Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. Z., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. LPT-ANR_N-5-2021 (IVL-1308) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. LPT-ANR_N-5-2021 (IVL-1308) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nubaudė pareiškėją S. Z. (toliau – ir Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 134 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) programų direktoriaus pareigas, pagal 2017 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) programų direktoriaus pareigų instrukcijos nuostatas turėdamas pareigą kurti ir prižiūrėti radijo stoties tinklelį, radijo stoties (duomenys neskelbtini) eteryje laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. organizavo ir vykdė Konkursą (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Konkursas), kuris atitinka loterijos požymius, neturėdamas pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – ir LĮ) 9 straipsnį loterijų veiklai išduotos licencijos, tokiu būdu pažeisdamas LĮ 28 straipsnio 1 dalį. S. Z. 2021 m. birželio 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administracinio nurodymu iki 2021 m. liepos 23 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 450 eurų baudą. Pareiškėjui nustatytu terminu nesumokėjus siūlomos baudos, Institucija Nutarimu paskyrė Pareiškėjui už ANK 134 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 900 eurų baudą.

Nutarime nurodyta, kad LĮ 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, jog LĮ netaikomas tik tokiems renginiams, kurių metu yra įsigyjama prekė ar paslauga ir galima laimėti prizą. Šiuo atveju radijo stotis (duomenys neskelbtini) teikia neapmokestinamąsias paslaugas – bet kuris klausytojas, prisijungęs prie radijo dažnio, turi teisę klausytis tų pačių dainų, tų pačių programų, kaip ir tie dalyviai, kurie dalyvauja žaidime. Asmuo, norėdamas dalyvauti Konkurse, turi susimokėti, siųsdamas 1 eurą kainuojančią SMS žinutę, įvykdyti kitas Konkurso taisyklėse numatytas sąlygas, kitaip sakant, nusipirkti galimybę dalyvauti Konkurse ir laimėti prizą. Taigi, Konkurse dalyvauja tik tie, kurie tikslingai išreiškia norą siųsti SMS žinutę. Vien radijo stoties (duomenys neskelbtini) įsijungimas ir klausymasis nereiškia, kad asmuo įsigyja paslaugą ir dalyvauja Konkurse, todėl Konkursas neatitinka prekybinio žaidimo požymio – asmuo įsigijęs prekę/paslaugą gali laimėti papildomą prizą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad asmuo, norėdamas dalyvauti Konkurse (duomenys neskelbtini), turėjo siųsti trumpąją padidinto tarifo SMS žinutę su kodu (duomenys neskelbtini), kainavusią asmeniui 1 eurą. Tai atitinka telefoninės, mobiliojo ryšio loterijos apibrėžtį – žaidėjas, dalyvaudamas tokioje loterijoje, įsigyja bilietą, nusiųsdamas žinutę loterijos organizatoriui. Taigi, padidinto tarifo trumpoji SMS žinutė, siunčiama už dalyvavimą Konkurse, ir telefono numeris, matomas Konkurso organizatoriaus savitarnos svetainėje (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atrenkami galimi prizo laimėtojai, yra laikytina bilieto įsigijimu (LĮ 5 straipsnio 2 punktas). Be to, pažymėta ir tai, kad siunčiant trumpąją padidinto tarifo SMS žinutę, apmokama ne tik už ryšio teikėjo paslaugas, tačiau gaunama ir papildomų lėšų. Visa tai įrodo, kad Konkurso metu buvo platinami ir įsigyjami bilietai. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Konkurso organizavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d., buvo siųsta 114 389 vienetai trumpųjų SMS žinučių su kodu (duomenys neskelbtini), kainavusių siuntėjui po 1 eurą už kiekvieną žinutę, kas reiškia, kad buvo gauta 114 389 eurų pajamų. Taip pat nustatyta, kad būtent dėl organizuoto Konkurso, laikytino loterija, iš 114 389 eurų bendros sumos (duomenys neskelbtini) gavo dalį sumos, t. y. 55 919,12 eurų. Taigi, jei toks Konkursas nebūtų organizuotas, (duomenys neskelbtini) nebūtų gavusi tokių lėšų, tačiau lėšos buvo gautos, nors ir ne tiesiogiai iš SMS žinutes siuntusių radijo stoties klausytojų, bet iš (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. sausio 26 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi pinigų dalis buvo skirta ryšio teikėjų paslaugoms ir (duomenys neskelbtini) paslaugoms padengti. Šiuo atveju bilieto įsigijimo požymiui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad Konkurso dalyviai sumokėjo 1 euro mokestį, o kaip ir tarp kokių asmenų buvo paskirstomos Konkurso dalyvių įmokėtos lėšos, bilieto įsigijimo faktui reikšmės neturi. Vertinant atsitiktinumo požymį, pažymėta, kad kiekvienas žaidėjas, įmokėjęs 1 eurą už dalyvavimą Konkurse, rizikavo netekti įmokėtos sumos dėl galimybės laimėti prizą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių faktinių duomenų nustatyta, kad prizų laimėtojai buvo atrenkami atsitiktinai pagal bilietų duomenis. (Duomenys neskelbtini) atsakyme, pateiktame Priežiūros tarnybai 2021 m. kovo 22 d., nurodyta, kad žaidėjams įvykdžius visas būtinas Konkurso sąlygas, vėliau laimėtojų atrankos procesas buvo atsitiktinis. Taigi, laidų vedėjai susisiekdavo su dalyviu tiesioginiame eteryje, o