Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. (A. F. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-320-467/2010 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. F. (A. F. ) dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovė yra 88 metų amžiaus, ligota moteris, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir visapusiška pagalba. Atsakovo ir jo senelės M. K. , apklaustos liudytoja, paaiškinimais teismas nustatė, kad jiems šios aplinkybės - ieškovės gyvenimas, ligos ir poreikiai buvo žinomi, nepaisant to, atsakovas tikėjosi, jog dalį pareigų, tenkančių jam pagal išlaikymo iki gyvos sutartį, galės atlikti jo 78 metų senelė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės santykiai su atsakovu ir jo senele buvo geri iš esmės tik vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo. Vėliau, labai pablogėjus ieškovės sveikatai, atsakovas apie tai net nežinojo, ieškovei padėjo T. M. , o atsakovas atvyko lankyti ieškovės tik jos sveikatai pagerėjus. Tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio ieškovė pareikalavo, kad atsakovas grąžintų savavališkai paimtą jos televizorių. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pradėjo bijoti atsakovo, ja visą laiką rūpinosi ir rūpinasi Socialinės paramos centro darbuotojos, už kurių suteiktas paslaugas moka ji pati, ieškovei taip pat padeda dukters draugė T. M. . Teismo teigimu, vienintelis atsakovo rūpestis buvo apskaičiuoti komunalinius mokesčius už butą, paimti mokėtiną sumą iš ieškovės ir atlikti mokėjimus savo vardu. Šias aplinkybes teismas nustatė tiek ieškovės paaiškinimų, tiek byloje esančių įrodymų - Vilniaus miesto Socialinės paramos centro informacijos, socialinių paslaugų teikimo ir pinigų priėmimo kvitų bei liudytojų T. M. , R. A. , taip pat iš dalies ir paties atsakovo bei liudytojos M. K. parodymų, pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad bylos šalys yra visiškai svetimi, pašaliniai asmenys. Šią aplinkybę teismas pripažino svarbia, aptariant sutarties sudarymą ir jos nevykdymą. Teismo teigimu, atsakovas, žinodamas viską apie ieškovės sveikatą, poreikius, įpročius ir reikalingą nuolatinį buvimą su ja, prisiėmė išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytus įsipareigojimus, iš anksto žinodamas, kad juos vykdyti iš esmės teks jo 78 metų senelei M. K. . Tokį atsakovo elgesį teismas vertino kaip jo nesąžiningumą įrodantį elgesį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog jis rūpinosi ieškovės sveikata ir pirko jai vaistus, negalėjo įvardinti, nei kokie vaistai yra reikalingi ieškovei, nei nuo ko ir kada jie vartojami. Teismas padarė išvadą, kad įsipareigojęs visapusiškai rūpintis asmeniu, kuriam pagal amžių ir sveikatos būklę būtina nuolatinė sveikatos priežiūra, atsakovas nesiėmė priemonių, kad tinkamai įgyvendintų savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovo pagalbos teikimą teismas įvertino kaip epizodišką, kai sutarties pagrindu santykiai turėjo įgauti nuolatinės priežiūros pobūdį. Teismo teigimu, atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas, kuriuo jis įrodinėja, kad mokėjo už ginčo butą internetinės bankininkystės pagalba, nepatvirtina šios aplinkybės, nes internetu yra atlikti mokėjimai pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 572808, tuo tarpu už ginčo butą visada buvo atsiskaitoma pagal knygelę Nr. 240714, o už dujas – Nr. 11656440. Aplinkybę, kad pirmą mėnesį po sutarties sudarymo atsakovas bandė tvarkyti santechniką, bet nebaigė, teismas vertino kaip epizodinę, bet ne nuolatinę pagalbą, kokios tikėjosi ieškovė, sudarydama ginčo sutartį. Teismas nustatė, kad iš esmės nuo ginčo sutarties pasirašymo ieškovė iš atsakovo materialaus išlaikymo negavo, su atsakovu mažai bendravo, ją prižiūrėjo kiti asmenys. Teismo teigimu, reikšmingiausia aplinkybė sutarties nutraukimui yra pareigos suteikti reikiamą paramą ir slaugyti ieškovę nevykdymas tuo metu, kai, pablogėjus jos sveikatai, priežiūra ir visapusiškas aprūpinimas tapo itin svarbūs. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovas sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai, o ieškovė negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Teismo teigimu, nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra pasitikėjimo, kuris būtinas išlaikymo iki gyvos galvos santykiuose, santykiai yra konfliktiški, todėl tolesnį sutarties vykdymą pripažino neįmanomu. Vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, tesimas ieškinį patenkino, sutartį nutraukė, o turtą, perduotą pagal sutartį atsakovui, nusprendė grąžinti ieškovei (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.).

