Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui S. S. U., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimus, prašė priteisti materialinį išlaikymą nuo 2016-08-07 iki vaiko pilnametystės ir ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas – jos buvęs sutuoktinis, su juo nebendrauja. Dukra gimė (duomenys neskelbtini). Su atsakovu susituokė, kai dukrai buvo 6 mėnesiai. Gyveno kartu 2,5 metų, po to su dukra išsikraustė. Nuo 2013 m. su atsakovu kartu negyvena. Pradžioje atsakovas išlaikymą teikė, bet praėjus 3-4 mėnesiams nustojo teikti. Atsakovas dukters nelankė. Tada ji kreipėsi į Vaikų apsaugos skyrių ir atsakovas pradėjo teikti dukrai materialinį išlaikymą, t. y. nuo 2015-02-27 iki 2016-08-07, mokėdamas po 509,32 svarus. Nuo 2016-08-07 išlaikymą nustojo teikti. Su atsakovu bandė susisiekti – skambino jam, bet atsakovas neatsiliepė, į žinutes neatsakė, per „Facebook“ susisiekti taip pat nepavyko. Atsakovas šiuo metu sudaręs kitą santuoką. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi, yra sveikas, darbingas, dirba statybų įmonėje meistru. Kai gyveno su atsakovu kartu, jis uždirbdavo 700-750 svarų per savaitę. Atsakovas turi automobilį, ar kito turto turi, nežino. Dukra sveika, specialūs poreikiai nenustatyti, lanko (duomenys neskelbtini). gimnazijos priešmokyklinę grupę. Dukters išlaikymui reikalinga 571 Eur per mėnesį. Vaikas norėtų lankyti dailųjį čiuožimą, o tai daug kainuoja, valanda – apie 10 Eur. Taip pat norėtų leisti į anglų pamokėles, tačiau dėl finansinės padėties to padaryti negali. Šiuo metu moka 22 Eur už mokinio krepšelį, už trijų kartų per dieną maitinimą - 32 - 35 Eur. Taip pat nemažai kainuoja vaikui apranga. Dukrą nori leisti į daugiau būrelių, tačiau negali, nes jos atlyginimas per mažas. Čiuožimo inventorius brangus. Nuo 2017-04-03 pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini).“ operatore, turėtų gauti 430 - 450 Eur atskaičius mokesčius. Nekilnojamojo turto neturi, turi tik automobilį, gyvena tėvų name. Tėvai neturi galimybės padėti, nes mama yra invalidė. Dukra nuolat nuo gimimo gyvena kartu su ja.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Dineta Valkauskaitė paaiškino, kad atsakovas su dukra nebendrauja tris metus, ja visiškai nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo. Paskutinį kartą atsakovas vaiką matė, kai mergaitei buvo 3,5 metų. Didžioji atsakomybė už vaiko auklėjimą, auginimą tenka mamai. Mama viską daro, kad vaikas augtų saugioje aplinkoje. Mergaitė leidžiama į mokyklą, dedamos pastangos, kad mergaitė būtų kuo labiau užimta. Atsakovas neteikia išlaikymo nuo rugpjūčio mėnesio. Ieškovei vienai sunku išlaikyti dukrą. Iki šiol ieškovė gyveno iš santaupų ir tik nuo praeito mėnesio įsidarbino. Ieškovė negali leisti dukrai lankyti papildomos užklasinės veiklos. Prašo į tai atsižvelgti sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą. Vaikas augantis, reikalinga apranga, atsiranda lavinimosi, laisvalaikio išlaidos ir pan. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl ieškovė negali pateikti duomenų apie jo turtą, tačiau banko išrašas patvirtina, kad atsakovas teikė išlaikymą po 509 svarus. Būtent tokio dydžio išlaikymą jis teikė iki rugpjūčio mėnesio, t. y. iki tol, kol sužinojo, kad yra užvesta byla Lietuvoje ir kad mergaitė nėra Jungtinėje Karalystėje. Konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintas visiškai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti (1 t., b. l. 54), į teismo posėdį neatvyko, apie bylos iškėlimą jam yra pranešta tinkamai, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą elektroninėmis ryšio priemonėmis informavo ieškovė, jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Išvadą dėl ginčo byloje teikiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Jonavos r. VTAS) pateikė išvadą (reg. Nr. GD-4182), kurioje nurodė, kad ieškovės šeima neįtraukta į Jonavos r. savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo pareigas savo nepilnametės dukters atžvilgiu, nėra. Skyrius neturi duomenų, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Vaikui sudarytos sąlygos gyventi ir vystytis, nepilnametė J. nurodė norinti gyventi su mama.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Jonavos r. VTAS atstovas teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje išdėstytą nuomonę. Nurodė, kad buvo išklausytas nepilnametis vaikas, mergaitė nori gyventi su savo mama. Atsakovas priešingų reikalavimų nereiškia. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus, atsakovas nepateikė duomenų, kad negali mokėti tokio dydžio išlaikymo. Atsakovas su vaiku nebendrauja, neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad nepilnametės J. M., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai yra N. M. ir S. S. U. (1 t., b. l. 18–20). Šalių santuoka nutraukta Bury St. Edmunds šeimos teisme. Jungtinės Karalystės Vaiko priežiūros tarnyba 2015-02-27 informavo ieškovę, kad jiems nepavyko rasti S. S. U.. Ieškovės paskaičiavimu, nepilnametei išlaikyti per mėnesį reikia 571,87 Eur (1 t., b. l. 39). Ieškovės ir nepilnametės dukters J. M. gyvenamoji vieta nuo 2014-01-08 deklaruota (duomenys neskelbtini).. (1 t., b. l. 24) J. M. lankosi VšĮ Jonavos PSPC. 2016-05-24 (1 t., b. l. 27). Ieškovė 2016-05-24 pateikė prašymą priimti dukrą nuo 2016-09-01 į (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę (1 t., b. l. 30–31). Jonavos r. VTAS pateikė išvada, kurioje nurodyta, kad nepilnametės J. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaiko interesams (1 t., b. l. 75–77, 79–80). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, atsakovas S. S. U. kreipėsi į Jungtinės Karalystės centrinę instituciją dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką išvežtos mažametės dukters J. M. grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Jungtinę Karalystę pagal Hagos konvenciją (1 t., b. l. 78, 81), vėliau šį prašymą atsiėmė (2 t., b. l. 14). Atsakovas 2016-04-04, 2016-05-03, 2016-06-03 pervedė ieškovei po 509,32 svarus vaiko išlaikymui (2 t., b. l. 32–35). VĮ Registrų centro duomenų bazės informacija, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, turi automobilį, VSDFV duomenų bazės duomenimis, nuo 2017-04-03 įsidarbino, ieškovės paaiškinimu, numatytas atlyginimas apie 430 - 450 Eur per mėnesį į rankas, atskaičius mokesčius.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko J. M., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove N. M..

Paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą J. M., gim. (duomenys neskelbtini).. Ieškovė ir atsakovas santuoką nutraukė Jungtinėje Karalystėje, tačiau klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo išspręsti. Šalys, ieškovės paaiškinimu, kartu negyvena nuo 2013 m. Nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišusi. Nepilnamečio vaiko tėvas ilgą laiką kartu su ieškove negyvena, dukters nelanko, kitomis priemonėmis nebendrauja. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Lietuvoje savo tėvų name, mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini). gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupėje. Atsakovas 2016 m. buvo pateikęs prašymą Jungtinės Karalystės atsakingai institucijai dėl nepilnametės dukters J. M. grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Jungtinę Karalystę pagal Hagos konvenciją, tačiau pats šį prašymą atsiėmė. Prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šioje byloje nepareiškė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų apklausta nepilnametė J. M. nurodė, kad nori gyventi su mama – ieškove N. M.. Jonavos r. VTAS duomenimis, ieškovė sudariusi tinkamas sąlygas dukters augimui, vystymuisi, duomenų, kad ieškovė netinkamai atliktų savo pareigas dukters atžvilgiu, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, į Jonavos r. VTAS išvadą, J. M., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove N. M..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo S. S. U. dukros J. M. išlaikymui po 390 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-08-07 iki vaiko pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimo dėl materialinio išlaikymo dydžio nepareiškė, duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas nepateikė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė pateikė teismui detalius dukters poreikių paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalingi 571,87 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų leisti dukrą į užklasinius užsiėmimus – dailųjį čiuožimą, anglų kalbos pamokėles, tačiau šiuo metu negali to daryti, nes jos pajamos per mažos, būsimas atlyginimas ieškovės teigimu apie 430–450 Eur atskaičius mokesčius. Dukra lanko priešmokyklinio ugdymo grupę, susidaro išlaidos mokinio krepšeliui, maitinimui.

