Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves J. S. ieškini atsakovui A. F. (A. F.) del išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto gražinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakovas A. F. teismo posedyje su ieškiniu nesutiko, palaike savo procesiniuose dokumentuose išdestytas aplinkybes ir praše ieškinio netenkinti. Papildomai nurode, kad jis tinkamai vykde savo sutartinius isipareigojimus kartu su savo mociute M. K.. Be to istatymas numato, jog išlaikyma iki gyvos galvos natura galima pakeisti periodinemis išmokomis ieškoves naudai ir nustatyti atsakovui moketi ieškoves naudai protingo dydžio menesini išlaikyma, jeigu jau ieškove nenori su juo bendrauti ir atsisako tolesnes jo priežiuros.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esanciais rašytiniais irodymais, šaliu paaiškinimais ir liudytoju parodymais nustatyta, kad tarp ieškoves ir atsakovo 2009-03-05 buvo sudaryta rašytine išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria patvirtino Vilniaus miesto 37-ojo notaru biuro notare Snieguole Kapleriene (b.l. 7-9). Pagal šios sutarties 2.1 punkta ieškove perleido atsakovo nuosavyben nekilnojamaji turta: 63,84 kv.m bendro ploto buta, unikalus (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) su salyga išlaikyti ieškove iki gyvos galvos, o atsakovas isipareigojo ieškove pilnai išlaikyti iki gyvos galvos, teikdamas ji maista, vaistus ir slauga ligos atveju, o jai mirus – palaidoti ir apmoketi visas laidotuviu išlaidas (sutarties 2.2 punktas). Tai, kad ieškove prievole ivykde tinkamai, patvirtina pažymejimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, iš kurio matyti, kad nuo 2009-05-26 galioja irašai apie tai, kad atsakovui nuosavybes teise, su salyga turto perleideja išlaikyti iki gyvos galvos, priklauso aukšciau išvardintas turtas (b.l. 10-11).

Renta priskiriama sandoriams, kuriu pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata, itvirtinta CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, leidžia išskirti keleta šiu teisiniu santykiu bendru bruožu: norint gauti renta, butina prieš tai perduoti tam tikra turta rentos moketojui; santykiu nepertraukiamumas; neversliškumas. Bet kurios rentos rušies atveju rentos moketojas turi prievole moketi renta ar išlaikyti rentos gaveja sutartyje, istatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir salygomis. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porušis, kuriam budingi bendrieji rentos sutarties ir rušiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos moketojui už renta perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavejo poreikiu tenkinimas, atsižvelgiant i jo poreikius, gali buti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobudžio – aprupinimas gyvenamaja patalpa, apranga, maitinimas, priežiura; kai sutartimi apibrežiama išlaikymo verte, ji turi buti ne mažesne nei nustatyta istatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali buti nustatyta ir rentos moketojo pareiga padengti rentos gavejo laidojimo išlaidas; galimybe išlaikyma natura pakeisti periodinemis imokomis iš esmes yra išimtine, ji gali buti taikoma atsižvelgiant i sutarties pobudi ir konkrecias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vieninga teismu praktika, yra ne karta pažymejes, jog, atsižvelgiant i išvardintus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties požymius ir sutarties esme, galima daryti išvada, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šia sutarti rentos gavejas igyja teise gauti reikiamas paslaugas ir priemones butiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos moketojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievole pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarti, gali padaryti didele ir nepataisoma žala rentos gavejo sveikatai, kitiems teisetiems jo interesams. Tokia rentos gavejo priklausomybe nuo rentos moketojo tinkamo prievoles vykdymo ipareigoja šia prievole vykdyti ne formaliai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sažiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-11-02 nutartis civilineje bylojeNr.3K-3-207/2006).

CK 6.461 straipsnio 1 dalis numato, kad i rentos moketojo pareiga išlaikyti iki gyvos galvos ieina rentos gavejo aprupinimas gyvenamaja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavejo sveikatos bukle reikalauja - ir jo priežiura. Ieškove J. S. yra 88 metu amžiaus, ligota moteris, kuriai reikalinga nuolatine priežiura ir visapusiška pagalba (b.l. 12-14). Iki 2008 m. spalio menesio kartu su ieškove gyveno jos sunus, kuris ja slauge ir nuolat prižiurejo, taciau sunus mire ir ieškove pasijuto labai vieniša. Atsakovas ir jo senele M. K., apklausta liudytoja, patvirtino, jog jiems šios aplinkybes - ieškoves gyvenimas, ligos ir poreikiai buvo žinomos, nepaisant to, atsakovas tikejosi, jog dali pareigu, tenkanciu jam pagal išlaikymo iki gyvos sutarti, gales atlikti jo 78 metu senele. Ieškove teismo posedyje paaiškino, kad santykiai su atsakovu ir jo senele buvo geri iš esmes tik viena menesi nuo sutarties pasirašymo, t.y. kol isigaliojo sutartis: atsakovas viena karta nuveže ieškove i poliklinika, o jos šuniuka i kirpykla, bande taisyti sugedusia santechnika tualete ir vonioje, kelis kartus už ieškoves pinigus nupirko jai maisto produktu, viena karta - vaistu, taciau apsilankymai buvo reti ir trumpi. Atsakovo senele M. K. išvesdavo pasivaikšcioti ieškoves šuniuka. Po menesio labai pablogejo ieškoves sveikata, dvi dienas iš eiles laikesi aukšta temperatura, buvo silpna, svaigo galva, ieškove beveik nevaikšciojo, taciau atsakovas apie tai net nežinojo, o ieškovei padejo jos mirusios dukters drauge T. M.. Atsakovas atvyko lankyti ieškoves po to, kai temperatura jau buvo nukritusi ir ieškove jautesi geriau. Jis apšauke ieškove, kad ši tik simuliuoja liga ir be reikalo ji trukdo. Tarp šaliu ivyko konfliktas, ieškove pareikalavo, kad atsakovas gražintu savavališkai paimta jos televizoriu. Po konflikto ieškove eme bijoti atsakovo, nes jis i jos buta buvo atejes tamsiu paros metu ir paslapcia, del ko ieškove labai išsigando. Ieškove visa laika rupinosi ir rupinasi Socialines paramos centro darbuotojos, kurios ateidavo ir ateina tris kartus per savaite, nuperka ir gamina maista, tvarko namus, nuperka vaistus, lydi ieškove pas gydytojus, o už ju suteiktas paslaugas apmoka pati ieškove. Ieškovei taip pat padeda dukters drauge T. M., kuri ne tik ja slaugo sergancia, nuperka vaistus, bet ir maudo, paskaito knygas, nakvoja ir paguodžia. Vienintelis atsakovo rupestis buvo apskaiciuoti komunalinius mokescius už buta, paimti moketina suma iš ieškoves ir atlikti mokejimus savo vardu. Tokie ieškoves paaiškinimai iš esmes nebuvo paneigti, atvirkšciai, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai: BI Vilniaus miesto Socialines paramos centro informacija, socialiniu paslaugu teikimo ir pinigu priemimo kvitai (b.l. 15-20) bei liudytoju T. M., ir R. A., o taip pat iš dalies atsakovo ir liudytojos M. K. parodymai.

Liudytoja R. A., ieškoves kaimyne, parode, kad ji 2009 m. gegužes-birželio menesi išaiškino ieškovei ginco išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turini, salygas ir teisines pasekmes, kuriu ieškove, pasirašydama sutarti, iki galo nesuprato. Ieškove pasakojo liudytojai, kad atsakovas žadejo ja prižiureti ir slaugyti, bet to nedare, tik reikalavo pinigu moketi mokesciams už buta. Ieškove sake liudytojai bijanti atsakovo, kuris kartu su savo draugais buvo išnešes televizoriu, vaikšciojo po buta su diktofonu ir viska irašinejo. Liudytoja atsakova ieškoves bute mate tik karta, bet šis jos atžvilgiu buvo nusiteikes nepalankiai, koliojosi ir apspjove liudytoja.

Liudytoja M. K., atsakovo senele, ieškoves kaimyne, parode, kad ji iki ginco sutarties pasirašymo dažnai lankydavosi pas ieškove, kuria gerai pažinojo nuo tada, kai kartu dirbo. Liudytoja pasiule ieškovei sudaryti ginco sutarti, žadejo, kad ieškove rupinsis ne tik atsakovas, bet ir pati liudytoja, kuri ir iki sutarties dažnai pavedžiodavo ieškoves šuniuka. Nurode, kad atsakovas negalejo kasdien lankyti ieškoves, nes dirbo, bet ieškovei padedavo liudytoja.

Atsakovas nurode, kad jis rupinosi ieškove, jos bute lankesi pastoviai, nuolat palaike ryši telefonu, domejosi apie jos sveikata. Ieškove pati pripažino, jog po sutarties pasirašymo dienos jis iš karto nuveže ja i poliklinika sveikatos patikrinimui, padejo atjungti interneta jos bute. Kadangi atsakovas dirbo apsaugos darbuotoju ir jo darbas buvo visa para, šalys susitare prieš pasirašant ginco sutarti, kad, esant butinumui, ieškovei reikalinga pagalba suteiks atsakovo mociute M. K., kuri yra ieškoves kaimyne ir gera jos drauge. Ieškove su tokia salyga visiškai sutiko. Todel ieškoves šuniuka i lauka kartais išvesdavo butent M. K.. Maista i namus ieškovei atsakovas pirkdavo ne tik už jos pinigus, bet ir už savus, o mokejimai už buto komunalines paslaugas buvo atliekami iš asmeniniu atsakovo lešu. Gedima sanitariniame mazge, kitus darbus vonioje ir bute, atliko atsakovas, padedamas draugu. Mano, kad konfliktas tarp jo ir ieškoves kilo del liudytojos T. M. itakos ieškovei. Televizoriu jis buvo paemes remontuoti pacios ieškoves prašymu, veliau ji gražino. Teismas tokius atsakovo parodymus vertina kritiškai, nes jie prieštarauja bylos duomenims.

Byloje nustatyta, kad nagrinejamos bylos šalys yra visiškai svetimi, pašaliniai asmenys – ieškove (rentos gaveja) yra atsakovo seneles kaimyne. Ši aplinkybe svarbi aptariant sutarties sudaryma ir jos nevykdyma. Liudytoju T. M. ir R. A. parodymais nustatyta, jog ieškove po savo sunaus mirties 2004 m. spalio men. labai pergyveno, kad liko viena, pablogejo jos sveikata, buvo reikalinga nuolatine kito asmens priežiura. Šios aplinkybes buvo gerai žinomos atsakovo senelei M. K., kurios anuko (atsakovo) iki ginco sutarties sudarymo ieškove praktiškai nepažinojo, t.y. santykiai tarp ieškoves ir liudytojos buvo draugiški, o tarp ieškoves ir atsakovo nebuvo jokiu santykiu. Todel akivaizdu, jog be M. K. itakos ieškove nebutu pasitikejusi visiškai svetimu asmeniu ir perrašiusi jam savo vieninteli turta – buta, kuriame pati gyvena. Tuo tarpu atsakovas, žinodamas viska apie ieškoves sveikata, poreikius, iprocius ir reikalinga nuolatini buvima su ja, prisieme išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytus isipareigojimus, iš anksto žinodamas, kad juos vykdyti iš esmes teks jo 78 metu senelei M. K.. Toks atsakovo elgesys rodo jo nesažininguma.

