Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams – S. S., S. S., jų atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovams – A. N., J. S., trečiajam asmeniui Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notarui G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. S. ir S. S. ieškinius atsakovams – A. N., J. S., S. S. ir D. S. – dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, trečiuoju asmeniu byloje esant Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notarui G. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškiniuose ir teismo posėdžių metu S. S. ir S. S. bei jų atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. mirė ieškovų motina E. S., kuri prieš mirtį apie pusantro mėnesio sirgo, buvo gydymo įstaigose. Po jos mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, 1,52 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,78 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3,26 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) k. S. ir S. S., A. N. ir V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios vaikai. V. S. turėjo vaikų: J. S., S. S. bei D. S.. Likę gyvi E. S. vaikai jai esant gyvai ir po jos mirties gyveno Dainavos kaime. A. N. ūkininkauja ir dirba, tvarko motinos vardu turimus žemės sklypus, juos deklaravo. Kai mirė mama, visi buvo sukrėsti, todėl po laidotuvių šeimoje, t. y. ieškovai ir atsakovė A. N., susirinko mirusiosios namuose, kuriuose gyvena S. S. ir J. S., tartis, kaip jie toliau gyvens ir tvarkys reikalus dėl keturnedėlio, globotinės J. ir dėl turto paveldėjimo. Visi trys sutarė, kad savo paveldėjimo teises perleis A. N., nes brolis S. paaiškino, kad jis yra vienas, neturi šeimos, vaikų, todėl kaip ir A. jį prižiūrės, jo likimas priklauso nuo jos, S. S. turi savo namus šalia, tame pačiame kaime, savo žemę, kurią dirba ir deklaruoja. Taigi apsitarė visi ir išsiuntė A. N. pas notarą išsiaiškinti paveldėjimo reikalų. Ji viską paaiškino notarui, jis išklausė. Praėjus dvylikai dienų po motinos mirties, t. y. 2015 m. balandžio 13 d., visi nuvyko pas notarą G. B. tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Kiek atsimena, S. ir S. S. pasakė notarui norintys, jog jų dalys atitektų seseriai, o patys nelabai suprato, kaip tai turėjo būti teisiškai padaryta. Jie pasirašė 2015 m. balandžio 13 d. pareiškimus, kad atsisako palikimo. Tą pačią dieną pas notarą buvo ir mirusios sesers V. S. vaikai, kurie pareiškė, kad palikimą po senelės E. S. mirties priima. N. S. ir S. S. labiau įsigilinę ir daug kartų perskaitę pareiškimus suprato, kad savo dalį perleido ne seseriai A. N., o visiems paveldėtojams, priėmusiems palikimą. Nesuvokdami ir nesuprasdami pasekmių, jie sutiko pasirašyti palikimo atsisakymo pareiškimus. Pasirašė dokumentus, kurie visiškai neatitinka jų valios ir tiesos. Sesuo A. N. daugiausiai rūpinosi motina E. S., ją prižiūrėjo, slaugė, laidojo, prižiūri kapavietę, ir S. bei S. S. valia yra savo paveldimą dalį perleisti, padovanoti seseriai. Žodžiu kreipėsi į notarą, kad nori pakeisti 2015 m. balandžio 13 d. pareiškimus, tačiau jis nukreipė į teismą, paaiškinęs, jog pats neturi teisės panaikinti ar pakeisti šių pareiškimų. S. ir S. S. nurodo, esantys paprasti kaimo žmonės, nesinaudojantys internetu, neturintys teisinių žinių bei supratimo ir nesuvokiantys teisinių formuluočių. Jų manymu, kiekvienas žmogus gali suklysti ne viską suvokdamas ir suprasdamas. Savo gyvenime ieškovai nėra susidūrę su teisiniais dalykais, kai numirė jų mama, pirmą kartą gyvenime atvyko pas notarą, nebuvo niekur nuvykę konsultacijos, todėl neapgalvotai, labai skubotai, neįsigilinę, neišsiaiškinę priėmė vienašalius sandorius, kurie visiškai neatitinka nei jų valios, nei tiesos. 2015 m. balandžio 13 d. būdami pas notarą S. bei S. S. jautėsi prastai toje aplinkoje, nesuprato, ką kalba notaras teisiniais išsireiškimais, tik linksėjo galvą. Jie buvo sukrėsti motinos, su buvo labai tamprūs ryšiai, mirties, jie pusantro mėnesio kiekvieną dieną buvo važinėję į Kauną ir į Kaišiadoris motinos lankyti, buvo labai įsitempę, pervargę, sukrėsti, neturėjo tam tikrų žinių. Gal per anksti kreipėsi dėl paveldėjimo klausimų, nes ne tas buvo galvoje. Vėliau, kai atidžiai viską įsiskaitė, suprato, kad niekur atsisakymo pareiškimuose neminimas jų sesers vardas, pavardė, kad būtent jos naudai atsisako palikimo. Nuvykus išsiaiškinti pas notarą, paaiškėjo, kad atsisakė savo teisių visiems kitiems įpėdiniams. Jų padėtis, teismui patenkinus ieškinį, nebūtų pabloginta – jie gautų, kas jiems priklauso pagal įstatymą (b. l. 3-5, 25-27).

