Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,

atsakovo – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Beržų kompleksas“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovas akcentavo, kad skundžiamas Patikrinimo aktas buvo priimtas pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, tiek ir Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo Nr. V-885 (toliau - Taisyklės) 8.3 ir 8.4 punktus. Ginčų komisija, priimdama sprendimą, neįvertino skunde išdėstytų motyvų. Ginčų komisija savo Sprendime pakartojo pareiškėjos nurodytą Taisyklių 8.3.2 punktą, kuriame nustatyta, kad IV etape nurodyti veiksmai atliekami tik tuo atveju, jeigu neįmanoma identifikuoti ir nustatyti cheminių medžiagų (teršalų), galimai skleidžiančių kvapą. Tačiau tame pačiame Sprendime Ginčų komisija nurodė, kad Tarpžinybinė kvapų kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. spalio 6 d. Cheminių tyrimų protokolai tvirtina, jog kvapų kontrolės komisija nustatė chemines medžiagas, galinčias skleisti kvapą, atliko jų tyrimus. Todėl aplinkybė, kad nebuvo užpildyta 8.3.2 p. nurodyta pažyma dėl kvapų kontrolės perėjimo į IV etapą ir pateikta pareiškėjai negali būti laikoma Kvapų kontrolės taisyklių 8.3 p. nustatytų procedūrų pažeidimu.

Akcentavo, kad pareiškėja negavo jokios pažymos ir nebuvo informuota, dėl kokių priežasčių yra pereinama prie IV etapo, o Ginčų komisija savo Sprendime patvirtino tai, kad priežasčių pereiti prie IV etapo nebuvo. Dėl to akivaizdu, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, pažeidė teisės aktuose numatytas taisykles. Sprendime Komisija nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neprivalėjo pareiškėjai pateikti pažymų, kuriose būtų nurodyta dėl kokių priežasčių buvo pereita prie IV etapo. Komisija taip pat nepagrįstai teigė, kad Taisyklėse nėra įtvirtinta keliuose dokumentuose turi būti nurodytas oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planas ir kt. dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris atlikęs kvapų koncentracijos tyrimą, turėjo pareigą tinkamai, objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti patikrinimo akto išvadas ir motyvuoti pritaikytas poveikio priemones – įpareigojimą parengti kvapų skleidimo sumažinimo planą. Atsakovas įstatyme nustatytos pareigos neatliko - Patikrinimo aktas yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant kvapo tyrimų atlikimo pagal Taisykles procedūrą. Nepateikus pareiškėjai skunde nurodytų dokumentų, t. y. pažymų, kuriose būtų nurodyta dėl kokių priežasčių pereita prie IV etapo, oro mėginių kvapo koncentracijos paėmimo plano ir kt. dokumentų, pareiškėjai užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises. Pareiškėja yra teisėtai vykdantis veiklą ūkio subjektas, todėl turi teisę žinoti, kokių dokumentų pagrindu jos atžvilgiu yra priimami sprendimai. Jų nepateikimas nepagrįstai varžo pareiškėjos teises, įskaitant ir galimybę naudotis administracine ginčo nagrinėjimo tvarka.

Nurodė, kad Ginčų komisija Sprendime neįvertino pareiškėjos argumento dėl to, kad oro mėginių paėmimo vieta buvo gamybinėje aplinkoje, nors patikrinimas buvo atliekamas dėl gyventojo kreipimosi dėl užteršto kvapo gyvenamojoje aplinkoje. Komisija apskritai netyrė šio klausimo, sprendimą priėmė atsižvelgusi tik į atsakovo nepagrįstus paaiškinimus.