Atsakovas, teigdamas, kad jis rupinosi ieškoves sveikata ir pirko jai vaistus, negalejo ivardinti, nei kokie vaistai yra reikalingi ieškovei, nei nuo ko ir kada jie vartojami. Tuo tarpu liudytoja T. M. ne kiek nedvejodama išvardino visa eile ieškoves vartojamu vaistu pavadinimu, nurode, kokias ligas ieškove jais gydosi, kadangi liudytoja ne viena karta tuos vaistus yra pirkusi ir netgi ejusi pas gydytojus i poliklinika ju išrašyti. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, isipareigojes visapusiškai rupintis asmeniu, kuriam pagal amžiu ir sveikatos bukle butina nuolatine sveikatos priežiura, nesieme priemoniu, kad tinkamai igyvendintu savo sutartinius isipareigojimus. Be to, nors atsakovas ir nurodo, o ieškove neneigia, kad jis kartais ateidavo pas ieškove arba skambindavo telefonu, taciau toks pagalbos teikimas budavo epizodiškas, tuo tarpu sutarties pagrindu santykiai turejo igauti nuolatines priežiuros pobudi, nes tokio pobudžio isipareigojimai – kasdienes priežiuros prievole, kuria butina vykdyti nuolat, o ne epizodiškai. Liudytojas J. M., atsakovo draugas, taip pat nurode, kad matydavo atsakova, vaikšciojanti su ieškove po kiema, kas tik dar karta patvirtina aplinkybe, jog šaliu bendravimas buvo tik epizodiškas.

Atsakovo teiginys, kad maista i namus ieškovei atsakovas pirkdavo ne tik už jos pinigus, bet ir už savus, o mokejimai už buto komunalines paslaugas buvo atliekami iš asmeniniu atsakovo lešu, yra nepagristas. Byloje yra kvitas, kad atsakovas savo vardu sumokejo 1,90 Lt už šuns kirpima, o taip pat yra vienas vaistines kasos cekis. Taciau teismo posedyje ieškove kategoriškai paneige, kad atsakovas ka nors butu pirkes iš savo lešu. Ji nurode, kad už visas prekes ir paslaugas atsakovas mokejo jos pinigais. Ta pati patvirtino ir liudytojos T. M., R. A., M. K.. Atsakovo i byla pateiktas saskaitos išrašas, kuriuo jis irodineja, kad mokejo už ginco buta internetines bankininkystes pagalba, nepatvirtina šios aplinkybes, nes internetu atlikti mokejimai pagal atsiskaitymo knygele Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu už ginco buta visada buvo atsiskaitoma pagal knygele Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškoves atstoves teismo posedyje pateikta knygeles lapo šviesokopija del apmokejimo 2009-04-17, užpildyta atsakovo ranka, ka jis patvirtino teisme), o už dujas – Nr. (duomenys neskelbtini) (triju knygeles lapu šviesokopijos).

Atsakovas teigia po ginco sutarties pasirašymo tvarkes gedima sanitariniame mazge ir vonioje, padedamas draugu. Liudytojas A. Z., atsakovo draugas, šia aplinkybe patvirtino. Ieškove taip pat pripažino, kad pirma menesi po sutarties sudarymo atsakovas bande tvarkyti santechnika, bet nebaige. Taciau tokia atsakovo pagalba ir rupinimasis taip pat yra tik epizodinis, o ne nuolatinis, kaip to tikejosi ieškove, sudarydama ginco sutarti.