S. S. teismo posėdžių metu dar paaiškino, kad jis baigęs 11 klasių, dirbo dujininku, vairuotuoju, dabar – pas ūkininką. Dar mamai gyvai esant jis buvo sakęs, kad jam nieko nereikia, kad, jeigu nori A., tegul A. ir būna. Nes, kai mama sirgo, ji pasakė, kad nėra čia ko vargti parduoti tą žemės sklypelį, kad geodeziniai matavimai ten nepadaryti, tiems geodeziniams viską išleis, neliks ant vaistų. Sesuo toje žemėje gyvulius gano, jis dirba pas ūkininką, kuris jam padeda, o jis padeda sesei, žemė neapleista. Jei niekas nenorės dirbti, tada parduos. Po mamos mirties gal po savaitės susirinko trise ir nutarė tvarkyti dokumentus, nes ten sesuo gyvena, prižiūri. Ji prižiūri Jolitą, kuri gyvena motinos name. Nutarė, kad A. būna (duomenys neskelbtini), jai čia viskas bus, tai kad užvažiuotų ir išsiaiškintų, ką daryti, nuo ko pradėti. Jis ją įpareigojo. Ji užėjo pas notarą ir jiems pasakė, kad su notaru viską sutarė, bet turi ir jie dalyvauti. Jis dar paklausė, gal notaras gali duoti dokumentus ir jie pasirašytų, nes ko jiems ten važinėti, bet sakė, kad būtinai reikia pas notarą. Paskirtą dieną į notaro biurą jis atvažiavo 9.45 val. Visi jau buvo pas notarą, kas kažką rašė, kas skaitė, buvo tyla. Jis nesikalbėjo nei su D., nei su S., nei su J. Notaras jam padavė jau surašytą dokumentą, liepė pasiskaityti, paklausė, ar viskas jam aišku. Jis pasakė, kad viskas jam čia aišku, nes ten buvo parašyta, kad atsisako ir niekam neturės pretenzijų, kam liks po jo. Bet jis net nepagalvojo, kad vaikai apsigalvoję. Jis galvojo, kad įpėdiniai trys: jis, brolis ir sesuo. Notaras paaiškino, dėl ko jie čia – dėl turto atsisakymo ir paveldėjimo, jam nepasakė, kad jie apsigalvoję ir kad „gal spręskit kitaip“. Prieš tai, kai buvo pas seserį, jai sakė, kad susižinotų, kas, kaip, pasakytų notarui, jog čia viskas jos vardu eina. Jis pasitikėjo seserimi A. N. ir notaru, nes jis buvo sakęs, kad reikės atvažiuoti tik parašų padėti. Sesuo sakė, kad tiktai jų, telefonu sesers vaikai jai sakė, kad atsisakys. Todėl, kai pareiškime buvo parašyta, jis taip ir suprato, kad brolis atsisako, vaikai atsisako, jam klausimų nekyla, tada jis pasirašė. Kai buvo notaro biure, jis galvojo, kad tie vaikai irgi atsisakys A. N. naudai, tačiau jų popierių nematė, nelindo į jų popierius. Jis nežinojo, ko klausti notaro, nors matė, kad parašyta „įpėdiniams“, kad reikėjo sakyti, jog sesers naudai. O kai viskas baigėsi, kai jau reikėjo mokėti notarui, jis išgirdo, kad sesuo klausia notaro ir dėl vaikų, kad jiems reikia mokėti. Tada jis sesers paklausė, kaip čia suprasti, o ji jam paaiškino, kad vaikai neatsisakė. Ir kad, jeigu pusiau su vaikais viskas lieka, tai ir notarui reikia mokėti pusiau. Tada jis paklausė, kodėl reikia mokėti pusiau, nes jai turėjo atitekti trys dalys, o ji pasakė, kad ne, ir jis tada suprato, kad čia viskas neteisingai. Jis nereiškė tą dieną jokių pretenzijų notarui, nors, kai išėjo, suprato, kad paveldėjimą priėmė ir S. Kad vaikai priėmė palikimą, jis suprato, kai notaras pasakė, kad mokėti reiks tiems, kam atitenka. Iš karto nėjo pas advokatą išsiaiškinti. Iki atvykimo pas notarą taip pat nebuvo pas advokatą, nei internetiniuose puslapiuose, nei kur kitur nesidomėjo dėl paveldėjimo. Jis nemoka internetu naudotis. Be to, buvo aptarta ir jis pasitikėjo seserimi. Jis nieko nekaltina, nes pats nežinojo tokio dalyko, bet, jei notaras jam būtų kažką tai pasakęs, tai jis būtų išsiaiškinęs tuo momentu. Kai jis pasakė seseriai, kad važiuotų pas notarą, nes gal dar galima ką atsiimti, notaras seseriai pasakė, kad „šaukštai po pietų“. Po to, kai notaras pasakė, kad jie nesirūpina, jis suprato, kad pats neišsispręs, ir pasiūlė kreiptis į advokatą ir į teismą, kad teismas padėtų išspręsti tą nesusipratimą. Jie palikimą skubėjo tvarkytis greičiau, nes jam buvo sakę, kad, kai yra gyvuliai, superkamas pienas, yra terminai dėl žemės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 2 d.). Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 str. 1 d.). Nors abu ieškovai ir atsakovė A. N. teigia, kad jiems atvykus pas notarą prieš ieškovams pasirašant 2015 m. balandžio 13 d. pareiškimus dėl palikimo atsisakymo jiems nebuvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės, būtent tai, kad palikimo atsisako sesers A. N. naudai, tačiau, teismo įsitikinimu, šalių ir trečiojo asmens notaro G. B. paaiškinimų pagrindu, ieškovams palikimo atsisakymo teisinės pasekmės buvo išaiškintos.