visos papildomos sąlygos, tokios kaip dainos atspėjimas ir pan., yra laikytinos papildomomis sąlygomis, kurioms esant įsigyjamas bilietas ir galima laimėti prizą. Vien tai, kad dalyvis atspėja dainą ir laiku nusiunčia padidinto tarifo trumpąją SMS žinutę, nereiškia, kad dalyvis laimės prizą, todėl ne dalyvio įgūdis lemia, ar jis laimės prizą, o būtent atsitiktinumas išrenkant laimėtoją. Pažymėta, kad renkant laimėtoją, buvo ne vienas asmuo, kuris atpažino dainą, siuntė trumpąją padidinto tarifo SMS žinutę nustatytu laiku su kodu (duomenys neskelbtini), ir kuris būtų sutikęs ir galėjęs bendrauti su laidos vedėjais tiesioginio eterio metu, tačiau laimėtojas buvo išrenkamas atsitiktinai. Konkursas nebūtų laikomas loterija, jei asmuo nerizikuotų savo pinigais. Bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos 2021 m. sausio 26 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1, susitarta, kaip bus dalinamos pajamos, gautos iš ryšio operatorių už asmenų siųstas SMS žinutes už dalyvavimą Konkurse. (Duomenys neskelbtini) teikdama paaiškinimą Priežiūros tarnybai patvirtino, kad nuo abonento mokamos SMS žinutės kainos apie 40 proc. sudaro abonento operatoriaus paslaugų kaina, apie 10 proc. – (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų kaina, o likusį dalis (apie 50 proc.) tenka (duomenys neskelbtini) klientui už jo teikiamas paslaugas, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini). Tą patį teiginį patvirtino ir (duomenys neskelbtini), viename iš atsakymų nurodydama, kad „pasirašant sutartį buvo susitarta, jog tuo atveju, jei dalyvių skaičius būtų didesnis, nei suplanuota, ir už teikiamas SMS žinučių priėmimo paslaugas ryšio operatoriai (duomenys neskelbtini) pervestų daugiau lėšų, nei planuotos išlaidos, (duomenys neskelbtini) 52 proc. gautų pajamų už suteiktas paslaugas sumokės (duomenys neskelbtini) kaip atlygį už bendradarbiavimo paslaugą <...>“. Tai, kad apie 52 proc. nuo trumposios SMS žinutės kainos turėjo atitekti (duomenys neskelbtini), patvirtino ir (duomenys neskelbtini) programų direktorius apklausos metu. To jis ir jo įgaliotas atstovas neneigė ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių padaryta išvada, kad prieš organizuojant Konkursą buvo aiškiai ne tik siekiama gauti pajamų iš Konkurso, kurios padengtų ir Konkurso išlaidas, tačiau ir tartasi dėl pelno, kas patvirtina teiginį, jog Konkurso organizavimu buvo siekta ir gauta pajamų. Apibendrinta, kad (duomenys neskelbtini) organizuotas Konkursas atitiko loterijos požymius, t. y. žaidimas buvo grindžiamas atsitiktinumu, žaidėjai rizikavo netekti įmokėtos sumos, žaidėjai siekė laimėjimo pirkdami bilietą, todėl toks žaidimas laikytinas loterija. Loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, todėl šią veiklą vykdyti gali tik subjektai, gavę atitinkamą licenciją, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad už Konkurso organizavimą bei Konkurso taisyklių parengimą, sąlygos rinkti 1 euro mokestį iš Konkurso dalyvių nustatymą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) programų direktorius S. Z. Minėtas asmuo, teikdamas paaiškinimą, neginčijo, kad būtent jis rengė minėto Konkurso taisykles, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų, susijusių su Konkursu, bei vykdė kitus reikalingus darbus, sietinus su Konkurso organizavimu. Atsižvelgiant į tai, S. Z. laikytinas atsakingu asmeniu už Konkurso, laikytino loterija, organizavimą ir vykdymą, neturint tokiai veiklai išduotos licencijos (LĮ 9 straipsnis), ir savo veiksmais pažeidė LĮ 28 straipsnio 1 dalį. Pažymėta, jog nei paminėtose LĮ nuostatose, nei ANK 134 straipsnio dispozicijoje nėra nurodyta, kad administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti, jog loterijų organizavimo tvarkos pažeidimai sukėlė tam tikrų padarinių. Šio pažeidimo objektas yra loterijų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kokius nors veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos pažeidimas, o kartu ir administracinis nusižengimas. Administracinei atsakomybei pagal ANK 134 straipsnį kilti pakanka nustatyti, kad LĮ 9 straipsnio ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatų nebuvo laikomasi. Nors administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu S. Z. įgaliotas atstovas ne kartą teigė, jog S. Z. negalėjo suvokti, jog jo daroma veika, t. y. Konkurso organizavimas, yra draudžiama, nes jis negalėjo suvokti, jog tai loterija, kuriai vykdyti būtina licencija, tokie argumentai laikytini nepagrįstais, nes S. Z. yra vienas iš bendrovės vadovų, jam yra keliami aukštesni nei eiliniam darbuotojui įstatymų žinojimo ir laikymosi reikalavimai. Taigi, jis, kaip (duomenys neskelbtini) programų direktorius, pagal Pareiginės instrukcijos 1.5.2 papunktį privalėdamas žinoti ir darbe vadovautis įstatymais, turėjo suvokti, jog organizuojamam Konkursui, laikytinam loterija, būtina licencija, o jei to nežinojo ar negalėjo to suvokti, turėjo galimybę kreiptis į Priežiūros tarnybą konsultacijos – ar jo ketinamas organizuoti Konkursas nebus traktuojamas kaip loterija, kurios vykdymui būtina licencija (b. l. 7–30).

