Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal IDV pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, aprašyto 2017-11-30 kaltinamajame akte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. gegužės mėnesį apie 20 d. (tikslesnis laikas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenustatytas) kieme, esančiame prie (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia, abiem savo rankomis vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją G. N., dėl ko ji nugriuvo ant plastikinių kibirų su vandeniu, cemento ir lentų, tuo nukentėjusiajai G. N. padarė poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairiame šone, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairio kelio vidinio menisko plyšimą, tokiu būdu dėl kairio kelio vidinio menisko plyšimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tai yra jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Jis parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta kaip močiutę, kuri 2016 metais su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga perleido savo namo dalį jo žmonai I. V.. Netrukus ji pradėjo rašinėti ant jo pareiškimus policijai, kad jis norį ją nužudyti. Nukentėjusioji bandė nutraukti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, tačiau teismas jos ieškinį atmetė. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Norėjo su žmona jai langus pakeisti, jis į jos perleistą būstą iki šiol nėjo, neturi raktų, bet mokesčius moka, gauna žinutes, kad elektros tinklai neprieina prie skaitiklių parodymų. Reikia tik pasakyti ko jai reikia ir ją pilnai gali išlaikyti. 2017 metų gegužės mėn. apie 20 dieną prie to namo nebuvo, ten niekada neina. Šančiuose, Drobės g. 35 yra jo dirbtuvės, nuo namo (duomenys neskelbtini) yra kelių šimtų metrų atstumas. Vasarą nukentėjusioji dažniausiai būna name (duomenys neskelbtini). Jis niekada nukentėjusiosios nepastebėjo sužalotos, ji greičiau bėga laiptais, nei jo 3 metų amžiaus vaikas. Jis ir jo žmona (duomenys neskelbtini), esančiame name ir kieme nebuvo nuo sutarties pasirašymo 2016 metais dienos. Nukentėjusioji į teismą civilinėje byloje buvo atsivedusi drauges, aiškino, kad jis turtą atimti nori. Gegužės mėnesį žmonos gimtadienis, vestuvės buvo gegužės 17 dieną, per vestuvių metines kur nors jie važiuoja. Prašė tyrimo metu, kad būtų nustatyta telefonų buvimo vieta. Naudojasi „Bitės“ operatoriaus paslaugomis. Ikiteisminio bylos tyrimo metu nurodė, kad buvo išvykęs į Lenkiją, o gavus duomenis matyti, kad Lietuvoje buvo. Niekas neklausė kur jis buvo konkrečią dieną, negali atsiminti tiksliai kur kurią dieną buvo. Sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudaryta nukentėjusiosios iniciatyva. Ji kviesdavosi į vasaros pavėsinę pas save pasėdėti, uogų pasiskinti su vaikais, kviesdavosi pabūti su vaikais, vėliau paprašė sutvarkyti šiltnamį, vėliau ji pasiūlė gyventi nuosavame name. Viską vykdo, kas yra nustatyta sutartyje.