CK nėra numatyta galimybė atsisakyti palikimo kito asmens naudai. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, t. y., jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą atsisako palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Ieškovų motyvai, kad jie tikėjosi, jog jiems atsisakius palikimo padidės jų sesers palikimo dalis, nesudaro pagrindo suklydimą laikyti esminiu ir sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. l d. pagrindu. Ar sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, sprendžiama pagal civilinio teisinio santykio dalyvių valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Notaras G. B. savo atsiliepime nurodė, kad notaro biure 2015 m. balandžio 13 d. ieškovai nerodė jokio suinteresuotumo tuo, kam atiteks jų motinos palikimas, sakė, kad šis palikimas jiems nėra įdomus, jie į nieką nepretenduoja; valios perleisti paveldėjimo teises A. N. neperdavė notarui, ir tik praėjus kelioms dienoms po ginčijamų pareiškimų patvirtinimo notarui paskambino A. N., kuri paaiškino, kad ji ir jos broliai 2015 m. balandžio 13 d. būdami notaro biure „pasimetė“, išgirdę, jog mirusios sesers vaikai ketina priimti palikimą, todėl tą dieną neužsiminė apie tai, jog S. S. ir S. S. savo paveldėjimo teises nori perleisti seseriai. CK 1.6 str. numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Be to, notaras nurodo, kad patys ieškovai į jį dėl savo pareiškimų dėl palikimo atsisakymo panaikinimo ar pakeitimo galimybių nesikreipė.