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta šalių atsiskaitymo tvarka (b. l. 52–54).

Iš (duomenys neskelbtini) užsakymo Nr. 1 prie bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) pateikė SMS registracijos paslaugos užsakymą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė trumpąjį numerį – 1670, raktinį žodį – (duomenys neskelbtini), tarifą vartotojui už SMS žinutę – 1 euras su PVM, grįžtamąją SMS žinutę vartotojui. Numatytas paslaugos terminas: nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., kartu numatant, kad (duomenys neskelbtini), vykdydama pajamų, gautų iš ryšio operatoriaus, dalybas, už bendradarbiavimą moka atlygį (duomenys neskelbtini) (b. l. 58–59).

Iš 2021 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) 55 919,12 eurų už paslaugas pagal 2021 m. sausio 26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75–77).

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutarties Nr. 119 matyti, kad S. Z. priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) programų direktoriumi (b. l. 70–71).

Iš 2017 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtinto programų direktoriaus pareigų instrukcijos matyti, kad programų direktorius turi pareigą kurti, prižiūrėti radijo tinklelį, derinti jį su grupės programų direktoriumi, priimti sprendimus, reikalingus funkcijų vykdymui, ir atsakyti už rezultatus (b. l. 72–73).

Iš tarnybinio pranešimo dėl S. Z. paaiškinimo nustatyta, kad S. Z. patvirtino, jog būtent jis ruošė, rengė, vykdė Konkursą, prižiūrėjo, kaip jis vyksta eteryje. S. Z. taip pat patvirtino, kad jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl bendradarbiavimo sutarties sudarymo (b. l. 78).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tyrimo išvados nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) programų direktorius S. Z. yra atsakingas už organizuotą loteriją (duomenys neskelbtini), vykusią radijo stoties (duomenys neskelbtini) eteryje kiekvieną dieną, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d., neturint loterijai organizuoti reikalingos licencijos, ir tuo pažeidė LĮ 28 straipsnio 1 dalį (b. l. 79–86).

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas pranešimu, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl Pareiškėjui ir jo įgaliotam atstovui neprieštaraujant, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 134 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką. To paties įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad teisę organizuoti loterijas turi: 1) didžiąsias loterijas – bendrovės, atitinkančios šio įstatymo 10, 12 straipsniuose ir 25 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus ir gavusios didžiųjų loterijų veiklos licenciją; 2) mažąsias loterijas – bendrovės, atitinkančios šio įstatymo 12 straipsnyje ir 25 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir gavusios mažųjų loterijų veiklos licenciją.

Taigi, kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo ir prieš tai pacituotų teisės normų, Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad organizavo loteriją, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. neturėdamas veiklos licencijos, kurią gali gauti bendrovės, atitinkančios nustatytus reikalavimus.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, Nutarimą, Pareiškėjo skundą, Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad S. Z. pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Teismas, sutikdamas su Nutarime nurodyta argumentacija ir vengdamas motyvų kartojimo, šiam procesiniame sprendime pasisako dėl Pareiškėjo pateiktame skunde nurodytų nesutikimo su Nutarimu argumentų, kurie jo ir jo įgalioto atstovo buvo patikslinti teismo posėdžio metu. Pareiškėjo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas dėl Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių nekyla, tačiau nesutinkama su Nutarime pateiktu šių aplinkybių teisiniu vertinimu. Teismas taip pat nenustatė prieštaravimų dėl byloje konstatuotų faktinių aplinkybių, todėl tolesni teismo argumentai bus susiję su teisiniu situacijos vertinimu.

Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu ypač akcentavo LĮ 1 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą, ir mano, kad nagrinėjama faktinė situacija atitinka prieš tai nurodytą išimtį; taip pat LĮ 2 straipsnio 4 dalį, kurioje apibrėžta sąvoka „loterija“ – tai žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis, ir mano, kad Pareiškėjo organizuotas Konkursas minėtos sąvokos neatitinka. Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo nuomone, LĮ yra neaiškus, klaidinantis. LĮ turėtų būti suformuluotos aiškios elgesio taisyklės, kad bet kuris asmuo galėtų jas suprasti. Be to, jei ir būtų nustatytas koks nors pažeidimas, jis nesukėlė jokių pasekmių, todėl turėtų būti pripažintas mažareikšmiu.

Pirmiausia teismas pasisako dėl LĮ 1 straipsnio 2 dalies, kurioje, kaip jau buvo minėta, yra įtvirtinta LĮ taikymo išimtis, t. y. LĮ netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą. Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo nuomone, Pareiškėjo organizuotas Konkursas buvo renginys, kurio metu asmenys (klausytojai) įsigijo paslaugą (klausėsi muzikos, laidų) ir kartu įgijo galimybę laimėti papildomą prizą; minėtoje teisės normoje nenurodyta, kad paslauga turi būti atlygintinė; Institucija, netaikydama minėtos išimties Pareiškėjo situacijai, plečiamai aiškino įstatymo nuostatas, visos abejonės turėtų būti aiškinamos Pareiškėjo naudai. Teismas su prieš tai nurodyta Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo pozicija nesutinka ir pažymi, kad tam tikrais atvejais įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti neaiškumų, tačiau tuomet yra taikomi teisės aiškinimo metodai – lingvistinis, sisteminis, loginis ir kiti.

Lietuvių kalbos žodyne (http://www.lkz.lt/) žodis „renginys“ apibrėžtas kaip tai, kas rengiama, organizuojama; „prekė“ – kaip darbo produktas, skirtas parduoti; vertė pinigais, kaina; nauda, pelnas; „paslauga“ – pagalba, patarnavimas; „įgyti“ – gauti, įsitaisyti.

Teismo vertinimu, LĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatyta įstatymo taikymo išimtis skirta tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs už atlygį tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą. Tokią teismo daromą išvadą lemia būtent minėtoje teisės normoje vartojama sąvoka „prekė“, kuri neturi jokios kitos reikšmės, kuri nebūtų susijusi su atlygintinumu. Tuo tarpu daryti kitokią išvadą dėl (ne)atlygintinumo dėl sąvokos „paslauga“, t. y. kad įstatymų leidėjas būtų susiejęs įstatymo išimties taikymą su neatlygintinių paslaugų teikimu (kai tuo tarpu prekės gali būti tik atlygintinės), nėra jokio pagrindo.