1. Nurodo, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d 2 p.). Pasak atsakovo, tikrasis ieškovės kreipimosi į teismą motyvas yra ne netinkamas atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas, o ieškovės nesuprasta sutarties esmė ir pasekmės. Ieškovei pareiškus, kad ji nesuprato patvirtintos sutarties, atsirado pagrindas spręsti dėl notarės, patvirtinusios ginčo sutartį, įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu bei pagrindas reikšti jai reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo (Notariato įstatymo 16 str.). Remdamasis liudytojos R. A. parodymais, teismas sukūrė notaro atsakomybės teisinį pagrindą jam nedalyvaujant procese, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybą. Neleistina priimti sprendimus dėl asmenų, neįtrauktų į procesą (LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-265/2008).

2. Sprendimas pagrįstas neįrodytomis aplinkybėmis, kurios negali būti vertinamos kaip atsakovo sutartinis įsipareigojimas ir kurių buvimas ar nebuvimas negali būti vertinamas kaip esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Teismo teiginiai apie atsakovo nevykdytus sutartinius įsipareigojimus nėra sukonkretinami, nepateikiami jokie įrodymai. Rentos mokėtojui negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie išeina už jo prisiimtų įsipareigojimų ribų bei nėra būtini, atsižvelgiant į rentos gavėjo fizinę ir dvasinę būseną. Nei ginčo sutartyje, nei įstatyme (CK 6.460 str. - 6.464 str.) rentos mokėtojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymas nėra imperatyviai personifikuotas rentos mokėtojo asmenybe. Tai nėra prievolė, neatskiriama nuo prievolės vykdytojo asmenybės. Tad teismas nepagrįstai nurodė, kad dalį ieškovės priežiūros funkcijų vykdė atsakovo močiutė. Pagal sutartį šalių nuolatinis bendravimas bei nuolatinė priežiūra nėra privalomoji sąlyga, (sutarties 2.2 p., CK 6.462 str.).

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nevykdė savo pareigos suteikti reikiamą paramą ir slaugyti ieškovę tuo metu, kai buvo pablogėjusi jos sveikata. Jeigu dėl sūnaus, mirusio 2004 m., mirties ir pablogėjo ieškovės sveikata, tai nėra įvykę 2009 metais pasirašytos sutarties vykdymo metu. Vaistų tiekimas numatytas tik ieškovės ligos atveju, nors atsakovas tą darė ir nepriklausomai nuo šios aplinkybės.

4. Butas yra atsakovo nuosavybė, tad komunalinių mokesčių už jį mokėjimas yra tik atsakovo reikalas. Sutartys su energijos tiekėjais nėra nutrauktos, ieškovės gyvenimo sąlygos nėra pablogėjusios. Su skundu pateikiami įrodymai, kad visus mokėjimus laiku atliko atsakovas savo lėšomis. Šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes kompiuterinių duomenų netikslumas paaiškėjo tik paskutinio posėdžio metu. Aplinkybė, kad atsakovas nežino vaistų, kuriuos pirko ieškovei, pavadinimo, negali būti vertinama kaip turinti įtakos teisingam bylos išsprendimui, nes vaistai perkami pagal receptus, jų pavadinimų įsiminti nėra būtina. Vertinant, ar atsakovas savo lėšomis tiekė maistą ieškovei, remtasi tik pačios ieškovės teiginiais, nors ji yra tiesiogiai suinteresuota nutraukti sutartį. Epizodas su televizoriumi taip pat nėra susijęs su sutarties sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

CK 6.460 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.461 str. 3 d.).