Pažymėtina, kad notaro biure buvo kitaip, nei, atrodė, susitarta iš pradžių, todėl ieškovai turėjo būti itin atidūs ir prieš pasirašydami atsisakymus nuo palikimo išsiaiškinti visas su paveldėjimo atsisakymu susijusias aplinkybes. Dideliu nerūpestingumu laikytinas notaro nurodytas ieškovų elgesys, kai jie, pasiūlius notarui, jiems neaiškioje situacijoje neskaitė pareiškimų, neklausė notaro, kas jiems neaišku, ir kitaip nerodė jokios iniciatyvos išsiaiškinti, ar būtų galima situacija, kad, jiems atsisakius paveldėjimo, turto dalys būtų paveldimos kita tvarka nei notaro nurodyta, dalinant turtą į dvi dalis, kurių viena dar padalinta lygiomis dalimis V. S. vaikams. I. S. S. nurodytas elgesys, kad jam, notarui aiškinant bylinėjimosi išlaidų klausimus, kilo mintys, jog kažkas čia ne taip, jos neapleido ir išėjus iš notaro biuro, tačiau jis negrįžo į notaro biurą išsiaiškinti, laikytinas neatsargiu ir neatsakingu. Be to, ieškovai notarui taip ir nepaskambino, neužėjo į biurą išsiaiškinti ir vėliau, tik po kelių dienų paskambino įpėdinė A. N. ir domėjosi, ar galima pakeisti situaciją, nurodydama, jog broliai norėjo atsisakyti savo palikimo dalių jos naudai. Teismas nesutinka su ieškovų ir jų atstovės pastabomis, kad notaras privalėjo įtarti tikrąją ieškovų valią, iškvosti šalis. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jis privalo būti nešališkas visų šalių atžvilgiu. Ieškovams, neatskleidus savo noro atsisakyti paveldėjimo A. N. naudai, notaras, priešingai nei teigia ieškovai ir jų atstovė, neprivalėjo klausti, kieno naudai atsisakoma palikimo. Kaip jau buvo minėta, atsisakymo kieno nors naudai Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Tokia situacija, kai įpėdinis nori, kad ne visi, bet vienas ar keli iš kitų įpėdinių paveldėtų jam priklausančią dalį, jis turi priimti palikimą ir sudaryti paveldėjimo teisių perleidimo sutartį. Tačiau dėl tokių teisių perleidimo arba anksčiau galiojusiame civiliniame kodekse numatyto palikimo atsisakymo kieno nors naudai turi kreiptis asmuo, norintis paveldėjimo teises perleisti. Notaras teisus, aiškindamas, jog jis negali numanyti, kokie santykiai susiklostę tarp įpėdinių, dėl kokių priežasčių vieni priima, kiti atsisako paveldėjimo teisių, taigi, būdamas nešališkas, jis vienodai visų įpėdinių atžvilgiu vertina situaciją. Kaip išsiaiškinta, apie paveldėjimo teisių atsisakymą kalbėjo tik jomis suinteresuota A. N., ir notaras negalėjo žinoti, ar to paties nori ir jos broliai – ieškovai S. ir S. S.. Be to, pagrįstai tikėtina, kad A. N. iki to laiko, kol paskambino notarui už kelių dienų nuo palikimo atsisakymo pareiškimų surašymo, notarui situacijos nebuvo iki galo išaiškinusi.

