Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-29649-820/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
e2-29649-820/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22970-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
UAB „TYTO ALBA“
Trečiasis asmuo
K. G.
Kategorijos
  • 2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-29649-820/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22970-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 16 d.,VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei,dalyvaujant ieškovei R. P. – V. ir jos atstovui advokatui Erikui Saukalui,

atsakovo UAB „TYTO ALBA“ atstovui advokatui Mantui Rimkevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. – V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TYTO ALBA“, dalyvaujant trečiajam asmeniui K. G. – T. dėl autorių teisių gynimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):priteisti iš atsakoves ieškoves naudai 7600 EUR žalos atlyginimo;pripažinti, kad atsakovė UAB „TYTO ALBA“ išleisdama ir prekiaudama knyga „Lagaminą kraunu. Vadovas neturistams po 12 šalių“, kurioje atspausdino ieškoves R. P. – V. straipsnį „Išmokyti kalbos ir paversti danais“ neturėdama ieškoves, kaip šio straipsnio autores, sutikimo, pažeidė ieškovės R. P. – V. autorių turtines teises;įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti įsiteisėjusio teismo sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalį dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Verslo žinios“;priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas;priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, jog Šalys 2006 m. atsakovė išleido knygą „Lagaminą kraunu. Vadovas neturistams po 12 šalių“. Šioje knygoje atsakovė atspausdino ieškovės straipsnį „Išmokyti kalbos ir paversti danais“ neturėdama ieškovės, kaip šio straipsnio autorės, sutikimo (el. knygos kopija pridedama). Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės autorių turtinės teises.Bendriausiu požiūriu autoriaus turtinėmis teisėmis laikomos teisės, susijusios su bet kokiais viešais kūrinių naudojimo būdais. Tik pats autorius, kitas teisių subjektas ar jo atstovas gali leisti arba drausti naudoti kūrinį bet kokiu būdu. Įgyvendindamas turtines teises, autorius įgyvendina savo interesą gauti iš to turtinės naudos, nes kiekvienas kūrinio naudojimo būdas yra atlygintinis.Nėra svarbu ar atgaminant saugomą kūrinį sukuriamas naujas autorių teisių objektas (kūrinys) arba ne - abiem atvejais kūrinį atgaminantis asmuo turi gauti autorių teisių subjekto leidimą. Sisteminė ATGTĮ normų analizė patvirtina, kad ir, sukurdamas naują kūrinį, pavyzdžiui, sudarydamas kūrinių rinkinius ir pan., autorius privalo gauti autorių, kurių kūrinius panaudoja, leidimą (ATGTĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys). Tokio leidimo nereikia tik tuo atveju, kai saugomo kūrinio naudojimas patenka į vieną iš ATGTĮ nustatytų autorių turtinių teisių apribojimų (ATGTĮ 19-33straipsniai).Atsakovė atspausdindama ieškovės straipsnį knygoje „Lagaminą kraunu. Vadovas neturistams po 12 šalių“, bei šią knygą platindama, be ieškovės leidimo, pažeidė ieškovės autorių turtines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose (atgaminimo, platinimo ir viešojo skelbimo teises), 2 dalyje ir 73 straipsnyje, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.Atsakovė yra leidykla (juridinis asmuo), kuri savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir atitinkamai autorių teisėmis, todėl jai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai. Priėmusi tam tikrą kūrinį, leidykla turėjo pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso autoriaus ar leidybos teisės, nes kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft korporacija, Symantec korporacija, BĮ UAB „VTeX“ v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006). Leidėjo rūpestingumas ir atsargumas, siekiant įsitikinti, ar teisėtai bus naudojamas tam tikras kūrinys, lemia leidėjo kaltę autoriaus teisių pažeidimo atveju. Šiuo atveju atsakovė nesielgė apdairiai ir rūpestingai, kad būtų išvengta autoriaus teisių pažeidimų, nes neužtikrino, kad būtų gautas ieškovės leidimas dėl jos straipsnio panaudojimo, todėl atsakovės veiksmuose yra kaltė.Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad pats autorių teisių pažeidimas ex facto jau reiškia turtinės žalos padarymą, kadangi dėl neteisėto kūrinio panaudojimo ir jo platinimo teisių subjektas praranda pajamas, teisių pažeidėjas pasipelno iš to, kad nemoka teisių turėtojui nustatyto licencinio atlyginimo už įgyjamas kūrinio naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 22 d. konsultacija „Dėl kai kurių Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normų taikymo“ Nr. A3-64; Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis c.b. Nr. 2A-84).Tarp atsakovės kaltų veiksmų ir jais padarytos žalos ieškovei, yra priežastinis ryšys. Taigi, egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos (CK 6.246­6.249 straipsniai) dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti kompensaciją (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas) bei įpareigoti atsakovę paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą visuomenės informavimo priemonėse (ATGTĮ 85 straipsnis).Kaip minėta, atsakovė yra juridinis asmuo leidykla, todėl yra šios srities profesionalas ir jam turi būti gerai žinomi visi reikalavimai, susiję su autorių teisių naudojimu ir pan. Įvertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad šioje byloje atsakovės kaltė pasireiškia tyčios kaltės forma.Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, vertinama pažeidėjo turtinė padėtis - ar kaltas asmuo gali padengti žalą. Sprendžiant dėl asmens turtinės padėties, pažymėtina, kad atlyginimas negali būti toks mažas, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba iš esmės reikštų asmens atleidimą nuo žalos atlyginimo. Šiuo atveju nėra duomenų, kad atstovas nebūtų pajėgus vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu arba turėtų skolų.Nustatant kompensacijos dydį, reikšmės taip pat turi pažeidimo mastas. Nors knyga buvo išplatinta palyginus nedideliu 3000 egz. tiražu, tačiau iki šiol knyga yra viešai prieinama 61 bibliotekoje visoje Lietuvoje (ištraukos iš Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistemos ir Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos pridedamos), taip pat šią knygą el. formatu galima laisvai atsisiųsti iš šios svetainės http://www.nemokamosknygos.lt/uploads/files/lagamina%20kraunu.pdf. Ieškovas atsižvelgdamas į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, o būtent į tai, kad atsakovo kaltė pasireiškia tyčios kaltės forma, atsakovas savo neteisėtais veiksmai siekė komercinės naudos, bei pažeidimo mąstą įvertina, kad kompensacijos suma priteistina iš atsakovo turi būti lygi 200 MGL, t. y. 7600 EUR.

Atsakovo atsikirtimų santrauka

Atsakovas UAB „TYTO ALBA“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Knyga „Lagaminą kraunu. Vadovas neturistams po 12 šalių" (toliau - Knyga) buvo išleista 2006 m., remiantis Atsakovės 2006-03-22 sudaryta autorine sutartimi (toliau - Autorinė sutartis) su knygos autore K. G. – T. (toliau - Autorė). Autorinėje sutartyje buvo numatyta, kad Autorė perduoda arba įsipareigoja sukurti ir perduoti leidyklai išleisti lietuvių kalba savo kūrinį. Išleidimo ir pakartotino leidimo teisė leidyklai (atsakovei) buvo perduota penkeriems metams nuo sutarties pasirašymo dienos (Autorinės sutarties 1 p.). Autorinės sutarties 7 p. taip pat buvo numatyta, kad leidykla (atsakovė) įsipareigoja kūrinį išleisti iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad pagal savo esmę Autorinė sutartis yra