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas, o rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti.

Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant nurodytus sutarties ypatumus.

Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės.

Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 5 d. tarp ieškovės J. S. ir atsakovo A. F. buvo pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią ieškovė perleido atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo ieškovę pilnai išlaikyti iki gyvos galvos, teikdamas jai maistą, vaistus ir slaugą ligos atveju, o jai mirus – palaidoti ir apmokėti visas laidotuvių išlaidas (sutarties 2.1 p., 2.2 p., b.l. 7-9).

Ieškovė J. S. reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį grindė ta aplinkybe, kad atsakovas nuo sutarties sudarymo dienos nevykdė ir iki šiol nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų ir taip iš esmės pažeidžia sutartį. Pirmosios instancijos teismas nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, padaręs išvadą, kad atsakovas sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai, nes ieškovė negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad rentos mokėtojui negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie išeina už jo prisiimtų įsipareigojimų ribų bei nėra būtini, atsižvelgiant į rentos gavėjo fizinę ir dvasinę būseną, kad pagal sutartį šalių nuolatinis bendravimas bei nuolatinė priežiūra nėra privalomoji sąlyga, taip pat kad nei ginčo sutartyje, nei įstatyme rentos mokėtojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymas nėra imperatyviai personifikuotas rentos mokėtojo asmenybe. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais.

Ieškovė ieškinyje teigė, kad jai yra 88 metai, jai nustatytas didelis specialių poreikių lygis, ji mato labai blogai, jai diagnozuota centrinė tinklainės degeneracija, didelio laipsnio astigmatizmas, ji yra patyrusi du insultus, jai atlikta onkologinė operacija. Apie tai, kad ieškovei 2008 m. balandžio 3 d. buvo nustatytas didelių specialių poreikių lygis patvirtina neįgaliojo pažymėjimo nuorašas (b.l. 12). VšĮ Antakalnio poliklinikos 2008 m. gruodžio 8 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad J. S. yra diagnozuota centrinė tinklainės degeneracija, astigmatizmas (b.l. 14). Atsižvelgiant į ieškovės senyvą amžių bei jos sveikatos būklę, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovei reikalinga nuolatinė priežiūra ir aprūpinimas.

Atsakovo senelė M. K. , pasiūliusi ieškovei savo anūką (atsakovą), kaip galintį ją išlaikyti iki gyvos galvos, teisme paliudijo, kad jiems (jai ir atsakovui) ieškovės gyvenimas, ligos ir poreikiai buvo žinomi. Tai, kad atsakovui taip pat buvo suprantama, kad sutartimi jo prisiimti įsipareigojimai yra kasdieninės priežiūros prievolė, kurią būtina vykdyti nuolat, A. F. patvirtino triplike (b.l. 54-56). Taigi, atsakovas, pasirašydamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su ieškove, suprato, jog ieškovei pagal jos amžių ir sveikatos būklę yra reikalinga ne epizodiška, o nuolatinė priežiūra.

Atsakovas teismo posėdžio metu teisme teigė, kad jis kiekvieną dieną lankydavo ieškovę, viską žinojo apie ją (b.l. 104), tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja tiek jo paties teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodytai pozicijai dėl ieškovės priežiūros, tiek ir liudytojų, tarp jų ir atsakovo močiutės M. K. , parodymams.

Byloje M. K. paliudijo, kad atsakovas negalėjo kasdien lankyti ieškovės, nes dirbo. Apie tai, kad atsakovas tuo pačiu metu dirbo ir apsaugos darbuotoju, ir vairuotoju, ir kad esant būtinumui suteikti skubią pagalbą ieškovei jis visada tai galėtų padaryti, patvirtino jis pats teismui pateiktame triplike (b.l. 54-56). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats dirbo dvejose pareigose, kad buvo pasiruošęs teikti skubią pagalbą, kai tuo tarpu ieškovei buvo reikalinga nuolatinė, o ne epizodiška priežiūra ar skubioji pagalba, negalima teigti, kad atsakovas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodęs, kad pagal sutartį šalių nuolatinis bendravimas bei nuolatinė priežiūra nėra privalomoji sąlyga, iš esmės taip pat patvirtino, kad tokios nuolatinės priežiūros jis ir neteikė. Aplinkybę, kad ieškovę faktiškai prižiūrėjo M. K. (nors, pasak ieškovės, tik labai neilgą laiko tarpą), o atsakovas jai tik padėjo, patvirtina šios liudytojos parodymai (b.l. 109).