Kaip nurodo notaras G. B. į jo biurą paveldėjimo tvarkos išsiaiškinti užsukusi A. N., nurodė, kad palikimą priims ji viena. Notaro teiginiai ir juos patvirtinantys 2015 m. balandžio 8 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys (b. l. 75, 76) leidžia manyti, jog iki atėjimo į notaro biurą A. N. nežinojo apie mirusios sesers V. S. vaikų teisę paveldėti atstovavimo teise. Tai patvirtina dar ir tai, kad savaitei praėjus po mamos mirties dėl paveldėjimo ji tarėsi tik su broliais, todėl ir notaro biure notarui galėjo nurodyti, kad visi kiti, išskyrus ją, atsisakys paveldėjimo, manydama, kad įpėdiniai yra trys: ji ir du jos broliai. Paaiškėjus, kad įpėdinių yra daugiau, A. N. galėjo tikėtis, kad ir visi kiti atsisakys savo palikimo dalių, nes vieną mirusios sesers dukterį ji globoja, o kiti du suaugę vaikai negyvena tame kaime, kur gyvena ieškovai bei atsakovės – A. N. ir J. S. – ir, kaip nustatyta byloje, beveik nebendrauja su giminėmis. Taigi ji notarui galėjo patvirtinti, kad visi įpėdiniai atsisakys paveldėjimo.

Vertinant trečiojo asmens byloje notaro G. B. parodymus, visiškai akivaizdu, jog notaras išaiškino palikimo atsisakymo pasekmes, ir labiau tikėtina, kad nei ieškovai, nei atsakovė A. N. jokia forma nepaaiškino notarui, kad palikimo atsisakoma šios atsakovės naudai, taigi pagrįstai laikytina, jog ir ieškovai suvokė sandorio pasekmes. Ieškovų teigimu, suklydimas pasireiškė būtent tuo, kad jie nesuvokė, jog atsisakius palikimo padidės ne tik A. N., bet ir kitų įpėdinių dalys, tačiau byloje nustatyta, kad tai ieškovai galėjo suvokti. Net ir visiškai netikėtai J. S., S. S. ir D. S. priėmus savo mirusios motinos V. S. paveldėjimo dalį, S. S., kaip pats nurodė, buvo nemaloniai nustebintas, taigi suprato, kad dukterėčios ir sūnėnas gaus dalį E. S. palikimo, o S. S., kai buvo aiškinami bylinėjimosi išlaidų notarui ir VĮ Registrų centras klausimai (dėl kurių, kaip nurodė notaras, buvo aiškinamasi prieš ieškovams pasirašant atsisakymo pareiškimus), taip pat suprato, kad motinos palikimo dalis atiteks ir sūnėnui bei dukterėčioms. Iš to, ką parodė šalys ir trečiasis asmuo, akivaizdu, jog ieškovai ir atsakovė A. N. suvokė, kad turtas neatiteks vienai atsakovei, bet bus padalintas notaro nurodyta tvarka. Ieškovams buvo perskaitytas pareiškimas, kad paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiosios turtą bus išduotas ne A. N., taigi ne vienai įpėdinei, bet visiems kitiems įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka. Viena, kas galėjo ieškovams ir atsakovei A. N. būti nežinoma – tai aplinkybė, kad J. S., S. S. ir D. S., ieškovams neatsisakius paveldėjimo, galėjo paveldėti mažesnę palikimo dalį, o A. N., jai perleidus ieškovų paveldimo turto dalis, didesnę. Tačiau dėl nenurodytų teismui priežasčių nei ieškovai, nei atsakovė A. N. notaro nesiteiravo, kaip pasielgti, kad taip neatsitiktų, ir tai laikytina nerūpestingu bei neatsakingu ieškovų civilinių teisių įgyvendinimu. Tai patvirtina dar ir tai, kad, jau vėliau, tik po kelių dienų galimai sužinoję, kad buvo kitas būdas, t. y. priimti palikimą ir perleisti atsakovei A. N. paveldėjimo teises, ieškovai patys notaro nesiteiravo apie galimybes tai įgyvendinti, bet į notaro biurą skambino suinteresuota A. N.. Todėl, teismo nuomone, logiška ir tikėtina, kad notaras tinkamai atliko pareigą ir išaiškino paveldėjimo atsisakymo pasekmes toje situacijoje, kokią jam buvo paaiškinę ieškovai bei atsakovai. Teismas pažymi, jog LAT yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pavyzdžiui: LAT 2007 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, kt.).