Teismo įsitikinimu, analizuojama įstatymo taikymo išimtis yra susijusi būtent su tuo, kad asmuo, renginio metu įsigydamas prekę ar paslaugą, gauną pirkimo kvitą ar kitą mokėjimo dokumentą, kuris tam tikra prasme ir yra „bilietas“ – pagrindas laimėti papildomą prizą. Tokiu atveju asmuo nerizikuoja prarasti pinigų, kuriuos sumokėtų pirkdamas loterijos bilietą, nes jis įsigyja tik išsirinktas prekes ir paslaugas (t. y. nelieka loteriją apibūdinančio požymio „įsigytais bilietais“, o su tokio požymio nebuvimu ir yra susijusi LĮ taikymo išimtis), nors tam tikras atsitiktinumo aspektas ir išlieka.

Nagrinėjamu atveju radijo stotis (duomenys neskelbtini) klausytojams teikė neatlygintines paslaugas (transliavo dainas, laidas), kurių metu klausytojai buvo skatinami dalyvauti Konkurso žaidimuose, į kuriuos buvo galima registruotis 1 eurą kainuojančia SMS žinute, kas, teismo vertinimu, visiškai neatitinka LĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos įstatymo taikymo išimties.

Teismas apibendrina, kad analizuojami Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad Pareiškėjo organizuotam Konkursui būtų galima taikyti LĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį.

Toliau teismas pasisako dėl LĮ 2 straipsnio 4 dalies, kurioje apibrėžta sąvoka „loterija“ – tai žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo nuomone, Pareiškėjo organizuotas Konkursas minėtos sąvokos neatitinka.

Teismas pažymi, kad išanalizavęs ir įvertinęs Nutarimą, sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu analizuojamu aspektu, todėl šiame procesiniame sprendime Nutarime konstatuotų aplinkybių neperrašo, o papildo, atsižvelgdamas į skundo argumentus bei Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, t. y. dėl to, kad SMS žinutė (1 euras) nėra loterijos bilietas, taip pat jog Konkurse nebuvo atsitiktinumo aspekto. Teismo vertinimu, šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad Pareiškėjo organizuotas Konkursas gali būti laikomas žaidimu (jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad Konkursas buvo sudarytas iš žaidimų), taip pat, kad buvo žaidžiama siekiant gauti piniginių laimėjimų (byloje neginčijamai nustatyta, kad prizinis fondas buvo 30 000 eurų, ir buvo galima laimėti 30 eurų, 300 eurų ar 3000 eurų). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju Nutarime buvo teisingai nustatyta, jog klausytojų SMS žinutė šiuo atveju buvo loterijos bilietas. Klausytojai, nusprendę dalyvauti Pareiškėjo organizuotame Konkurse, turėjo išsiųsti SMS žinutę, kuruos kaina buvo 1 euras. Nurodyta žinutės kaina yra papildomos klausytojų išlaidos, kurios jie rizikavo netekti pralaimėjimo atveju, be to, neišsiuntę SMS žinutės, negalėjo dalyvauti ir Konkurse. Kaip patvirtino Pareiškėjas teismo posėdžio metu, apie pusė už SMS žinutes gautų lėšų Konkurso organizatoriui buvo grąžinta (atskaičius telekomunikacijų bendrovės patirtas išlaidas). Nors, Pareiškėjo teigimu, Konkurso organizatorius nesitikėjo, kad Konkursas bus toks populiarus, tikėjosi, kad dalyvaus apie 100 asmenų ir Konkurso organizatorius negaus jokių papildomų pajamų, tačiau, teismo nuomone, sudalyvauti loterijoje užtenka dviejų asmenų su dviem įsigytais bilietais, kad liktų atsitiktinumo aspektas. Atsitiktinumo šiuo atveju nepaneigia aplinkybė, kad asmenys, norėję dalyvauti Konkurse, turėjo žinoti dainas, sutikti pakalbėti radijo eteryje ir pan. Kaip yra nurodyta Nutarime, be to, šią aplinkybę patvirtino ir Pareiškėjas teismo posėdžio metu, iš viso per Konkursą, trukusį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. (iš viso 5 savaites), buvo gauta 114 389 SMS žinučių, Konkurso žaidimai vyko tik darbo dienomis (iš viso 25 dienas) nuo 9 val. iki 17 val., buvo apie 3-4 žaidimus per dieną (iš viso 75-100), buvo nustatyti 74 nugalėtojai. Teismo nuomone, akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei tam tikra dalis SMS žinutes siuntusių asmenų nežinojo/suklydo dėl dainų, išsiuntė kelias SMS žinutes per vieną žaidimą, nesutiko pakabėti tiesioginiame radijo eteryje ar pan., nėra jokio pagrindo teigti, kad nebuvo atsitiktinumo, su kuriuo iš 114 389 SMS žinutes siuntusių asmenų bus susisiekta dėl pokalbio eteryje ir kuris laimės piniginį prizą, nes, kaip jau buvo minėta, nugalėtojų buvo tik 74.

