu laikotarpiu nuteistasis P. V. buvo bokštų, veikiančių (duomenys neskelbtini) zonoje, liudytojas T. S. buvo bokštų, veikiančių (duomenys neskelbtini) zonoje. Liudytojas J. M., patvirtinęs, kad įvykio išvakarėse jis matė P. V. automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) g., kur gyvena jis (J. M.) ir kad apie 23.30 val. P. V. buvo užėjęs į jo namų kiemą, tokias aplinkybes nurodė melagingai, nes iš jo telefoninių įvykių ir prisijungimo prie bokštų išklotinės matyti, kad aptariamu laiku jis nuo 22.57 val. iki 00.06 val. buvo bokšto, veikiančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje zonoje (duomenys neskelbtini) gatvėje jo nebuvo. Nuteistasis P. V. savo parodymuose nurodė, kad įvykio išvakarėse jis, atėjęs iš T. S. namų, trumpai bendravo su I. B., buvo įsėdęs į jo automobilį, kur netyčia paliko savo telefoną, po to grįžo atgal pas T. S.. Jam iš T. S. nuėjus pas J. M., privažiavo I. B., kuris grąžino jam telefoną ir nuvežė prie jo automobilio, kurį jis buvo palikęs (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje. Liudytojas I. B. teisme patvirtino nuteistojo P. V. parodymus dėl bendravimo, dėl telefono grąžinimo, tačiau neigia jį vežęs prie jo automobilio. Iš telefoninių įvykių išklotinės matyti, kad liudytojas I. B. aptariamu laiku buvo zonoje, kurioje veikė bokštas, esantis (duomenys neskelbtini) g., tai rodo, kad jis nuteistojo bei jo paties nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) g. nebuvo ir su nuteistuoju, kuris pagal jo telefono buvimo vietą buvo kitoje vietoje, negalėjo susitikti ir bendrauti. Tai, kad tiek nuteistojo telefonas, tiek liudytojo I. B. telefonas aptariamu laiku buvo prisijungę prie skirtingų bokštų, paneigia nuteistojo versiją, kad jis telefoną buvo palikęs I. B. automobilyje, tokioje situacijoje tiek I. B. telefonas, tiek nuteistojo telefonas turėjo būti prisijungę to paties bokšto veikimo zonoje, ko šiuo atveju nebuvo. Aukščiau nurodytų asmenų buvimas tam tikroje vietoje yra nustatytas pagal jų turimų telefonų prisijungimą prie bokštų jų veikimo zonose, nes byloje nėra nustatyta, kad jų telefonai buvo ne su jais, o kitose vietose pas kitus asmenis, todėl kolegija, kaip ir apylinkės teismas, nustatant nuteistojo, liudytojų buvimo vietas, galimybę aptariamu laiku jiems bendrauti, vadovaujasi šiais duomenimis, juos vertindama kaip patikimus objektyvius įrodymus, atitinkančius BPK 20 str. nustatytą įrodymų sampratą.
11. Apeliaciniame skunde, kritikuojant liudytojų D. A., A. L. parodymus ir juos vertinant kaip nepatikimą įrodymų šaltinį, atkreipiamas dėmesys į tam tikrus jų parodymų skirtumus dėl to, kuris iš jų kvietė policiją, kiek automobilių buvo įvykio vietoje, kad pranešėjas, pranešęs apie įvykį, nesiorientuoja, kurioje vietoje jie yra ir pan. Taip pat apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad negalima remtis liudytojo D. A. parodymais, nes jis įvykio laiku buvo neblaivus.