Netikėti notaru G. B. teismas neturi pagrindo, nes aplinkybių, kad jis būtų šališkas ar suinteresuotas šioje ir/ ar E. S. paveldėjimo byloje, nenustatyta. Todėl, teismo nuomone, aplinkybė, jog jis neiškvotė ieškovų, nenuspėjo, kad palikimo jie pageidauja atsisakyti ne visų, bet vienos įpėdinės naudai, nelaikytina patvirtinimu, jog nebuvo ieškovams išaiškintos paveldėjimo atsisakymo pasekmės. Kartu teismas atkreipia dėmesį į pačių ieškovų nenuoseklius paaiškinimus teismo posėdžio metu: S. S. teismo posėdyje nurodė, kad notaras klausė, kam atsisako palikimo dalies, o jis sakė notarui, jog ją atiduoda A. N., tačiau kitą kartą teigė, jog tik seseriai buvo pasakęs, kad turtą palieka jai, o ji, tvarkydama palikimo reikalus, turėjo pasakyti notarui; S. S. tvirtino, kad nebuvo notaro kabinete ir nesuprato, kad mirusios sesers vaikai priėmė palikimą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nesiteiravo notaro, kas čia ne taip, kai sužinojo, jog išlaidas reikia apmokėti pusiau, nes sesuo paaiškino, kad jai neatiteks trys dalys. Pažymėtina, kad ir atsakovė A. N. teigė, jog notarui tikrai pasakiusi, jog broliai jos naudai atsisako paveldėjimo, tačiau taip pat nurodė, kad apie J. S., S. S. bei D. S. teisę paveldėti mirusios motinos V. S. dalį sužinojo tik notaro biure. Atsižvelgiant ir į tai, patikimais laikytini nuoseklūs notaro parodymai, tarp jų – kad A. N. jam tiesiog paaiškino, jog visi įpėdiniai atsisakys paveldėjimo, o ji viena priims, konkrečiai nenurodydama, kad broliai paveldėjimo atsisakys jos naudai.

Šalių paaiškinimai, kad jau pirmąjį apsilankymą atsakovė A. N. teigė, jog įpėdiniai atsisakys paveldėjimo ir ji viena priims palikimą, ieškovų elgesys notaro biure suteikia pagrindą manyti, kad ieškovų sprendimas atsisakyti jiems priklausančių palikimo dalių buvo priimtas ne vėliau kaip savaitę po motinos mirties, ieškovai, net ir sužinoję, kad paveldėjimą priima ne tik jų sesuo, bet ir mirusios sesers vaikai, žinodami paveldėjimo dalis, neturėjo tikslo atsisakyti palikimo. Ir nors atsisakymo tikslas buvo ne visiškai atsisakyti priimti palikimą, o suteikti galimybę jų dalis priimti A. N., jie neatidžiai ir nerūpestingai jokia forma savo valios neišreiškė notarui. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad jų neteisingą supratimą ir apsisprendimą galėjo lemti ir aplinkybės, jog prastai jautėsi notaro biuro aplinkoje, nesuprato, ką notaras kalba teisiniais išsireiškimais, buvo sukrėsti motinos mirties, per anksti kreipėsi dėl paveldėjimo klausimų, o, kai viską atidžiai įsiskaitė, suprato, kad niekur atsisakymo pareiškime neminimas sesers vardas, pavardė, nelaikytinos esminėmis visų įrodymų kontekste. Sutiktina, kad žmogui, kasdieniniame gyvenime tiesiogiai nesusiduriančiam su teisiniu darbu, notaro biuro aplinka gali būti neįprasta, jis gali joje jaustis neįprastai, tačiau iš šalių parodymų galima spręsti, kad notaras atidžiai kreipėsi į kiekvieną asmenį, siekdamas išsiaiškinti jo valią, perskaitė asmenų pareiškimus, išaiškino viską, ko jo buvo klausiama (kas priima, kas atsisako paveldėjimo, kokios bus paveldimos dalys ir kas jas paveldės; atsisakymo nuo paveldėjimo pasekmes, išlaidų klausimus), ragino ieškovus būti atidžius – patiems perskaityti atsisakymo nuo paveldėjimo pareiškimus prieš pasirašant, tačiau iš notaro nurodyto ieškovų elgesio galima spręsti, kad jiems nerūpėjo gilintis į paveldėjimo reikalus, labiau norėjosi greičiau juos pabaigti. Konstatuotina, kad į paveldėjimo reikalus ieškovai žiūrėjo kaip į formalumą, nesiekė savais žodžiais apibūdinti situacijos, ir tai buvo ne notaro, bet pačių ieškovų skubėjimas, išgirdus iš savo aplinkos žmonių, jog reikia kuo greičiau tvarkytis paveldėjimo dokumentus, nes žemę, kur sesuo A. N. gano gyvulius, reikia perregistruoti. Savaime suprantama, kad šalys buvo sukrėstos motinos mirties, galimai per anksti kreipėsi dėl paveldėjimo klausimų po motinos mirties, bet iš bylos duomenų matyti, kad ne tai buvo esminė suklydimo priežastis, o ieškovų nesidomėjimas, neatidus rūpinimasis savo civilinių teisių įgyvendinimu. Pagrįstai abejotina, ar būtų buvusi kitokia situacija, jei savo atsisakymo pareiškimus būtų pasirašę baigiantis trijų mėnesių palikimo priėmimo ar atsisakymo terminui, nebent ieškovai būtų aktyviai domėjęsi paveldėjimo klausimais, ką jie galėjo padaryti ir nepraėjus dvi savaitės po motinos mirties nusprendę tvarkyti paveldėjimo dokumentus notaro biure. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartą yra pažymėjęs, kad šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis.

Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis vyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Tai, kad ieškovai ir atsakovė A. N. tikėjosi, kad J. S., S. S. ir D. S. nepriims palikimo, ieškovams ir A. N., jiems jį netikėtai priėmus nesudaro pagrindo suklydimą laikyti esminiu ir sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. l d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė atsakovė A. N., ji nepasitikėjo S. S. ir D. S., ji galėjo numanyti, kad pažadas atsisakyti paveldėjimo bus sulaužytas, ir tiek ji, tiek ieškovai privalėjo paveldėjimo tvarką išsiaiškinti iki atvykstant į notaro biurą arba jau būnant pas notarą, aiškiai nurodant, kas juos tenkina, kas – ne. Ar sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, sprendžiama pagal civilinio teisinio santykio dalyvių valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje įrodyta, jog ieškovai, sudarydami vienašalius sandorius – pasirašydami atsisakymo nuo paveldėjimo pareiškimus, tikrai žinojo, kad J., S. ir D. S. savo paveldėjimo dalių neatsisako, ieškovas S. S. girdėjo, kokiomis dalimis bus paveldėta, o ieškovas S. S. greičiausiai girdėjo (vėliausiai tai suprato, kai buvo aiškinami išlaidų atlyginimo klausimai), ir tai nepakeitė jų nuomonės dėl savo palikimo dalių atsisakymo, taigi atsisakymas atitiko jų valią. Iš byloje esančių duomenų bei įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai atsisakė nuo jiems priklausančių palikimo dalių, atsiradusių po jo motinos mirties, laisva valia, niekieno neįtakoti ir neverčiami, suvokdami, jog 2015 m. balandžio 13 d. pasirašo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir to norėjo.

