Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. M. paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant kalėjime. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. vasario 20 d.).

„ (duomenys neskelbtini)“ UAB civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas ir priteista iš O. M. 390,83 eurai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. liepos 4 d., apie 16.41 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pakeistas pavadinimas į „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ UAB,) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje iš prekių lentynos pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 17 vnt. marškinėlių „Puma“ bendros 390,83 eurų vertės ir išėjo iš parduotuvės už juos nesumokėjęs, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 390,83 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas pareikštas O. M. slapta pagrobus svetimą turtą pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam O. M. sumažinti paskirtą bausmę. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. M. apeliacinis skundas atmestinas

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. Už BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas O. M. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į tai, kad O. M. padarė nusikalstamą veiką, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad O. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius O. M. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje 1 dalyje padarymą, jam turi būti paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, apylinkės teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, O. M. anksčiau eilę kartų teistas už įvairius nusikaltimus, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis. Ankstesniais nuosprendžiais jis buvo baustas tiek švelnesnėmis, tiek ir griežtesnėmis bausmės rūšimis, tačiau atlikus bausmes nuteistajam išlaikyti pavyzdingą ir nepriekaištingą elgesį nepavykdavo, jis ir vėl nusikalsdavo. Taigi, O. M. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam O. M. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog O. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo O. M. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį O. M., sudaro 90,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

11.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

11.2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo O. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo O. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.