12. Iš 2019-01-20 pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad pranešėjo pavardė nėra įvardinta, yra nurodyta, kad praneša privatus fizinis asmuo, skambinęs iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš pranešimo turinio matyti, kad pranešėjas įvykio vietą pradžioje nurodo apytiksliai, vėliau pokalbio eigoje patikslina, kad ji yra (duomenys neskelbtini) g., nurodo, kad sustabdė vairuotoją, kuris yra girtas ir vairavo BMW automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jų, be BMW automobilio, yra dar du automobiliai (t. 1, b.l. 3, 19-20). Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme patvirtino, kad apie įvykį policijai paskambino A. L., jis nurodė, kad be nuteistojo automobilio jų buvo trys automobiliai (t. 1, b.l. 9, t. 2, b.l. 156). Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad policijai pranešė jis, paskambindamas telefonu, taip pat nurodė, kad įvykio vietoje be nuteistojo automobilio jų buvo trys automobiliai, kurių vienas, nelaukęs policijos išvažiavo (t. 1 b.l. 15). Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad liudytojai D. A., A. L., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme, nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes dėl įvykių pradžios, dėl policijos iškvietimo, tik skiriasi pranešime nurodytas jų automobilių skaičius nuo to, kurį nurodė apklausti liudytojais. Liudytojai D. A., A. L. negyvena toje vietoje, kur buvo įvykis, todėl nieko keisto, kad pranešant policijai apie įvykį, pradžioje tiksliai negalėjo nurodyti įvykio vietos, tačiau vėliau tą vietą patikslino. Kolegija tokių neesminių skirtumų nevertina kaip parodymų prieštaravimų, kurie trukdytų byloje nustatyti tiesą.
13. Taip pat apeliaciniame skunde yra kritikuojami ir policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, pažymint, kad ir jų parodymai yra prieštaringi: jie skirtingai nurodo aplinkybes, kurias jie nustatė atvykę į įvykio vietą: tarnybiniame pranešime patrulis V. M. nurodė, kad jiems priėjus prie automobilio BMW už vairo miegojo vyras, kad jis atidarė automobilio dureles, įkišęs ranką pro atidarytą langą, apklausiamas liudytoju, jis jau papildomai nurodė, kad kolega iškart patikrino automobilio BMW variklio dangtį ir priekines groteles ir minėjo, kad dangtis buvo šiltas, nuo grotelių sklido šiluma, taip pat jis jau nurodė, kad automobilio dureles atidarė kolega, įkišęs ranką pro atidarytą langą. Apklaustas teisme liudytoju V. M. nurodė, kad jis tikrino variklio dangtį. Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė priešingai, kad priėjus prie automobilio BMW už vairo miegojo vyras. Vyras atsibudo bei užvedė variklį, kolega paprašė išjungti variklį. Apklaustas teisme, liudytojas M. P. jau nurodė, kad vairuotojas sėdėjo nuleista galva, kad jis atidarė langą, užvedė variklį, o porininkas V. M. priėjęs tikrino variklio dangtį ir pastebėjo, kad variklis šiltas. Liudytojas R. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvykus į vietą, vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje ir miegojo, kad ekipažo patruliai beldėsi į stiklą ir taip jį pažadino. Teisme šis liudytojas parodė, kad pažadinus vairuotoją, jis geranoriškai atidarė dureles, kad variklio niekas neužvedė, kad variklio dangtis nebuvo tikrintas. Kolegija, vertindama šių liudytojų parodymus, pažymi, kad jų parodymuose yra neesminių skirtumų, kurie nuteistojo kaltumo ar nekaltumo vertinimui neturi reikšmės. Tokie liudytojų parodymų skirtumai, kaip kad teisingai pastebėjo apylinkės teismas, yra paaiškinami šių liudytojų darbo specifika, kai jiems dažnai tenka susidurti su panašiomis įvykio situacijomis, ir kai kurios aplinkybės pasimiršta ar supainiojamos. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodyta, kad liudytojas R. O. paneigė, kad buvo tikrinta, ar variklio dangtis buvo šiltas. Jo parodymuose yra užfiksuota, kad jis nežino, ar kas tikrino variklį, ar jis veikė (t. 2 b.l.8-9).