Nukentėjusioji G. N. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena žiemą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o vasarą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini), jo buto durys yra priešais jos buto duris. Yra sudariusi sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, bet du metai dėl to teismai vyksta. Kaltinamasis ją sužalojo 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje, po 20 dienos, bet kurią dieną tiksliai neprisimena. Tai buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, po vynuogėmis, tai vyko viduryje dienos. Ji nematė kaip kaltinamasis į kiemą įėjo ir prie jos atsidaro, pasakė, kad ji baigtų tas kvailystes, nes jo namas, o ji atsakė, kad dar ne jo, tada jis ją pastūmė, ji krito ant kibirų, ant cemento, sulaužė kibirus ir išliejo vandenį. Toks ne pirmas kartas. Galvojo, kad tai sumušimas ir tai praeis, bet ją išvežė policijos darbuotojai. Skundą rašė, nes ji kaltinamojo bijo. Nerašė pareiškime apie sumušimą, nes nenorėjo to kiekvienam sakyti, kad koją skauda – jeigu pasakytų, ją kaltinamasis užmuštų. Seniau dar buvo parašiusi pareiškimą dėl grasinimo nužudyti. Jeigu kiekvieną kartą rašytų, tai būtų pareiškimų daug. Sužalojimo momento niekas nematė, ten toks rajonas, kad žmonių nesutiksi. Ji niekada nesiskundė dėl sužalojimų. Pareigūnui sakė, kad neateis į policiją, nes skauda koją, jie pasakė, kad atsiųs žmogų su mašina ir padės įlipti ir ją atveš. Taip ir atsitiko, atsakė į policijos pareigūnų klausimus. Ją nuvežė į Panemunės policijos komisariatą ir išėmė „apdukciją“. Ją apžiūrėjo, pasakė, kad sumušta, liepė nuvažiuoti persišviesti, taksi automobiliu visur nuvyko, vaikščiojo kelias dienas pas gydytojus. Pareiškimą rašė prokuratūroje, ten ją draugė nuvežė, sakė užtenka tau vargti ir kentėti. Rašydama pareiškimą jau buvo sužalota. Buvo sužalota prieš kelias dienas prieš rašant pareiškimą. Negali namie gyventi ...< „jie ateina ir atrakina jos namus ir išneša jos pundus“ >.... Savo kambario spyną pakeitė, bet ne lauko durų, jie eina naktimis, kaimynė girdėjo kaip jie lipo į viršų. Dar patyrė rankos sužalojimą, sužalota alkūnė. Su rankos sužalojimu kaltinamasis nesusijęs, susižalojo, nes jai užkliuvo kojos. Jai nereikia neturtinės žalos, lai vaikams atiduoda, kaltinamasis yra vagis, melagis ir mušeika, jo pinigai krūvini. Turtinės žalos atlyginimo už vaistus neatsisako. Rašė įspėjimą, kad pakeistos spynos, o dabar sako, kad tik kambario, bet šitą raštą parašė advokatas, jis paklausė dar jos, ar ji nori, kad užmuštų ją. Po šio įspėjimo V. nebuvo atėjusi, neateina, kai ji padavė į teismą dėl sutarties nutraukimo. Ateidavo pasikalbėti ir gąsdinti, kad nutrauktų bylą. Nieko ji neprisimena, tik prisimena tai, kad įvykis buvo po gegužės 20 dienos. Tai buvo antras kartas, kai dėl kaltinamojo elgesio kreipėsi į policiją. Kartą ji grįžo iš sesės, kaltinamasis dėl namo ją užpuolė ir užkabino.

Nukentėjusiosios parodymų teismas nevertina parodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir toliau išdėstomų argumentų bei motyvų pagrindu atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017-06-01 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo (BK 294 straipsnio 2 dalis), V. V. galimai padaryto 2017 metų gegužės mėn. galimai 20 d., kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą 2016-03-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tame pačiame pranešime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas dar 2017-05-18 sprendimu nukentėjusiosios G. N. civilinį ieškinį dėl minėtos sutarties panaikinimo atmetė (t. 1, b. l. 1, 3). Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, adresuotą G. N., dėkojama už pasitikėjimą, kad kreipėsi su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (t. 1., b. l. 2).

Iš G. N. prašymo, surašyto 2017-05-23, adresuoto Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui nei vienu žodžiu neužsimenama, kad V. V. būtų ją sužalojęs. Prašyme nurodoma, kad V. V. jos atžvilgiu ...< elgiasi agresyviai, grasina ir ją gąsdina...>. G. N. prašo imtis priemonių, kad būtų apsaugota jos ramybė ir gyvybė. Prašyme yra 2017-06-01 datuojamas prokuroro įrašas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (t. 1. b. l. 7).

Nukentėjusioji G. N. parodymų patikrinimo vietoje parodė vietą, kurioje jos atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas (t. l. b. l. 82-88).

Nukentėjusioji G. N. savo parodymus patvirtino akistatoje su V. V.. Akistatos metu nukentėjusioji parodė, kad po įvykio niekur nesikreipė, kokią dieną ir kokią valandą buvo įvykis neprisimena. Jai paskambino patys policijos darbuotojai. V. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo tik 2016 metų vasarą (t. l. b. l. 91-92).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad V. V. 2017m. gegužės 18 d., 20 d., 21 d., 22 d. naudojosi telefonu, rišdamasis prie UAB „Bitė“ bazinių stočių, iš kurių viena – KN009UC, o 2017 m. gegužės 23 d. naudojosi telefonu, rišdamasis prie UAB „Bitė“ bazinių stočių KN009UC ir KN009EC (t. 1., b. l. 187). Iš UAB „Bitė“ rašto matyti, kad bazinės stotys KN009UC ir KN009EC yra (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 192). Iš 2018-07-03 UAB „Bitė“ pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo V. V. dirbtuvės) patenka į celių KN009UC ir KN009EC veikimo zonas (t. 2., b. l. 180). Iš UAB „Bitė“ rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) patenka į kelių celių veikimo zonas (t. 2, b. l. 21), tačiau ne į celių veikimo zoną, kurios aptarnauja kaltinamojo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l.192, t. 2 b. l. 175), todėl daryti išvadą, kaip nurodoma kaltinamajame akte, jog laike nuo 2017-05-18 iki 2017-05-24 V. V. telefonas kiekvieną dieną internetiniame ryšyje buvo celių veikimo zonoje, kurioje yra namas (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.