Teismas padarė išvadą, jog ieškovams buvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės (CPK 178 str.), ir sutiko su notaro argumentu, kad ieškovai, nežinodami ar nesuprasdami visų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo teisinių pasekmių, turėjo domėtis ir išsiaiškinti, ar yra galimybė, kad jų dalis atitektų konkrečiai seseriai A. N., o ne aklai ja pasitikėti. Vadovaujantis normaliai atidaus ir protingo asmens etalonu analogiškomis aplinkybėmis protingas žmogus nesant jokio įrašo ginčo pareiškime, kuris buvo perkaitytas, apie tai, kad palikimo atsisakoma sesers A. N. naudai, ir norėdamas, kad faktiškai ji taptų paveldimo turto savininke, nebūtų ginčo sandorio sudaręs, tačiau ieškovai jį sudarė dėl savo pačių neapdairumo. Byloje nėra įrodymų, kad įpėdiniai padarė pareiškimą pas notarą ne laisva valia ar būdami neapsisprendę, be to, nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti palikimo atsisakymo sandorių negaliojančiais ar konstatuoti, kad šie yra niekiniai. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinių dėl pareiškimų dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nors byloje buvo užsiminta, jog ieškovas S. S. visą laiką gyveno ir po motinos mirties liko gyventi jos name, tačiau, kad argumentas, kad jis faktiškai priėmė palikimą, byloje nebuvo keliamas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio pobūdžio bylos nagrinėjamos ne ypatingąją bet ginčo teisena, kurioje teismas nėra aktyvus. Be to, minėta aplinkybė neįrodo, kad S. S. faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti bei nepaneigia ir nenuginčija ieškovų vienašalių sandorių dėl palikinimo atsisakymų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas S. S. palikimo atsisakė per įstatymo nustatytą terminą, teisme nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsisakymo nuo paveldėjimo realumu. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas S. S. liko gyventi mamos namuose pati savaime dar nebūtų laikoma faktiniu palikimo priėmimu (žr., pavyzdžiui: LAT 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007, 2002 m. liepos 10 d. nutartį Nr. 3K-3-1005/2002, kt.) juo labiau, kad pastatas, kuriame, kaip buvo teigiama bylos nagrinėjimo metu, gyveno mirusi E. S., ieškovas S. S. ir atsakovė J. S., bent jau šiuo metu neįtraukiamas į paveldimo turto sąrašą, kadangi nėra įregistruotas. Teismui apskritai nėra pateikti jokie šio pastato duomenys.

Taigi teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti įpėdinių pareiškimais išreikšta valia pagal CK 5.60 str. ir šių pareiškimų įforminimu notarine forma palikimo atsiradimo vietos notarui. Bylos duomenimis, ieškovų atsisakymai nuo palikimo atitiko tikrąją jų valią, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovų atsisakymas nuo palikimo buvo sudarytas dėl suklydimo. Teismas sprendžia, jog vertinant visus byloje surinktus įrodymus – ieškovų, jų atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose, paveldėjimo atsisakymo teisines pasekmes ieškovai suvokė ir tik dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo nesugebėjo išsiaiškinti galimybių dėl galimo kitokio paveldėjimo dalių paskirstymo.

LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, pažymėjusi, jog principinės nuostatos, kad civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), įpareigojančiais asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems, laisvai spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga, galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą, pasirinkti palikimo priėmimo būdą arba palikimo atsisakyti.

Nagrinėjamu atveju teismo byloje nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovų valia atsisakyti jų motinos palikimo pagal pareiškimą notarui buvo aiškiai išreikšta. Byloje pateiktais įrodymais – ieškovų, kaip minėta, nenuosekliais paaiškinimais, jų atstovės paaiškinimais bei atsakovių parodymais – nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovams buvo išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmės, byloje nėra duomenų, jog ieškovai nesuprato pareiškimo apie palikimo atsisakymą teksto, jie patvirtino juos savo parašais. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog jie suklydo ir suklydimas buvo esminis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovų ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

Nors šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), byloje nepateikti duomenys apie atsakovų turėtas išlaidas.

Iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 8 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.), t. y. 4 Eur iš S. S. ir 4 Eur iš S. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo S. S. ieškinį atsakovams – A. N., J. S., S. S. ir D. S. – dėl palikimo atsisakymo pareiškimo, 2015 m. balandžio 13 d. patvirtinto Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B., kurio notarinio registro Nr. 1026, pripažinimo negaliojančiu, trečiuoju asmeniu byloje esant notarui G. B..

Atmesti ieškovo S. S. ieškinį atsakovams – A. N., J. S., S. S. ir D. S. – dėl palikimo atsisakymo pareiškimo, 2015 m. balandžio 13 d. patvirtinto Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B., kurio notarinio registro Nr. 1027, pripažinimo negaliojančiu, trečiuoju asmeniu byloje esant notarui G. B..

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur (keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur (keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.