Akcentavo, kad Taisyklių 8.4.7 punkte nurodyta, kad kvapo sklaidos modeliavimas atliekamas pasirenkant skaičiavimo modelį pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 „Dėl Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo“. Minėtose Rekomendacijose yra aiškiai nurodytas rekomenduojamų modelių sąrašas, kuriame nėra „neakredituoto“ metodo, kuriuo remiantis buvo atliekamas tyrimas pareiškėjos fermoje. Dėl to akivaizdu, kad atliktas tyrimas, kurio pagrindu buvo priimtas neteisėtas Patikrinimo aktas, negali tinkamai patvirtinti, kad kvapo koncentracijos ribinė vertė yra viršijama. Šios modeliavimo sistemos pasirinkimas nepagrindžia atsakovo veiksmų ir juos nulėmusių aplinkybių, dėl kurių tyrimas buvo atliekamas gamybinėje pareiškėjos aplinkoje, o ne gyvenamojoje, dėl kurios ore galimai buvusių teršalų ir buvo pradėtas tyrimas. Gamybinėje aplinkoje esanti oro tarša yra kur kas didesnė nei tarša, esanti gyvenamosios aplinkos ore, todėl gamybinėje aplinkoje atliktas tyrimas jokiu būdu neatskleidžia oro taršos gyvenamosios aplinkos ore.

Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau - Kontrolė) pareiškėjos kiaulių fermoje buvo atlikta siekiant įvertinti fizinio asmens 2016 m. rugpjūčio 12 d. skunde Nr. AP.2-122 (17.23.2.1. 2.21) minimus faktus dėl jaučiamo kvapo gyvenamojoje aplinkoje. Kontrolės metu atsakovas vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių“, patvirtinimo“ (toliau - HN 121:2010). Vadovaujantis Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis atsakovo įsakymu buvo sudaryta Tarpžinybinė kvapų kontrolės komisija (toliau - Kvapų kontrolės komisija), kuriai pavesta atlikti kvapų kontrolę, tiriant gyventojo skundą dėl jaučiamo kvapo gyvenamosios aplinkos ore Žeimių miestelyje, o kvapą galimai skleidžia pareiškėjai priklausanti kiaulių ferma.

Nurodė, kad Kvapų kontrolės komisija, vadovaudamasi Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis, I kvapų kontrolės etapo metu 2016 m. rugpjūčio 23 d. atliko galimo kvapo patikrinimą vietoje - gyvenamosios aplinkos, esančios Taikos g. 1, Sodų ir Taikos gatvių sankryžoje, ir Sodų g. 22, Žeimiuose, Jonavos r., ore. Taip pat įvertino kvapą bei jo pobūdį ir duomenis pateikė individualaus kvapo vertinimo lentelėse. Kvapų kontrolės komisija parengė 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pažymą apie kvapą Nr. BV.2.21-72 (17.23.2.1. 2.21). Komisija nustatė, jog gyvenamosios aplinkos ore ir komercinės veiklos vykdymo vietoje yra jaučiamas mėšlo kvapas, kuris gyvenamosios aplinkos ore gali būti siejamas su nurodyta ūkine komercine veikla.

Pabrėžė, kad vadovaujantis HN 121:2010 8.2 punkto reikalavimais, kvapų kontrolės II etapo metu, Jonavos rajono savivaldybės administracija įvertino, kad pareiškėjos statiniai (patalpos) naudojami pagal paskirtį ir atitinka statinio saugos ir paskirties reikalavimus. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūra taip pat įvertino, kad ūkinė komercinė veikla nepažeidžia nustatytų ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų. Jonavos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvertino, kad nėra technologinio proceso pažeidimų.

Nurodė, kad vadovaujantis HN 121:2010 8.3 punkto reikalavimais buvo identifikuotos cheminės medžiagos (teršalai): amoniakas ir sieros vandenilis, galinčios skleisti kvapą, todėl kvapų kontrolė perėjo prie III etapo - cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą vertinimo gyvenamojoje aplinkoje (Taikos g. 1, Žeimiai, Jonavos r.). 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai mėginio laboratoriniams tyrimams užsakymai atlikti amoniako ir sieros vandenilio matavimus.

Pabrėžė, kad atlikus tyrimus leistinų ribinių aplinkos oro užterštumo verčių viršijimo nenustatyta, todėl vadovaujantis Kvapų kontrolės taisyklių 8.4 punktu, buvo pereita prie IV etapo - kvapo koncentracijos vertinimo. 2016 m. lapkričio mėnesį buvo gautas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos raštas informuojantis, jog prietaisas, skirtas kvapams tirti (olfaktometras), bus išvežtas kasmetiniam kalibravimui į Vokietiją ir iki 2 mėnesių kvapo koncentracijos laboratoriniai tyrimai nebus atliekami. 2017 m. birželio 9 d. gautas pakartotinis gyventojo kreipimasis elektroniniu paštu dėl kvapo Žeimių miestelyje, kurio pagrindu buvo atnaujintas skundo tyrimas ir apie tai asmuo informuotas.