Teismas taip pat pažymi, kad jokios įtakos Konkurso laikymui loterija neturi aplinkybė, jog prizinis fondas buvo numatytas iš anksto, t. y. 30 000 eurų suma būtų išdalinta net ir negavus papildomų pajamų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tam tikri organizavimo trūkumai, kaip ir bilietų neatitikimas LĮ keliamiems reikalavimams ir kt., ir yra nulemti tos aplinkybės, kad Pareiškėjas, organizuodamas Konkursą, kuris laikytinas loterija, nesilaikė/ignoravo LĮ reikalavimus. Taigi, tam tikri trūkumai nesuponuoja išvados, kad Konkursas neatitinka LĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto loterijos apibrėžimo.

Nors Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė neturėjęs tikslo organizuoti loteriją, tačiau ši jo pozicija neturi jokios įtakos nustatant, ar buvo padarytas ANK 134 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nustatyti atitinkamas dėl administracinio nusižengimo padarymo kilusias pasekmes (kas minima Pareiškėjo skunde), taip pat priežastinį ryšį tarp nusižengimo ir kilusių pasekmių, taip pat nėra reikalinga. Nepaisant to, teismas nesutinka, kad šiuo atveju dėl nustatyto administracinio nusižengimo padarymo nekilo jokių neigiamų pasekmių. Visų pirma, akivaizdu, kad esant išsiųstoms 114 389 SMS žinutėms ir nustatytiems tik 74 nugalėtojams, absoliuti dauguma klausytojų neteko už SMS žinutės išsiuntimą sumokėtų pinigų. Be to, asmenys, organizuodami loterijas, bet nesilaikydami nustatytos tvarkos, įgyja pranašumą prieš asmenis, kurie tokios tvarkos laikosi ir, pavyzdžiui, 8 procentus nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės skiria paramai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams (LĮ 19 straipsnio 1 dalis), jų laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų nominaliosios numatomų išplatinti loterijos bilietų vertės (LĮ 21 straipsnis) ir pan., ko šiuo atveju Pareiškėjas, organizuodamas loteriją, išvengė. Atitinkamai nėra jokio pagrindo pripažinti padarytą administracinį nusižengimą mažareikšmiu.

Teismas iš skundžiamo Nutarimo argumentų taip pat nustatė, kad būtent Pareiškėjas yra tinkamas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas, ginčydami šią aplinkybę tik deklaratyviai nurodė, jog Pareiškėjas pagal savo vykdomas pareigas negalėjo suprasti LĮ nuostatų, nes jos yra neaiškios. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš organizuodamas Konkursą skaitė LĮ, tai reiškia, kad žinojo minėto įstatymo reikalavimus, tačiau sąmoningai juos pažeidė. Teismo nuomone, tuo atveju, jei Pareiškėjui kilo klausimų ar neaiškumų, buvo galimybė kreiptis į Instituciją dėl atitinkamo išaiškinimo, kas ir buvo daroma kitais atvejais, t. y. tokia praktika (kreiptis į institucijas dėl išaiškinimų) buvo vykdoma.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ANK 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma skundžiamam Nutarime pritaikyta nebuvo, nenurodant tokio sprendimo motyvų. Teismas, vadovaudamasis ANK 566 straipsniu ir 642 straipsnio 2 dalimi, negali bloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas, būdamas asmeniu, pagal užimamas pareigas atsakingu už Konkurso, pripažintino loterija, organizavimą, neturint tokiai veiklai išduotos licencijos, pažeidė LĮ 9 straipsnį ir 28 straipsnio 1 dalį bei padarė ANK 134 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. LPT-ANR_N-5-2021 (IVL-1308) palikti nepakeistą ir pareiškėjo S. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.