laikytina leidybos sutartimi, iš kurios kylančius teisinius santykius reglamentuoja ATGTĮ 43 - 50 str. Šia sutartimi Autorė suteikė leidyklai (atsakovei) teisę atgaminti Knygą spausdinimo būdu pagaminant 3 000 jos egzempliorių, o taip pat teisę juos platinti (ATGTĮ 43 str. 1 d.).Atsakovės manymu, Autorės pateiktas klausimynas ieškovei, kurio pradžioje buvo vienareikšmiškai atskleistas klausimyno tikslas, o taip pat paskesnis ieškovės susirašinėjimas su Autore pagrindžia, kad atsakovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir priimant kūrinį leidybai buvo ir tebėra įsitikinusi, kad nei atsakovė, nei Autorė nepažeidžia jokių Ieškovės autorių turtinių teisių. Be to, papildomai pažymime, kad atsakovė niekuomet nerealizavo teisės viešai skelbti Knygą. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teigiame, kad atsakovė, o taip pat ir Autorė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti laikomi pagrindu tariamai patirtai Ieškovės žalai kilti.Atsakovė taip pat prašo Teismo atkreipti dėmesį, kad ieškinyje ieškovė kaltina Atsakovę atlikus tariamai neteisėtus veiksmus tyčia. Tyčia yra laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama pažeisti teises, padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Ieškovė su Ieškiniu nepateikė jokių tai pagrįsti galinčių aplinkybių ir įrodymų. Todėl Ieškovės teiginius dėl Atsakovės tyčios, kaip kaltės formos, laikome nepagrįstais kaip ir Ieškovės teiginius dėl neva atliktų neteisėtų veiksmų.Ieškinyje ieškovė nepagrįstai vertina savo atsakymus, pateiktus į Autorės suformuluotus klausimus, kaip straipsnį, kuriam turėtų būti taikoma autoriaus teisių apsauga. ATGTĮ 4 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikšti kūrybinės veiklos rezultatai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje, o taip pat autorių teisių doktrinoje yra ne kartą nurodyta, kad, pirmiausiai, autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas - pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. kovo 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-140- 611/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-388-313/2015). Taigi, siekiant pripažinti tam tikrą objektą kūriniu, privalo būti tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos - objektas privalo būti (i) originaliu (ii) kūrybinės veiklos rezultatu. Šiuo atveju, ieškovės pateikti atsakymai į Autorės klausimus neatitinka pirmojo kriterijaus, t. y. jie nėra originalūs.Ieškovė tik atsakė į konkrečius Autorės suformuluotus klausimus, todėl jos atsakymuose nėra subjektyvaus originalumo, kaip privalomos sąlygos, kilti autorių teisių apsaugai ir atitinkamai atsirasti autorių asmeninėms neturtinėms ir turtinėms teisėms į juos. Kaip matyti, klausimynas apsiribojo pakankamai įprasto pobūdžio klausimais apie šalį, jos žmones, jų kasdienybę, tarpusavio bendravimą, asmeninę patirtį ir pan. Atsakant į konkrečius klausimus, dažnai visiškai apie objektyvius faktus, pavyzdžiui, ką dažniausiai dirba šalyje emigrantai, kokiomis kalbomis įmanoma susikalbėti, kiek valandų per savaitę dirbate, ar jūsų šeima lietuviška ar mišri ir pan., arba išvien į asmeninės nuomonės pareiškimą apie objektyvius reiškinius orientuoti klausimai, pavyzdžiui, kas šalyje labiausiai nepatinka, kas buvo sunkiausia ką tik atvykus, ir pan., niekaip negalėjo sąlygoti laisvės respondentų originaliai kūrybai pasireikšti. Be to, ieškovės atsakymuose iš esmės nėra vartojamos meninės priemonės, vyrauja paprasti trumpi sakiniai, vartojami kasdienėje kalboje įprasti žodžiai. Atsakovės nuomone, toks faktinio pobūdžio medžiagos pateikimas nėra laikytinas originalia ieškovės intelektine kūryba. Taigi, ieškovės atsakymai į Autorės klausimus neatitinka kūriniams keliamo originalumo reikalavimo.Ieškovė sutiko, kad jos pateikti atsakymai būtų atgaminti, platinami ir viešai skelbiami, kaip Knygos, dalis, nes, kaip matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu, vykusio 2006 m. kovo 8 d. tarp Autorės ir ieškovės, ieškovė vienareikšmiškai nurodo, kad siunčia savo atsakymus į Autorės suformuluotus klausimus ir siūlo patikslinti arba suteikti daugiau informacijos dėl Autorės užduotų klausimų. Klausimyno pradžioje buvo nurodyta: „Leidykla „Tyto alba“ šiuo metu rengia knygą, skirtą lietuviams, išvykstantiems gyventi, dirbti ar mokytis svetur. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga Lietuvoje, suteiksianti daug reikalingos informacijos apie gyvenimą užsienio šalyse ir padėsianti žmonėms išvengti įvairių sunkumų. Kadangi daugiausiai apie šalį sužinoma pačiam/-iai joje pagyvenus, renkame žmonių, jau išvykusių gyventi svetur ar grįžusių pasakojimus ir įspūdžius. Todėl būtume labai dėkingi, jei sutiktumėte atsakyti į žemiau pateiktus klausimus ir pasidalintumėte savo patirtimi". Ieškovė vienareikšmiškai sutiko, kad jos atsakymai į Autorės suformuluotus klausimus būtų panaudoti rengiant ir išleidžiant Knygą, todėl davė sutikimą Ieškovės atsakymus atgaminti, o taip pat juos platinti ir viešai skelbti kaip išleidžiamos Knygos dalį.Ieškovės pateikti atsakymai į Autorės klausimus nėra laikytini autorių teisių objektu, o jeigu vis dėl to Teismas laikytų, kad jiems turi būti suteikta autorių teisių apsauga, kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovė išreiškė savo sutikimą juos panaudoti (atgaminant, platinant, viešai skelbiant) kaip rengiamos/išleidžiamos Knygos dalį, teigiame, kad atsakovė neatliko ir neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti kokia nors tariama žala Ieškovei.Ieškinys, dalyje dėl tariamo viešo paskelbimo teisės pažeidimo, yra nepagrįstas dėl to, kad buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė, be kita ko, dėl to, kad Knyga yra viešai skelbiama interneto Šią interneto svetainę administruoja Gedimino Navaičio labdaros ir paramos fondas (adresas: p/d 2447, Vilniaus 51-asis paštas, el. paštas: gedimin.n@post.5ci.lt). Be to, domeno vardas www.nemokamosknygos.lt yra įregistruotas IĮ „Webguru" vardu. Iš šių duomenų akivaizdu, kad Knygos el. variantą viešai skelbia būtent Gedimino Navaičio labdaros ir paramos fondas ir/ar IĮ „Webguru". Taigi, reikalavimų dėl tariamo viešo skelbimo teisės pažeidimo apimtyje atsakove turėtų būti traukiama ne leidykla (atsakovė).Ieškovė, vadovaudamasi ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. iš Atsakovės prašo priteisti 200 MGL, t. y. 7600 Eur dydžio kompensaciją Šis reikalavimas yra nepagrįstas. Pirma, ieškovės atsakymai į klausimus nėra originalūs, todėl jiems nėra suteikiama autorių teisės apsauga. Antra, net jei ir Teismas laikytų, kad ieškovės atsakymai į klausimus yra originalūs ir laikytini kūriniais, teisę atgaminti, platinti ir viešai skelbti ieškovės atsakymus į klausimus ieškovė perdavė Autorei. Trečia, net jei ir Teismas laikytų, kad teisės atgaminti, platinti ir viešai skelbti Ieškovės atsakymus į Autorės klausimus nebuvo perduotos Autorei, ieškinys, dalyje dėl tariamo viešo skelbimo teisės pažeidimo yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi Knygą interneto svetainėje www.nemokamosknygos.lt viešai skelbia ne atsakovė, o Gedimino Navaičio labdaros ir paramos fondas ir/ar IĮ „Webguru“. Ketvirta, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikomas sutrumpintas 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį.Atsakovė paskutinį Knygos egzempliorių pardavė 2012 m. lapkričio 30 d. Taigi, Atsakovė jau daugiau nei trejus metus neatlieka jokių platinimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Ieškovė, Ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo ryšium su tariamu atgaminimo ir platinimo teisės pažeidimu praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį Atsakovė prašo šioje civilinėje byloje taikyti.

Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

Tretysis asmuo K. G. – T. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti.Nurodė, jog realizuodama Knygos autorinę koncepciją pagal leidyklos ir knygos autorės numatytą kryptį ir tikslus sudarė interviu pobūdžio klausimyną - „užsienyje apsigyvenusių lietuvių klausėme apie šalies ypatumus, apie jų išvykimo aplinkybes, darbo sąlygas, bendravimą su vietiniais žmonėmis ir santykius su lietuviais, emigracijos poveikį jų šeimai bei vaikams ir ateities planus. Klausimyną išsiuntinėjome visiems pažįstamiems, pažįstamų pažįstamiems ir nepažįstamiems lietuvaičiams užsienyje“ (Knygos 5 psl.). Tame tarpe informacijos buvo kreiptasi ir į ieškovę.Ieškovės 2006 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas rodo, kad ji puikiai suprato, kad ji atsakydama į klausimus autorei teikia tik informaciją, o ne rašo straipsnį. Pavyzdžiui, laiške rašoma: „...jeigu norėsite patikslinti arba gauti daugiau informacijos...; ... lietuviai turi labai mažai praktinės informacijos...“ Be to, ieškovė, jau perskaičiusi knygą, 2006 m. spalio 9 d. elektroniniame laiške (pridedama) rašo: „...jokio straipsnio aš nerašiau, bet atsakiau į jūsų pateiktus anketos klausimus; ... jeigu jūs būtumėte prašiusi parašyti straipsnį knygai, taip būčiau padariusi. O dabar tas ,,straipsnis“ atrodo kvailokai...;... jeigu knygai renkama medžiaga, kreipiamasi į autorių su prašymu parašyti straipsnį arba leisti jį publikuoti...; ... man pinigų nereikia, tačiau manau, kad nėra etiška ,, lipdyti“ taip vadinamus straipsnius iš anketos atsakymų nenurodant klausimų“.Ieškovė jau minėtame 2006 m. spalio 9 d. laiške viską vertino kaip nesusipratimą: „Tikiuosi, kad šis nesupratimas įvyko ne dėl piktos valios, bet dėl nepatyrimo“. Tai rodo, kad ieškovė savo atsakymus į knygos autorės suformuluotus klausimus nepagrįstai vertina kaip straipsnį, kuriam turėtų būti taikoma autoriaus teisių apsauga. Knygos autorė dėl šio nesusipratimo 2006 m. spalio 10 d. ieškovės atsiprašė.Knyga pagal savo pobūdį ir stilių priskirtina informaciniam žanrui, kur interviu yra kaip vienas pagrindinių informacijos rinkimo būdų, tai yra informacija gaunama tiesiogiai kalbantis su asmeniu galinčiu pateikti kokią nors visuomenei svarbią informaciją arba kai klausimai jam pateikiami raštu ir į juos raštu arba žodžiu atsakoma. Pagal kontinentinėje teisėje susiformavusią praktiką asmuo sutikęs duoti interviu, tai yra atsakyti į klausimus, jeigu nėra specialiai kitaip susitarta, informacijos gavėjui suteikia teisę savo nuožiūra pasirinktu stiliumi naudoti gautą informaciją. Klausiantysis respondentui turi du įsipareigojimus - neiškraipyti atsakymų esmės bei gerbti jo asmenį. Kartu klausiantysis turi teisę nepraleisdamas esminių dalykų kupiūruoti (redaguoti) informaciją. Ši teisė netenka galios, jeigu informatorius nurodė išlygas dėl pateikiamos informacijos naudojimo sąlygų. Tokiais atvejais respondentas nėra kūrinio bendraautorius. Pažymėtina, kad ieškovė kaip respondentė atsakydama į knygos autorės pateiktus klausimus nepateikė jokių specialių nurodymų dėl atsakymų naudojimo sąlygų.

Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, pasisakydamas dėl tinkamo atsakovo, nurodė, jog faktinių aplinkybių dėl knygos platinimo interneto svetainėje www.nemokamosknygos.lt atsisako ir jų savo paaiškinimuose nebepateikė, todėl šios faktinės aplinkybės nebebuvo bylos nagrinėjimo objektu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).Pagal Vilniaus apygardos teismo praktiką, ieškovų reikalavimai nėra susiję su CPK 27 str. 3 p. autorių neturtiniais santykiais, todėl šios kategorijos bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis bendrojo (teritorinio) teismingumo taisyklėmis, t. y. apylinkės teisme (CPK 26 str.; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6810-640/2012).Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.Atsakovas 2006 metais išleido Knygą (1 t., p. 14-487). Byloje kyla ginčas dėl šios Knygos dalies 3 lapų iš 473 lapų (1 t., p. 137-140; Knygos l. 118-121). Atsakovė ir tretysis asmuo 2006 m. kovo 22 d. sudarė autorinę sutartį, kuria tretysis asmuo įsipareigojo sukurti ir perduoti atsakovei kūrinį – „Lagaminą kraunu“ (2 t., p. 18-19). Sutarties 2 punkto a) papunktyje nustatyta, jog Knygą sukurti turi pats tretysis asmuo. Sutarties 9 punkte šalys sutarė, jog atsakovė turi teisę išleisti kūrinį 3000 egzempliorių tiražu. Sutarties 1 punkte šalys sutarė, jog atsakovei išleidimo ir pakartotinio leidimo teisės perduodamos penkeriems metams. Tretysis asmuo elektroniniu laišku išsiuntė klausimyną ieškovei (2 t., p. 21-24). Šio klausimyno įvadinėje dalyje nurodyta, jog atsakovė rengia knygą ir yra renkama informacija (pasakojimai ir įspūdžiai) iš išvykusių gyventi svetur asmenų. Yra suformuotas prašymas atsakyti į žemiau pateiktus klausimus ir prašoma pasidalinti patirtimi. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės teiginiai, jog jai nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kam bus naudojami atsakymai į klausimyno klausimus.Ieškovė 2006 m. kovo 08 d. laiške trečiajam asmeniui atsiuntė savo atsakymus į trečiojo asmens klausimus. Laiške nurodyta: „siunčiu atsakymus į jūsų klausimus. Jei norėsite patikslinti arba gauti daugiau informacijos – visada prašom kreiptis. Manau, kad Jūsų knyga – puiki mintis!“, „Sėkmės ruošiant knygą“ (2 t., p. 16). Ieškovė 2006 m. spalio 09 d. elektroniniame laiške trečiajam asmeniui nurodė: „kai draugai anksčiau man pranešė, kad išspausdintas mano straipsnis, buvau labai nustebusi. Jokio straipsnio aš nerašiau, bet atsakiau į jūsų pateiktus anketos klausimus. Maniau, kad mano atsakymai bus panaudoti jūsų apibendrintame straipsnyje apie Daniją. Jeigu jūs būtumėte prašiusi parašyti straipsnį knygai, taip būčiau ir padariusi“ (2 t., p. 50). Knygos anotacijoje nurodyta, joje pateikiama „Po informacinės dalies - toje šalyje gyvenančių (ar gyvenusių) lietuvių pasakojimai, parengti pagal išsiuntinėtą klausimyną“. Knygos įvade nurodyta „Tuomet sudarėme klausimyną - užsienyje apsigyvenusių lie­tuvių klausėme apie šalies ypatumus, apie jų išvykimo aplinkybes, darbo sąlygas, bendravimą su vietiniais žmonėmis ir santykius su lietuviais, emig­racijos poveikį jų šeimai bei vaikams ir ateities planus. Klausimyną iš­siuntinėjome visiems pažįstamiems, pažįstamų pažįstamiems ir nepažįstamiems lietuvaičiams užsienyje. (…) kiekviename pasakojime reiškiamos pačių žmonių nuomo­nės, požiūrių įvairovė. Stengėmės kuo mažiau taisyti gautų atsakymų kalbą, kad išliktų kiekvieno savitas stilius ir charakteris.” Taigi Knygoje aiškiai nurodytas informacijos rinkimo būdas ir šaltiniai.Klausimyno bendruosiuose duomenyse yra nurodyta: „jei nenorite, jog Jūsų pavardė būtų skelbiama knygoje, galite nurodyti tik vardą, slapyvardį ar inicialus“. Ieškovė nenurodė, jog nenori, jog jos vardas ir pavardė būtų skelbiami, priešingai, ji pateikė savo vardą ir pavardę, tuo sutikdama, jog būtų paskelbti jos duomenys. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, jog ji neleido skelbti savo vardo ir pavardės yra atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje kyla ginčas, ar ieškovės atsakymai į klausimyną yra autorinių teisių apsaugos objektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr. 3K-3-536/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad „reikia pažymėti, kad ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtinti turtinės žalos atlyginimo būdai yra savarankiški ir alternatyvūs, t. y. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma nėra paaiškinanti (atskleidžianti) ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą [Pastaba. nutartyje rašymo apsirikimo klaida nurodant straipsnio dalį, t. y. nurodyta 1 dalis, nors turėtų būti 4 dalis]. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015). Taigi pagal teismų praktiką yra du alternatyvūs turtinės žalos atlyginimo būdai. ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje pateiktas bendras apibrėžimas, kas yra laikoma autorių teisių objektais – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje detalizuojant autorių teisių objektus, nurodyta, kad autorių teisių objektais laikomi straipsniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat fotografijos kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktai).Berno konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas saugotinų objektų iš kurių, remiantis bendrosiomis Konvencijos nuostatomis galima daryti išvadą, jog kalbama apie intelektinės kūrybos rezultatą (Berno konvencijos 2 str. 5 d.). Konvencija vartoja sąvoką „originalūs kūriniai“, tuo juos skirdami nuo išvestinių kūrinių. Tačiau originalumo nereikia painioti su naujumu (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971).-Vilnius: Phare, 2001, p. 18).ATGTĮ 2 straipsnio 19 punkte apibrėžta, kad kūrinys, tai originalus kūrybinės veiklos rezultatas, mokslo ir meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Taigi, įstatyme keliami du kūriniui saugomam, kaip autorių teisių objektui, požymiai, t. y. pirma jis turi būti originalus, antra – turi būti kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą, be ne idėjas, išreikštas kūrinyje. Idėja, tema gali būti naudojama įvairiuose kūriniuose, tačiau kiekvienas autorius, naudodamas tą pačią temą, idėją, ją išreikšdamas individualiai, originaliai sukuria naują kūrinį, ir ta išraiška rodo jo individualumą (V. Mizaras, monografija Autorių teisė, I tomas, Justitia, Vilnius, 2008, p. 162, 163). Kūryba yra žmogaus intelektinė veikla. Todėl kūriniui, kaip kūrybos rezultatui, būdingas intelektualumo bruožas (V. Mizaras, monografija Autorių teisė, I tomas, Justitia, Vilnius, 2008, p. 167). Žodžių, kitų elementų seka ir pavaizdavimas (išraiška) saugoma autorių teisės, jeigu toje išraiškoje pasireiškia koks nors idėjinis („su mintimi“) atliktas tų elementų „apdorojimas“. Turi pasireikšti kokie nors asmeninio indėlio, individualios kūrybos, su niekuo kitu nesupainiojamos, požymiai, ir kad būtent tai leistų išskirti tą kūrinį iš kitų panašios rūšies kūrinių. Kalbos kūrinio esmė yra ta, kad vartojant žodžius, skaitmenis, kitais ženklais, jų jungtimis, išdėliojant yra perteikiamos autoriaus mintys, dėl to ir atsikleidžia kūrinio individualumas (V. Mizaras, monografija Autorių teisė, I tomas, Justitia, Vilnius, 2008, p. 170, 182). Kūrinys – konkretaus žmogaus kūrybinės veiklos (laisvos, savarankiškos) rezultatas – jau savaime yra originalus (Dr. J. Ūsonienė, Kūrinio originalumo samprata, Jurispurdencija, 2005 t. 78(70), p. 80).Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasisakydamas dėl spaudos straipsnių kaip autorių teisių objekto yra nurodęs, kad iš bendros Berno konvencijos sistemos, būtent iš jos 2 straipsnio penktosios ir aštuntosios pastraipų, išplaukia, kad tam tikrų objektų, kaip antai literatūros ar meno kūrinių, apsauga suponuoja, jog tai yra intelekto kūriniai. Autorių teisės Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkto prasme gali būti taikomos tik originaliam kūriniui tiek, kiek jis yra paties autoriaus intelektinis kūrinys. (...) Dėl spaudos straipsnių pažymėtina, kad paties autoriaus intelekto kūrinį apibūdina temos pristatymo būdas ir kalbinė išraiška. Kalbant apie tokių saugomų kūrinių dalis, reikia pažymėti, kad jas sudaro žodžiai, kurie, vertinami atskirai, nėra juos naudojančio autoriaus intelekto kūrinys. Tik šių žodžių parinkimas, eiliškumas ir sujungimas leidžia autoriui originaliu būdu išreikšti savo požiūrį ir sukurti intelekto kūrinį. Todėl žodžiai patys savaime nėra apsaugos objektas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Infopaq International A/S v. Danske Dagblades Forening, bylos Nr. C-5/08).Knygoje