Liudytojas A. J., UAB „Bitė“ darbuotojas parodė, kad raštuose, esančiuose byloje, nurodoma, prie kokių celių būdamas konkrečioje vietovėje klientas gali prisijungti, jos yra išvardintos. Jei yra žinomas konkretus įvykio laikas ir domina, ar tuo metu buvo kažkoks asmuo konkrečioje vietoje, Tada galima pakankamai vienareikšmiškai pasakyti, ar buvo toje vietoje kažkoks asmuo ar ne. Jeigu tikslus įvykio laikas nėra nustatytas, tada pateikti tikslią informaciją nėra galimybės. Apie celes ir kaip jos veikia liudytojas parodė: yra bokštas, ant bokšto kabo 3 antenos, kurios nukreiptos trimis kryptimis. Kartais būna 4 kryptys, išimtinais atvejais, jos apima viską. Šiaip viena antena apima apie 120 laipsnių kampą. Jei celės adresas ir yra tas pats, tai į kurios iš krypčių celės zoną patenkama, priklauso kurioje vietoje esama. Jei mieste vartotojų yra daug, tai bokštai statomi tankiau, mieste galima patekti į aplinkinių celių veikimo zoną. Būdamas mieste, vienoje vietoje, klientas gali prisijungti prie kelių celių. Jeigu yra išklotinėje užfiksuota, kad klientas atlikdamas telekomunikacinį įvykį buvo prisijungęs prie konkrečios celės, tada reikia žiūrėti konkrečią celę ir kokią teritoriją ji apima. (Duomenys neskelbtini) yra ne viena celė, jei skaičiukas skiriasi, vadinasi aplinkui įrengti skirtingi bokštai. O kur yra nurodytos raidės, tai jos nurodo kryptį.

Liudytoja R. Z. parodė, kad 2017-05-23 nuvežė nukentėjusiąją į prokuratūrą Ji iš nukentėjusiosios žodžių surašė prašymą, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasina. Apie tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtą ji sužinojo tik automobilyje, jau grįžtant iš prokuratūros namo: buvo stumdoma, nukritus ant kibirų, iš pradžių ji nesakė, nes bijojo, buvo išsigandusi. Buvo darbo dienos pabaiga, todėl prašyme nurodytų aplinkybių nebepatikslino. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis ją pastūmė namelyje. Nežino, kur buvo kibirai: namo viduje ar kieme. Apie civilinę bylą žinojo, sprendimas joje dar nebuvo priimtas.

Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja iš nukentėjusiosios žodžių surašė prašymą, esantį 1 t., b. l. 7. Šiame prašyme nėra net užuominos apie kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Liudytoja surašė pranešimą prokuratūrai iš nukentėjusiosios žodžių, o apie kaltinamojo padarytą fizinį smurtą ar nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą jame nerašoma. Teisiamajame posėdyje liudytoja parodė, kad prašymo prokuratūrai 2017-05-23 surašymo metu teismo sprendimas civilinėje byloje dėl nukentėjusiosios G. N. civilinio ieškinio nebuvo priimtas, nors Kauno apylinkės teismas 2017-05-18 sprendimu nukentėjusiosios G. N. civilinį ieškinį dėl 2016-03-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties panaikinimo atmetė.

Liudytoja I. V. parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Jį perleido G. N. su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga. Apie 2016 metų gegužę G. N. pradėjo reikalauti minėtą namą jai grąžinti. 2017 m. gegužės mėnesį apie 20 dieną galėjo būti su vyru išvykusi prie jūros švęsti jos gimtadienio ir vestuvių metinių. V. V. mano, kad tuo metu jie buvo išvykę į Lenkiją. Ji mano, kad vyras klysta, Lenkijoje jie buvo kiek anksčiau. (Duomenys neskelbtini) namo kiemą su vyru negali patekti, nors namas priklauso jai. G. N. savavališkai pakeitė vartelių spyną, kiemas aptvertas aukšta tvora, į tą kiemą nepatenka net elektrikai, kad nurašyti elektros skaitiklių parodymus. Mano, kad G. N. tyčia apkalba jos vyrą, kad jis smurtauja, nes tik tokiu būdu ji galėtų susigrąžinti namą.

Iš nukentėjusiosios pasirašyto įspėjimo I. V. matyti, kad į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas patekimas negalimas, nes pakeistos spynos (t. 2., b. l. 103).

Ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas 2017-06-01 pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas), nors jau tada iš policijos darbuotojų turimų ir byloje esamų duomenų buvo matyti, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 2016-03-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas – Kauno apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimu.

Liudytoja S. K., policijos darbuotoja, parodė, kad atliko tyrimą šioje byloje, bet datų neatsimina, apklausinėjo byloje esančius asmenis. Neatsimena pagal kokį straipsnį pradėtas tyrimas. Vėliau straipsnis buvo perkvalifikuotas, po specialisto išvados. V. prašė patikrinti jo buvimo vietą pagal telefoną, nes sakė, kad tuo metu užsienyje turėjo būti. Apklausė nukentėjusiąją kelis kartus, akistatos metu ji pasakė, kad pareiškimo ji nerašė, sužinojo, kad pareiškimas buvo paduotas prokuratūrai. Skaitė nukentėjusiosios pareiškimą, nežino, ar jame buvo užuominų dėl sužalojimų. Žino, kad civilinė byla buvo, bet ar tuo metu žinojo, neatsimena. Kokiu spinduliu veikia celės, neatsimena. Kaltinamojo namus ir įvykio vietą spindulys apima, žino, kad kaltinamasis ir dirba toje pačioje zonoje. Ar pareigūnai nukentėjusiąją atsivežė apklausai nežino, iš bylos matyti, kad ji sunkiai vaikšto. Tyrimo metu konkrečios įvykio datos nepavyko nustatyti, nes nukentėjusioji neatsiminė, – sakė prieš pora dienų. Kaip ji atvyko į akistatą nežino, buvo susijaudinusi šiek tiek.

Liudytojas D. B., policijos darbuotojas, parodė, kad bylą pradėjo tirti, esant nukentėjusiosios pareiškimui. Ją kvietėsi telefonu, bet dėl sveikatos problemų ji negalėjo atvykti pati, sakė po sumušimo skauda kojas ir kitas kūno dalis, todėl ją atsivežė į komisariatą. Gal tai buvo praeitų metų gegužės mėn. antroje pusėje. Jis pats ją apklausinėjo. Ką išgirdo visko neatsimina, jeigu tyrimą pradėjo, buvo įsitikinęs, kad pagrindas tam yra. Pagal kokį straipsnį buvo tyrimas pradėtas neatsimena, bet gal pagal BK 140 straipsnį, nors dar specialisto nebuvo išvados gautos. Parodė, kad nukentėjusioji sakė, kad ja niekas nesirūpina, nors yra užrašiusi savo turtą. Ji buvo sumušta.. Ją stūmė ir ji krito (duomenys neskelbtini) gal gatvėje, sakė, kad stūmė vyriškis, įvardino V.. Sveikata ji skundėsi telefonu. Po apklausos ją lyg nuvežėm pas ekspertus. Kur įvykis buvo neatsimena. Kiek atsimena ji sakė, kad ja nesirūpina ir engia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1506/2017(02) nurodyta, kad G. N. konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairiame šone, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kairio kelio vidinio menisko plyšimas galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu, tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek ir nugriuvus pačiai. Dėl kairio kelio vidinio menisko plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. l. b. l. 21-22).

Teismo medicinos ekspertė M. K. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą. Išvadoje taip pat nurodoma, kad sužalojimai padaryti ne mažiau savaitė iki apžiūros. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta 2017-06-01, tai yra 2017-05-23 nukentėjusioji buvo susižalojusi ar sužalota, nors 2017-05-23 prašyme prokurorui apie jokius sužalojimus ji neužsiminė.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji buvo susižalojusi ar buvo sužalota apie 2017-05-20, tačiau byloje nėra įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusiajai sužalojimus padarė kaltinamasis V. V..

Kaltinamasis V. V. išteisintinas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl civilinių ieškinių.

Kaltinamasis nepripažįsta nukentėjusiosios G. N. ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad civilinis nukentėjusiosios G. N. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau rašoma ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu teismui nustačius, kad neįrodyta, jog kaltinamasis nukentėjusiosios G. N. atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kardomosios priemonės.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V., kaltintą nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, išteisinti nustačius, kad neįrodyta, jog kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios G. N. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti V. V. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui nepriteisti (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.