Atsakovas ir jo atstovė atkreipė dėmesį, kad Kvapų kontrolės taisyklėse nėra reikalavimo Kvapų kontrolės komisijai parengti pažymą adresuotą tikrinamam objektui ar kitu būdu jį informuoti apie kvapo tyrimo etapus. Sudarant kvapo koncentracijos laboratoriniams tyrimams paėmimo programą, buvo gauta informacija iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros, kuria remiantis parengtas Oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planas ir pateiktas Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, vadovaudamasi 2017 m. rugpjūčio 18 d. Oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planu Nr. BSV.2-3299 (17.2.338. 2.21), atliko kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore modeliavimą ir pateikė pareiškėjos kiaulių fermos skleidžiamo kvapo 2017 m. spalio 20 d. vertinimo (modeliavimo) ataskaitą Nr. KVA-5. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra akredituota atlikti kvapo mėginių paėmimą ir kvapo koncentracijos nustatymą Lietuvos standarte LST EN 13725:2004+AC:2006 „Oro kokybė. Kvapo koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija“ numatytu metodu (2015 m. vasario 20 d. akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.138). Kvapo sklaidos modeliavimas atliktas atmosferos sklaidos modeliavimo sistemos ADMS-Urban 4. L 1.0 versija. ADMS-Urban yra vienas iš integruotų miesto modelių įtrauktų į rekomenduojamų modelių sąrašą, patvirtintą Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200, kaip naudotinas ir ūkio subjektų poveikiui aplinkos oro kokybei vertinti. Teisės aktai nereikalauja, kad oro taršos patikrinimas turi būti atliekamas gyvenamojoje aplinkoje, o ne gamybinėje aplinkoje. Kvapų kontrolės taisyklių 8.4.8. punkte nurodyta, jog kvapo tyrimo IV etapo metu kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore išmatuojamos ar apskaičiuojamos modeliavimo būdu pagal kvapo koncentracijos, nustatytos taršos šaltinyje, laboratorinių tyrimų rezultatus.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir prijungtos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus bylos Nr. A61-6/2018 dokumentų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas ginčijamu 2017 m. gruodžio 28 d. Patikrinimo aktu Nr. PA.2-1506 (17.2.338 2.21), remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2017 m. spalio 20 d. Skleidžiamo kvapo modeliavimo ataskaita, nustatė, jog gyvenamosios aplinkos, esančios (duomenys neskelbtini), ore kvapo koncentracija viršija 8 europinius kvapo vienetus (8 OUE/m3). Ginčijamu aktu konstatuota, kad UAB „Beržų kompleksas“ priklausanti kiaulių ferma veiklą vykdo pažeidžiant HN 121:210 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto reikalavimus. Patikrinimo aktu pareiškėja taip pat buvo įpareigota iki 2018 m. sausio 27 d. pateikti su leidimą (licenciją) ūkinei komercinei veiklai išdavusia institucija bei Jonavos rajono savivaldybės administracija suderintą Kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą, kuriame būtų nurodytos kvapų skleidimą mažinančios priemonės, jų įvykdymo terminai.