Autorė pateikė ne tiesiogiai išdėstytus atsakymus klausimų ir atsakymų forma, kaip buvo pateikiama klausimyne, bet juos Autorė perpasakojo sukurdama vientisą, rišlų pasakojimą pasirinkta Knygos tema. Iš Autorės Knygos turinio matyti, kad Knyga sukurta surinkus, tam tikra seka pateikus ir aprašius su nagrinėjama tema susijusius įvykius, šių įvykių dalyvių ir kitų asmenų pasakojimus ir įvykių vertinimus, kurie Knygoje pateikiami ne tiesiogine kalba, o perpasakojami Autorės, taip pat Knygos pristatymus, komentarus, vertinimus, taip sukuriant vientisą, rišlų pasakojimą pasirinkta tema. Informacija Knygai buvo renkama pagal klausimyną interviu forma. Knygos turinio, klausimyno klausimų suformulavimas ir klausimų seka taip pat yra Autorės kūrybinės veiklos rezultatas, derinant klausimus prie pasirinktos temos. Prieš klausimyną pateikiamas Autorės sukurtas temos pristatymas. Interviu būdu gauta informacija pateikiama ne tiesiogine Autorės ir kalbinamo asmens kalba, o interviu pagrindu sukuriamas Knygos Autorės pasakojimas Knygos tema. Todėl Knyga ir klausimynas laikytini ją sukūrusios Autorės kūrybinės veiklos rezultatu ir yra autorių teisių objektas. Ieškovės atsakymai į klausimyną nėra kūrybinės veiklos rezultatas, nes neturi ieškovės suformuluotos idėjos, yra atsakymai į Autorės sukurtus ir tam tikra tvarka sudėliotus klausimus pateikiant savo nuomonę apie objektyvius faktus gyvenant kitoje valstybėje. Ieškovės atsakymuose nėra subjektyvaus originalumo, nes atsakymai pateikti trumpais, aiškiais sakiniais, pateikiant savo asmenine patirtimi grįstus faktus, be vaizdingų posakių ir t. t. Interviu ir/arba apklausa, atlikta pagal Autoriaus pateiktą klausimyną, nėra laikoma originaliu kūriniu, nes tai yra autoriaus informacijos rinkimo forma ir informacijos šaltinis. Prieš interviu, šalys nebuvo sutarę dėl atlygio ir po interviu ieškovė jo nereikalavo. Be to, iš vėlesnio ieškovės ir Autorės susirašinėjimo matyti, jog pati ieškovė taip pat tuo metu nelaikė savo atsakymų į klausimyną autoriniu kūriniu, nes laiške Autorei tiesiogiai nurodė: „jokio straipsnio aš nerašiau, bet atsakiau į jūsų pateiktus anketos klausimus. Maniau, kad mano atsakymai bus panaudoti jūsų apibendrintame straipsnyje apie Daniją. Jeigu jūs būtumėte prašiusi parašyti straipsnį knygai, taip būčiau ir padariusi. (...) O dabartinis „kūrinys“ visiškai neatspindi mano rašymo stiliaus bei lygio“. Todėl atskiri ieškovės nurodomi vaizdingi posakiai negali būti vertinami kaip kūriniai. Taigi ieškovė pati pripažįsta, jog atsakymai nėra surašytas jos rašymo stiliumi bei lygiu, t. y. pripažįsta, jog jos atsakymai nėra originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovės atsakymai į Autorės klausimyną nėra kūrinys, kaip autorinių teisių apsaugos objektas (ATGTĮ 2 str.), todėl ieškovės reikalavimai priteisti kompensaciją už autorinių teisių pažeidimą atmestini, kaip nepagrįsti.Kitos byloje nagrinėtos aplinkybės rėmėsi tuo, jog atsakovas galimai pažeidė ieškovės autorines teises. Teismui nustačius, jog autorinės ieškovės teisės nebuvo pažeistas, kitos bylos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 733 EUR (2 t., p. 84-86), 726 EUR (2 t., p. 87-88), iš viso – 1 459 EUR. Atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 827,75 EUR (2 t., p. 79-83). Ieškinį atmetus atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės. Ieškovės pateiktos išlaidos advokato pagalbai pamokėti yra artimos atsakovo patirtoms išlaidoms, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos pilna prašoma paimtimi. Teismas patyrė 0,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikim. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės R. P. – V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „TYTO ALBA“ (į. k. 122275733) 1 827,75 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt septynis euro ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda