- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-584-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21737-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. (V. P.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 2 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. P. 2021 m. liepos 1 d. apie 19.50 val. Vilniuje, Lakūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įvirtintos sąlygos, todėl V. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. V. atsakomybei.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria apelianto atžvilgiu paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, ją sušvelninat.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas apeliantui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui yra per griežta, kadangi apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikęs medicininius dokumentus ir prašė atsižvelgti į jo sveikatos būklę, nustatytą urologinę ligą (priešinės liaukos (prostatos) hiperplaziją ir šlapimo pūslės neuroraumeninę disfunkciją), kas sukelia didelius nepatogumus naudojantis viešuoju transportu. Taip pat V. P. teismo prašė atsižvelgti, kad tokio pobūdžio veika padaryta pirmą kartą gyvenime, administracinių nuobaudų jis neturi, niekada praeityje nėra baustas už nusižengimus, susijusius su vairavimu neblaiviam, nors turi virš 30 metų vairavimo stažą, o padaryta veika nėra tendencingas įstatymų netoleravimas, ar visuomenės dorovinių normų nepaisymas, o tik atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra sulaukęs 58 metų, turintis rimtų, neatstatomų sveikatos sutrikimų, ilgam netekęs teisės vairuoti transporto priemones, tikėtina, praras vienintelį savo pajamų šaltinį – darbą VĮ vaikų darželyje „P.“, kadangi dirba pastatų prižiūrėtoju, o vairavimas yra neatsiejama pareigų dalis.
5. Skunde vadovaujantis teismų praktika pažymima, kad individualizuojant kaltinamiesiems skiriamas baudžiamojo poveikio priemones, būtina nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padaryta veika.
6. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino buvo priimta formaliai, neįsigilinus ir neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
7. Pasak apelianto, švelnesnė baudžiamojo poveikio priemonė V. P. atžvilgiu būtų reikšminga ir pakankama, turėtų didelį auklėjamąjį poveikį bei pasiektų savo prevencinius tikslus, įskaitant, kad jau pats baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį ir paliko žymų pėdsaką apelianto, kuris yra pagarbaus amžiaus, gyvenime.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Dainius Kunigelis prašo V. P. apeliacinį skundą atmesti, motyvuodamas, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. pagal laidavimą ir skirdamas adekvačias baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir šį savo sprendimą pakankamai ir tinkamai motyvavo, todėl jis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apelianto V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės
10. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, kuriuo V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. liepos 2 d. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija tik jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
11. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).
12. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
13. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą ar praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas apelianto atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, vakaro metu, judrioje miesto vietoje – taip keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aptariamais veiksmais buvo sukelta reali žala kito asmens nuosavybei – įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lakūnų g. 30, atsitrenkė į ten stovintį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. P. praeityje nėra teistas, iki įvykio administracine tvarka baustas nebuvo.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iškvėptame ore rasta 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo apelianto veikos pavojingumą.
16. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (nustatyta urologinė liga, kuri sukelia daug nepatogumų naudojantis viešuoju transportu, poreikis vairuoti atliekant darbo pareigas) ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą kiek įmanoma sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels V. P. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo terminą kiek įmanoma sutrumpinti, teismas pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir tuo momentu, kai V. P. vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir V. P. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, V. P. apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę taikymo terminą, t. y. 2 metams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. liepos 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti V. P. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir apeliantui paskyrė proporcingą ir jo padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.
18. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliantui paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti minimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti apelianto V. P. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.