Tarpžinybinė kvapų kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 15 d. Pažymos Nr. BV2.21-127 (17.23.2.1.2.21), Centro laboratorijos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 6 d. Cheminių tyrimų protokolų duomenys patvirtina, jog Kvapų kontrolės komisija nustatė chemines medžiagas, galinčias skleisti kvapą, atliko jų tyrimus. Pareiškėjos gamybinio padalinio oro, kvapų ir triukšmo taršos šaltinių schemą parengė Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūra. Schemos pagrindu Centras 2017 m. rugpjūčio 18 d. parengė Oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planą Nr. BVS.2.-3299 (17.2.338.2.21). 2017 m. spalio 20 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus parengtos pareiškėjos kiaulių fermos skleidžiamo Kvapo vertinimo (modeliavimo) ataskaitos, Laboratorijos Kvapo koncentracijos nustatymo protokolo duomenys tvirtina, kad Laboratorija oro mėginius kvapo koncentracijos laboratoriniams tyrimams ėmė vadovaudamasi Centro Jonavos skyriaus parengtu Oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planu Nr. BYS.2.-3299 (17.2.338.2.21), kvapo sklaidos modeliavimas atliktas atmosferos sklaidos modeliavimo sistemos ADMS-Urban (Atmosphere Dispersion Modelling System) 4.1.1.0 versija. Paminėtos Kvapo vertinimo (modeliavimo) ataskaitos ir jos priedų duomenys patvirtina, jog gyvenamosios aplinkos, esančios (duomenys neskelbtini), ore kvapo, skindančio iš pareiškėjai priklausančių fermų, koncentracija viršija 8 europinius kvapo vienetus (8 OUE/m3).

Ginčo teisinius santykius pagrinde (atsižvelgiant į pareiškėjos skundo argumentus) reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsniai, 2010 m. spalio 4 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-885 patvirtintos HN 121:2010 ,,Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės (toliau – Taisyklės), 2008 m. gruodžio 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-200 patvirtintos Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijos.

Taisyklių 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Taisyklės reglamentuoja kvapų kontrolės atlikimo pagrindus ir tvarką. Taisyklių 8 punktas nustato, kad kvapų kontrolės procesas susideda iš 4 etapų. Taisyklių 8.3 punktas reglamentuoja III etapo metu atliekamus veiksmus - cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą vertinimas: jei įmanoma identifikuoti ir nustatyti chemines medžiagas (teršalus), galinčias skleisti kvapą, kontrolės komisija taisyklių 8.2.1 papunktyje numatytoje pažymoje nurodo, kokioje aplinkoje (aplinkos oro ar patalpų oro) ir kokius cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą, tyrimus reikia atlikti; kvapų kontrolės komisija skundą bei visą su juo susijusią medžiagą ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoda skundą nagrinėjančiai institucijai, kuri atlieka cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą, tyrimus siekiant įvertinti, ar nėra pažeistos Lietuvos higienos normos HN 35:2007 nuostatos, arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas paveda už atitinkamų reikalavimų laikymąsi atsakingai institucijai organizuoti ir atlikti cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą, tyrimus siekiant įvertinti, ar nėra pažeistos leistinos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės (8.3.1 p.); jei neįmanoma identifikuoti ir nustatyti cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą, kontrolės komisija tai nurodo taisyklių 8.2.1 numatytoje pažymoje ir atlieka veiksmus, nurodytus IV etape (8.3.2 p.p.); už atitinkamų reikalavimų laikymąsi atsakinga institucija, nustačiusi HN 35:2007 ir Užterštumo ribinių verčių pažeidimus, informuoja skundą nagrinėjančią instituciją ir pareiškėją apie priimtą sprendimą (8.3.3 p.p.); už atitinkamų reikalavimų laikymąsi atsakinga institucija, nenustačiusi HN 35:2007 ir Užterštumo ribinių verčių pažeidimų, skundą ir visą su juo susijusią medžiagą nedelsdama perduoda skundą nagrinėjančiai institucijai, kuri nedelsdama toliau organizuoja Komisijos, nagrinėjusios konkretų skundą, darbą (8.3.4 p.p.).

Taisyklių 8.4 punktas apibrėžia, kad IV etapas – tai kvapo koncentracijos vertinimas, atliekamas Taisyklių 8.3.2 ir 8.3.4 papunkčiuose nustatytais atvejais.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Kvapų kontrolės komisija nustatė chemines medžiagas, galinčias skleisti kvapą, atliko jų tyrimus, taip pat nenustatė užterštumo ribinių verčių pažeidimų (2016 m. rugsėjo 15 d. Tarpžinybinė kvapų kontrolės komisijos pažymos Nr. BV2.21-127(17.23.2.1.2.21), 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 6 d. Centro laboratorijos Kauno skyriaus cheminių tyrimų protokolų duomenys). Dėl to Komisijos darbas turėjo būti toliau organizuojamas (Taisyklių 8.3.4 p.p.) ir atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas – t. y. pereinama prie IV etapo.