14. Iš liudytojų D. A., A. L. parodymų matyti, kad be jų įvykio vietoje buvo asmenys, kurie su jais važiavo, tačiau jie nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau nei užbaigiant ikiteisminį tyrimą, nei teisme ar apeliaciniame procese nebuvo prašoma nustatyti tokius asmenis ir juos apklausti (t. 1 b.l. 89-91, 134, t.2 b.l. 89). Tiek prokuroras, koordinavęs ikiteisminio tyrimo eigą, tiek teismas turi teisę svarstyti įrodymų pakankamumo klausimą ir tai, kad nebuvo apklausti visi asmenys, galimai turintys tam tikros informacijos, esant kitiems įrodymams, nėra vada to vertinti kaip neišsamaus įrodymų ištyrimo. Procese dalyvavę nuteistasis, jo gynėjas turėjo teisę reikšti prašymą dėl papildomų liudytojų iškvietimo, tačiau, prašydami iškviesti įvykio nemačiusius asmenis liudytojais, jie nereiškė reikalavimo iškviesti su kaltinimo liudytojais buvusių asmenų. Apeliaciniame skunde jų nurodytas argumentas, kad nebuvo aiškintasi dėl kitų įvykį mačiusių liudytojų, yra populistinis, nėra aišku, kokią įtaką jų nuomone skundžiamo nuosprendžio vertinimui tai turėtų.
15. Kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, kad liudytojo D. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, negalima vertinti kaip patikimų, nes jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas D. A. neneigia, kad buvo išgėręs alaus, todėl pats nevairavo automobilio, o jį vairavo jo draugė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo galimybės teisingai įvertinti įvykio situaciją. Iš jo parodymų matyti, kad jis įvykį prisiminė detaliai, jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino kitas įvykio liudytojas A. L.. Tai rodo, kad liudytojas D. A. įvykio situaciją įvertino teisingai, jo apsvaigimas nuo išgerto alaus buvo minimalus, neturėjęs įtakos situacijos vertinimui. Vertinant šio liudytojo parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad jis, atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, su jais betarpiškai bendravo, aiškino įvykio aplinkybes ir nei vienas iš policijos pareigūnų nenurodė, kad liudytojas D. A. buvo girtas.
16. Apylinkės teismas, vertindamas liudytojų D. A., A. L. parodymų pakeitimą teisme, padarė prielaidą, kad jiems galimai buvo daroma tam tikra įtaka. Apeliaciniame skunde ši teismo padaryta prielaida yra ginčijama, teigiant, kad nėra jokių įrodymų apie įtakos šiems liudytojams darymą. Kolegija neginčija, kad bet kuri teismo išvada turi būti grindžiama byloje ištirtais įrodymais, tačiau tokią teismo poziciją vertina ne kaip konkrečią išvadą, o kaip pasvarstymą dėl sekančių aplinkybių: aptariamu atveju nebuvo nustatyta, kad liudytojų D. A., A. L. parodymų pakeitimą kažkas įtakojo, tačiau yra nustatyta, kad šie liudytojai, ikiteisminio tyrimo metu davę itin išsamius ir tikslius parodymus, teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė, neigdami pagrindinę aplinkybę, kad matė nuteistąjį, apsvaigusį nuo alkoholio, vairuojant automobilį, tokio parodymų pakeitimo priežasties liudytojai logiškai negalėjo paaiškinti, todėl teismas, vertindamas šių liudytojų parodymų pakeitimo priežastis, kaip vieną iš jų įvardijo galimos įtakos šiems liudytojams darymą.
17. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai pasisakęs, kad nevertina įrodymų dėl nuteistojo vairuoto automobilio sugadinimų, nes tai nėra susiję su jam reiškiamu kaltinimu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neva neaiškios tokių sugadinimų teisinės reikšmės yra nesuprantami ir neanalizuojami.
18. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, kolegija, kaip ir apylinkės teismas, sprendžia, kad įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis P. V. aptariamu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apeliacinė instancija neanalizuoja įrodymų, kuriais buvo nustatytas nuteistojo girtumas, nes ta aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama.
19. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, išsakytus argumentus, kolegija, nenustačiusi skundžiamo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, palieka jį galioti.
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.