CK 6.464 straipsnio 2 dalyje itvirtinta rentos gavejo teise nutraukti sutarti, jei rentos moketojas iš esmes pažeidžia sutarti. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmes pažeidžia išlaikymo isipareigojimus, sprendžiamas ivertinant išvardytus sutarties ypatumus. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas suformavo praktika, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarciu pažeidimai. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurode, kad esmini sutarties pažeidima nulemia tai, ar nukentejusi šalis negavo didžiaja dalimi to, ka pagal sutarti per visa jos termina pagristai tikejosi gauti, todel kiekvienu ginco atveju sutarties pažeidima pripažistant esminiu, turi buti ivertinta, ar nukentejusios šalies asmeniniai interesai del tokio pažeidimo buvo iš esmes suvaržyti, del kokiu priežasciu lieka neigyvendinti nukentejusios šalies teiseti, pagristi sutarties vykdymo rezultatu lukesciai. Pažymetina, kad rentos gavejo butiniausiu poreikiu tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todel griežtas sutarties salygu laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavejo sveikatos buklei ar turtinei padeciai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiama materialine parama ar paslaugas, rentos gavejo interesams gali buti padaryta didele žala, todel tokiu konkreciu atveju tai butu sutarties pažeidimas iš esmes.

Kaip matyti iš aukšciau nustatytu aplinkybiu, iš esmes nuo ginco sutarties pasirašymo ieškove iš atsakovo materialaus išlaikymo negavo, su atsakovu mažai bendravo, ja prižiurejo kiti asmenys. Ieškove yra vieniša, prastos sveikatos, garbaus amžiaus (1921 m. gimimo). Kaip nustatyta iš liudytoju parodymu ieškoves sveikata pablogejo 2008 m., po sunaus mirties. Reikšmingiausias sutarties nutraukimui yra pareigos suteikti reikiama parama ir slaugyti ieškove nevykdymas tuo metu, kai, pablogejus jos sveikatai, priežiura ir visapusiškas aprupinimas tapo itin svarbus.

Remiantis nustatytomis aplinkybemis ir ištirtais irodymais (CPK 185 str.), daroma išvada, kad atsakovas sutartimi prisiimta prievole vykde netinkamai. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esme yra rentos gavejui suteikti butiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, ju nesuteikimas reiškia esmini sutarties pažeidima – ieškove negavo didžiaja dalimi to, ka pagal sutarti per visa jos termina pagristai tikejosi gauti. O nesuteikus sulygtu paslaugu, negali buti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos moketojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavejo išlaikyma.. Išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose butinas pasitikejimas tarp šaliu, nes šie santykiai yra fiduciarinio pobudžio. Byloje nustatyta, kad tarp ieškoves ir atsakovo jo nera, santykiai yra konfliktiški, todel tolesnis sutarties vykdymas yra neimanomas.

Tokiu budu, ištyrus byloje surinktus irodymus, vadovaujantis sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, o sažiningumo ir teisingumo principai šios sutarties atveju taikytini, visu pirma, išlaikymo gavejo – ieškoves interesu apsaugai, ieškinys tenkinamas ir sutartis nutraukiama, o turtas, perduotas pagal sutarti atsakovui, gražinamas ieškovei (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta. Viso ieškove turejo sumoketi 7070 Lt žyminio mokescio. Ieškove sumokejo 800 Lt žyminio mokescio (b.l. 6). Nuo likusios dalies žyminio mokescio (6270 Lt) sumokejimo ieškove atleista (b.l. 25). Todel iš atsakovo priteistina 800 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovei bei 6270 Lt žyminio mokescio i valstybes biudžeta (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmoketi – pagal pateiktus kvitus 2000 Lt (CPK 98 str.) ir valstybei išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu – 16,10 Lt (CPK 88 str. 1d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 5, 93, 96, 98, 176-185, 269-270 straipsniais ir CK 1.5, 6.460-6.464 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini tenkinti – nutraukti Išlaikymo iki gyvos galvos sutarti, pasirašyta 2009 metu kovo 5 diena tarp J. S. ir A. F. (F.) bei gražinti J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavyben A. F. (F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) perduota triju kambariu buta, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškoves J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 800 (aštuonis šimtus) Lt bylinejimosi išlaidu ir 2000 (du tukstancius) Lt advokato pagalbai apmoketi.

Priteisti iš atsakovo A. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 6270 (šešis tukstancius du šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokescio ir 16 (šešiolika) Lt 10 ct pašto išlaidu.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti apskustas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Vilniaus apygardos teisma.