Dėl to teismas pabrėžia, kad Pažyma dėl kvapų kontrolės perėjimo į IV etapą pildoma tuo atveju, jei neįmanoma identifikuoti ir nustatyti cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą (Taisyklių 8.3.2 p.p.). Kvapų kontrolės komisija nustatė chemines medžiagas, galinčias skleisti kvapą, atliko jų tyrimus. Pažyma dėl perėjimo į IV etapą neturėjo būti pildoma ir neturėjo būti pateikta pareiškėjai ir tai negali būti laikoma Taisyklių 8.3.3 papunkčio pažeidimu (ABTĮ 56 str.).

IV etapo metu atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas (Taisyklių 8.4 p.): Centras užpildo 3 priede pateiktos formos oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planą (toliau - Planas) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo parengimo perduoda Planą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau - Laboratorija). Kartu su Planu pateikiama taršos šaltinių išdėstymo schema, kurioje pažymėtos oro mėginių paėmimo vietos (8.4.1 p.); Laboratorija oro mėginius kvapo koncentracijai nustatyti paima vadovaudamasi Centro parengtu Planu (8.4.3 p.); ūkinės komercinės veiklos taršos šaltiniuose oro mėginiai kvapo koncentracijai nustatyti paimami: organizuotame taršos šaltinyje arba, jeigu organizuotame taršos šaltinyje oro mėginio paimti neįmanoma, intensyviausios taršos kvapais vietoje (8.4.4.1); neorganizuoto taršos šaltinio intensyviausios taršos kvapais vietoje (8.4.4.2 p.); Laboratorija, atlikusi kvapo koncentracijos taršos šaltinyje laboratorinius tyrimus, nedelsdama atlieka kvapo sklaidos modeliavimą (8.4.6 p.); kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore išmatuojamos ir apskaičiuojamos modeliavimo būdu pagal kvapo koncentracijos, nustatytos taršos šaltinyje, laboratorinių tyrimų rezultatus. Kvapo sklaidos modeliavimas atliekamas pasirenkant skaičiavimo modelį pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas (toliau - Rekomendacijos), patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (8.4.7 p.). Šių Rekomendacijų 5 punkte nustatyti privalomi kriterijai projektų rengėjams, renkantis teršalų sklaidos skaičiavimo modelį ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti, 1 priede pateikiamos rekomenduojamų modelių sąrašas.

Įvertinus Taisyklėse aprašytą IV etapo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad oro mėginiai kvapo koncentracijai nustatyti paimami ūkinės komercinės veiklos taršos šaltiniuose arba intensyviausios taršos kvapais vietoje pagal parengtą kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planą ir taršos šaltinių išdėstymo schemą. Nustačius kvapo koncentraciją taršos šaltinyje, kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore išmatuojama ir apskaičiuojama ne tiesiogiai, bet modeliuojant kvapo sklaidą pagal skaičiavimo modelį, kuris gali būti pasirinktas iš Rekomendacijose pateikto sąrašo, tačiau visais atvejais privalo atitikti Rekomendacijų 5 punkte nustatytus reikalavimus.

Teismui pateikti 2017 m. spalio 20 d. Skleidžiamo kvapo vertinimo (modeliavimo) ataskaitos ir Laboratorijos Kvapo koncentracijos nustatymo protokolo duomenys patvirtina, jog Laboratorija oro mėginius kvapo koncentracijos laboratoriniams tyrimams ėmė vadovaudamasi Oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planu Nr. BYS.2.-3299 (17.2.338.2.21), kvapo sklaidos modeliavimas buvo atliktas atmosferos sklaidos modeliavimo sistemos ADMS-Urban (Atmosphere Dispersion Modelling System) 4.1.1.0 versija. Dėl to teismas laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais teisiniam reglamentavimui pareiškėjos ir jos atstovo argumentus, jog oro mėginiai turėjo būti paimami gyvenamojoje, o ne gamybinėje aplinkoje. Naudotas kvapo sklaidos modeliavimo metodas atitinka Rekomendacijų 5 punkte numatytus privalomus reikalavimus. Rekomendacijų 1 priede ADMS modelis nurodytas kaip vienas iš rekomenduojamų ūkio subjektų poveikiui aplinkos oro kokybei vertinti. Įvertinama ir aplinkybė, jog ginčo atveju ribinė kvapo koncentracija buvo nustatinėja gyvenamojoje, o ne gamybinėje aplinkoje.