Ieškovė neneigia, kad atsakovas kurį laiką, t.y. apie vieną mėnesį, vykdė sutartinius įsipareigojimus, byloje dėl to ginčo nėra. Tiek pati ieškovė, tiek ir liudytojai patvirtino, kad vėliau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė. Tai paneigiančių leistinų įrodymų atsakovas nepateikė.

Be to, atsižvelgiant į prastą ieškovės sveikatos būklę, apie kurią, kaip to neneigia atsakovas, jam buvo žinoma, sutarties vykdymas ir ieškovės išlaikymas (slaugymas ir vaistų teikimas) vien tik žymaus sveikatos pablogėjimo atveju neatitiktų ieškovės lūkesčių ir tikrųjų sutarties šalių ketinimų.

Byloje liudytojų T. M. , R. A. ir atsakovo senelės M. K. parodymais nustatyta, kad už visas prekes ir paslaugas atsakovas mokėjo ieškovės pinigais. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė (b.l. 104), kad už socialinių darbuotojų paslaugas ir komunalines paslaugas turėjo mokėti jis pats, tačiau byloje esantys duomenys tai paneigia. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2009 m. birželio 12 d. pažymoje (b.l. 15) nurodyta, kad ieškovei 2009 m. kovo – birželio mėnesiais 3 kartus per savaitę buvo teikiamos maisto produktų pirkimo, pagalbos ruošiant maistą, indų plovimo, buto tvarkymo ir medikamentų pirkimo paslaugos, už kurias ji mokėdavo pati. Tai patvirtina ir byloje esantys paslaugų teikimo ir pinigų mokėjimo kvitai (b.l. 16, 17, 18, 19, 20). Be to, atsakovo pateikti duomenys (b.l. 80-81) nepatvirtina, kad jis mokėjo komunalinius mokesčius mokėjo būtent už ieškovės butą. Vien tai, jog 2010 m. vasario 22 d. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ rašte (b.l. 136) teigiama, kad atsakovo pavardė buvo nurodyta atsiskaitymo knygelėje laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d., nepatvirtina, kad jis šiuo laikotarpiu mokesčius mokėjo savo pinigais ir kad kitais mėnesiais apskritai mokėjo juos.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė ir yra ta, kad asmuo priklausantį jam turtą perduoda kitam asmeniui nuosavybėn, o pastarasis asmenį, perdavusį turtą, turi išlaikyti iki gyvos galvos. Vien tai, kad pašaliniai žmonės rūpinasi asmeniu, kuriam sutartimi yra nustatytas išlaikymas iki gyvos galvos, neatleidžia rentos mokėtojo nuo pareigos išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos. Nors, kaip nurodė apeliantas, ieškove taip pat rūpinosi jo močiutė, negalima daryti išvados, kad kaimynės, kuri pati yra senyvo amžiaus, epizodiškas ir trumpą laiko tarpą trukęs rūpinimasis laikytinas tinkamu atsakovo pareigų pagal sutartį vykdymu.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismo teiginiai apie atsakovo nevykdytus sutartinius įsipareigojimus nėra sukonkretinti, nepateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nevykdė ir iki šiol nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Nagrinėjamoje byloje notaro atsakomybės klausimas nėra aktualus, nes sutartis nutraukta dėl to, kad pats atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, o tai sandorį patvirtinusio notaro teisėms ir pareigoms negali turėti įtakos.

Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas realaus nuolatinio išlaikymo ieškovei neteikė ir neteikia. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas ieškovei buvo svarbus, buvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai, prarastas pasitikėjimas ieškovu, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose, pagrįstuose šalių pasitikėjimu, yra būtinas. Atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, jos pažeidimai, padaryti atsakovo, laikytini esminiais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį nutraukė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.