Teismas, spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui, įvertino, kad bylos duomenimis vaikas neturi specialiųjų poreikių, vaikui greitai sueis 7 metai, jis lanko priešmokyklinio ugdymo grupę, greitai pradės lankyti mokyklą, dėl ko jo poreikiai dar labiau išaugs. Todėl teismas vertina, kad ieškovės nurodyta 571,87 Eur suma per mėnesį dukters poreikiams patenkinti yra reali, būtina ir neviršijanti dukters būtinųjų poreikių, nes vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, atitinkanti metų sezonus, visapusiškas lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas (CK 3.192 str. 2 d.).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę, nuo 2017-04-03 įsidarbino, būsimas atlyginimas ieškovės teigimu apie 430–450 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas, ieškovės teigimu, dirba statybų srityje Jungtinėje Karalystėje meistro pareigose, turi automobilį, šalims kartu gyvenant, gautas jo darbo užmokestis buvo apie 700–750 svarų per savaitę. Duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių, nei dukterį J. M., byloje nėra. Ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas teikė dukters išlaikymui po 509,32 svarų per mėnesį. Ieškovės teigimu, tokią sumą atsakovas mokėjo iki 2016-08-07. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes, gyvenant su vaiku, atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės, į tai, kad atsakovas iki 2016-08-07 teikė savo dukteriai net 509,32 svarų kasmėnesinį išlaikymą, ir į tai, kad šalių dukra gyvena su motina, kuriai dėl to tenka didesnė finansinė našta, kadangi jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, laikytina, kad atsakovas turi prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, ir, remiantis išdėstytais motyvais, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo S S. U. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai J. M. po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-08-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.200 str., 3.208 str.).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina N. M..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Vadovaujantis CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su dukra J. M. jau kelerius metus nebendrauja. Gavęs procesinius dokumentus, jis teismui neišreiškė savo pozicijos dėl noro bendrauti su dukra, nepasiūlė jam tinkamiausio būdo, laiko ir pan. Ieškovė pageidauja, kad skyrium gyvenantis atsakovas su dukra J. M. bendrautų bendru tėvų sutarimu. Jonavos r. VTAS nuomone, toks bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant atsakovo prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatytina, kad atsakovas su dukra J. M. bendraus šalių sutarimu.

Išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo teismui 31 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 str. 1 d. 5 p.) bei 189,97 Eur (1 t., b. l. 99–103, 2 t., b. l. 36–37) už vertimo paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 220,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 105 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) bei 26,10 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. (J.) M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. S. U., gim. (duomenys neskelbtini)., materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai J (J) M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-08-07 iki dukters pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnametės J (J) M, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., atstovę motiną N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas S. S. U., gim. (duomenys neskelbtini)., su dukra J. M. bendraus šalių sutarimu.

Priteisti iš atsakovo S. S. U., gim. (duomenys neskelbtini)., ieškovei N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 220,97 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. S. U., gim. (duomenys neskelbtini)., valstybės naudai 131,10 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 10 ct) bylinėjimosi išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai)

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.