Teismas akcentuoja, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir privalo veikti tik taip, kaip leidžia jo veiklą ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Taisyklių turinio analizė patvirtina išvadą, kad atsakovas apie atskirus savo veiksmus turi informuoti tik skundą pateikusį asmenį ir nenustato pareigos I - IV etapų metu teikti informaciją (ir dokumentus) tiriamajam ūkio subjektui (pareiškėjai). Nagrinėjamu atveju kvapo koncentracijos ribinė vertė buvo viršinta ne asmens, pateikusio atsakovui skundą, gyvenamojoje aplinkoje, tačiau netoliese skundą padavusio asmens esančių gretimų sodybų gyvenamojoje aplinkoje, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą, numatytą Taisyklių 10.2, 12 punktuose, nes HN 121:2010 5 punkto pažeidimas buvo akivaizdus. Tai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas, atlikdamas kvapų ribinės koncentracijos kontrolę ir priimdamas ginčijamą Patikrinimo aktą, jokių esminių Taisyklių nuostatų nepažeidė. Nežymus Taisyklėse numatytų terminų nesilaikymas neduoda pakankamo pagrindo panaikinti pareiškėjos ginčijamą administracinį aktą.

Teismas, įvertinęs 2018 m. kovo 12 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – Komisija) sprendimo Nr. 3R1-3 (AG1-6/12-2018) ir pareiškėjos 2018 m. vasario 5 d. skundo Komisijai turinį, konstatuoja, kad Komisija detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, atsakė į visus skundo argumentus, kilusį ginčą išsprendė teisingai, savo išvadas motyvavo ir pagrindė surinktais įrodymais. Įvertinus ir teismui pateiktos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus bylos Nr. A61-6/2018 dokumentus, teismas daro išvadą, kad jokie esminiai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių pažeidimai nebuvo padaryti.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas (Patikrinimo aktas) visiškai atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jis motyvuotas, paremtas teisės normomis, pasirašytas įgalioto pareigūno, įteiktas pareiškėjos atstovei, nurodyta jo apskundimo tvarka. Darydamas šią išvadą teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjos atstovei buvo įteiktas ne tik pats Patikrinimo aktas, bet ir jo priedai: Kvapo sklaidos žemėlapis, Kvapo koncentracijos nustatymo protokolas.

Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš naujo įvertinti UAB ,,Beržų kompleksas“ 2018 m. sausio 16 d. pranešimą Nr. 18-06 Dėl kvapo koncentracijos patikrinimo (duomenys neskelbtini).

Šis pareiškėjos skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčijamas Patikrinimo aktas ir jo priedai pareiškėjos atstovei buvo įteikti 2018 m. sausio 3 d. 2018 m. sausio 16 d. pareiškėja atsakovui pateikė raštą Nr. 18-06, kuriuo prašė panaikinti Patikrinimo aktą ir organizuoti naują tyrimą (raštas gautas 2018 m. sausio 23 d.). Atsakovas pareiškėjai į paminėtą raštą atsakė 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. (2-21 15.1.1E)-5208, kuriuo motyvuotai buvo atsisakyta patenkinti 2018 m. sausio 16 d. prašymą. Pareiškėjas į Ginčų komisiją kreipėsi tik 2018 m. vasario 26 d. ir paminėto atsakovo rašto neskundė. 2018 m. balandžio 16 d. skundu, pateiktu teismui, 2018 m. vasario 9 d. rašto taip pat neprašė panaikinti.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjos 2018 m. sausio 16 d. raštą, pareiškėja 2018 m. vasario 9 d. atsakovo rašto teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, jokių naujų aplinkybių iš esmės nenurodė nei atsakovui, nei teismui. Teismas Patikrinimo aktą pripažino teisėtu, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2018 m. sausio 16 d. pranešimą Nr. 18-06.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir jos atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB ,,Beržų kompleksas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.