Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-04-20 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 271 str. 2d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 2 metams laisvės atėmimo, 1200 litų bauda ir 200 litų vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47-1 str. atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams;

2) 2016-09-02 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui bei įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2017-08-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 d., skirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 d. sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė 20 (dvidešimt) parų arešto;

4) 2023-08-18 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 d. (2 epizodai), vadovaujantis BK 64 str. 4 d. jam skirta subendrinta 90 šešiasdešimt parų arešto bausmė įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str., paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė 60 (šešiasdešimt) parų arešto, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius dalyvaut smurtinį elgesį keičiančiose programose, paleistas 2023-11-24 iš Alytaus kalėjimo atlikęs arešto bausmę (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nežymiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, tai yra 2025 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatyta dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kartu gyvenančiai savo tetai T. P., gim. (duomenys neskelbtini), esančiai bejėgiškoje būklėje dėl senatvės, tyčia ne mažiau kaip 2 kartus ranka smūgiavo į veidą, ją stūmė, ko pasėkoje ji griuvo susitrenkdama veidą, tuo padarė jai odos nubrozdinimus kaktoje, nosies srityje ir šiais savo veiksmai nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Kidulių seniūnijoje gyvena T. P., kuri yra įtraukta į vienišų senelių sąrašą ir ją seniūnijos darbuotojai vis lanko. Iš kaimo gyventojų yra žinoma, kad T. P. skriaudžia jos sūnėnas D. T.. Ji jau tai girdėjo jau prieš keturis metus, kai tik pradėjo dirbti Kidulių seniūnijoje. jie iš karto ėmėsi veiksmų tikrinti informacijos, vis pas ją nuvyksta ir ne kartą rado žaizdotą ir su kraujosruvomis, bet ji visada teigė, kad jos niekas neskriaudžia, kad ji pati susižaloję virsdama. Iš T. kaimynų žino, kad ji vis bėga iš namų kai tik jos sūnėnas D. T. būdamas neblaivus namuose būna agresyvus. Ne karta ji pas kaimynus ateidavo sužalota, bet ji vis meluoja neigia, kad tai padaro D. T., neleidžia kviesti policijos. Jai yra žinoma, kad D. T. jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl T. P. sužalojimo. Jai žinoma, kad T. P. dažniausiai eina pas kaimyną G. Z. ir jo sugyventine J. L.. 2025-02-10 Kidulių seniūnijos seniūnė R. Š.-M. pasiskambino G. Z. ir pasiklausė, kaip laikosi T. P., nes pati P. telefono neturi. G. Z. nurodė, kad T. P. jau dvi tris paras būna ir nakvoja pas juos namuose, nes jos sūnėnas D. T. girtauja ir ji jo bijo. Tada ji su seniūne nuvyko pas G. Z. į namus pasikalbėti su T. P.. Ją pas jį rado su sužalotu veidu. Ant jos veido matėsi gal savaitės senuko apgijusios žaizdos ir kraujosruvos. Paklausus jos, kaip atsirado sužalojimai, ji teigė, kaip visada, kad ji parvirto ir susižalojo pati namuose. Po to kalbant su G. Z. ir jo sugyventine J. jie nurodė, kad gal prieš savaite laiko, tiksliai dienos nurodyti negalėjo, vakare, pas juos į namus įėjo T. P. su kruvinu veidu. J. sakė, kad įėjusi į jos namus T. iškarto pasakė, kad ją sumušė jos sūnėnas D. T.. G. pasakojo, kad lyg jų namo verandoje ją tyčia pastūmė D.. Tiksliai jiems T. nepapasakojo, kaip D. ją mušė. T. tada pasiprašė likti pas juos nakvoti, nes bijojo eiti namo. G. pasakius, kad iškvies policiją T. prašė nekviesti niekam nesakyti, ir tada pradėjo viską neigti, pasakoti, kad pati susižalojo. T. įtikino G. ir J. nepranešti policijai. T. P. yra tokio būdo, kad ji visokios pagalbos atsisako, slepią kas vyksta jos namuose. Kai pamatė ant jos sužalojimus iškvietė policiją ir medikus. Atvykus medikams T., nenorėjo, kad ją apžiūrėtų, atvykus policijos pareigūnams tvirtino, kad pati krito, niekas jos nemušė, nors akivaizdu, kad ji meluoja. Įtikino, kad medikai vežtų ją apžiūrai į Vš.Į. Šakių ligoninės priėmimo skyrių, ar nėra daugiau rimtesnių sužalojimų. Seniūnė ne kartą siūlė jai gyventi globos namuose, bet ji kategoriškai atsisako, dabar įtikino, kad sutiktų dėl pagalbos namuose, kad galėtų pas ją ateiti moteris, kuri jai padėtų. Šiuo metu bent tam įtikino, bet nežino ar tikrai leisis. T. P. su D. T. gyvena nuo pat jo vaikystės, ji nuo pat mažens jį augino po jo motinos mirties. Jie gyvena T. priklausančiame name, veda bendrą ūkį, nors D. dažnai girtauja ir jis T. neprižiūri tinkamai. D. niekur nedirba, mano, kad jis gyvena iš T. pensijos (b. l. 57-60).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad 2025 vasario pradžioje, maždaug prieš savaitę laiko, tiksliai dienos nepasakys, vakare apie 18 val., pas ją į namus atėjo kaimynė T. P., kuri buvo kruvinu veidu. Ji tuo metu buvo namuose viena, jos sugyventinis dar buvo darbe. T. įėjusi į jos namus pasakė, kad "parazits vėl sumušė". Ji pasakė, kad ją sumušė jos sūnėnas D. T. ir paprašė pernakvoti pas juos, nes bijo eiti namo. Ji pasakė tik tiek kad davė jai D. į galvą, daugiau nieko neaiškino. Ji su D. T. gyvena dviese jau daug metų. Ji jai nuplovė veidą ir užklijavo pleistrą ant žaizdos, esančios kaktos srityje. Grįžo po to jos sugyventinis G. Z., kuris taip pat kalbėjosi su T.. G. sakė, kad kvies policiją dėl tokio D. elgesio, bet T. primygtinai prašė nekviesti policijos ir niekam nesakyti, ji juos įtikinėjo apie tai niekam nepranešti. T., sakė kad viską neigs. D. T. ne pirmas kartas mušą T. . Jis būdamas neblaivus būna agresyvus, kai blaivas tai būna ramus. T. paskutiniu metu dažnai nakvoja pas juos namuose, nes bijo eiti namo, kad jos D. nemuštų. Jau yra dėl jos sumušimo policijoje byla D. T. ir kiek jai žinoma jis neužilgo dėl ankstesnio jos sužalojimo jau turės vykti į teismą. D. dažnai girtauja. T. yra tokio būdo, kad ji viską slepia, nieko nepasakoja, kaip blogai D. su ja elgiasi. Ji nežino kodėl ji visada meluoja ir jį gina, ar ji jo bijo, ar ji jo gaili, nes jį užaugino. 2025-02-10 jos sugyventiniui lyg paskambino Kidulių seniūnė, kuri paklausinėjo apie T., nes žino, kad jie ja rūpinasi ir dažnai bendrauja su ja. Jis pasakė, kad ji nakvoja dvi paros pas juo. Tada seniūnė su socialine darbuotoja atvyko į jų namus. Jos pamatė ant T. veido apgijusias žaizdas, klausė jos kas nutiko, bet T. joms melavo, kaip visada sakė, kad virto pati. T. vaikšto gerai, kad ir senyvo amžiaus bet ji vaikšto labai gerai ir tikrai negriuvinėja. Ją tikrai sumušė D. nors ji to nematė, bet tai žino. Socialinė darbuotoja iškvietė policiją ir medikus. Jiems atvykus T. taip pat melavo, kad pati krisdama susimušė. Ją medikai išsivežė apžiūrai į Šakių ligoninę, nors T. nelabai leidosi apžiūrima. D. T. kitą dieną tik buvo atėjęs pas juos į namus norėdamas parsivesti T. namo, bet ji su juo nėjo. D. T. tuo metu buvo išgėręs alkoholio, elgėsi agresyvokai, šaukė ant T., ją įžeidinėjo, priekaištavo, kad nebūna namuose, kad nieko nedaro, kad jam valgyti nepadaro. Po to D. išėjo vienas namo. T. jau gal apie metus laiko dažnai ateina pas juos nakvoti, nes bijo D. T.. Ji būna panakvoja pas juos dvi naktis, po to grįžta kelioms dienom į namus, bet vėl ateina nakvoti pas juos ir taip tęsiasi jau apie metus. Ji nesutinka vykti gyventi į globos namus, nesutinka priimti jokios pagalbos iš seniūnijos, ji tik sutinka pabūti pas juos. Ji asmeniškai nematė ,kaip D. T. mušė T. P., nežino kur tai įvyko (b. l. 1-54).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z. parodė, kad jis gyvena su J. L. netoli T. P. namų. T. dažnai ateina pas juos, ji net nakvoja pas juos namuose, kai bijo neblaivaus savo sūnėno D. T., su kuriuo kartu gyvena. Ji jau daugiau kaip pusę metų pas juos ateina kas kelinta diena nakvoti. Ji skundžiasi, kad D. girtauja, kad ją mušą, jai grasiną. Ji yra sakiusi daug kartų, kad D. jai grasina girtas, kad ją užmuš, pakas, nes jam nedaro valgyt, kad jis nieko nebijo, nes yra jau sėdėjęs kalėme. Jis žino, kad D. T. būna neblaivus agresyvus, jis ne karta ir jo namuose yra T. P. keikęs, ant jos šaukęs, ją įžeidinėjęs. Yra girdėjęs, kad sakė jai girtas, kad pakas ją. Jis girtas tikrai būna neprognozuojamas. Jis matė, kad D. T. ją mušė jo namuose, tada pranešė policijai, buvo pradėtas tyrimas. Tada T., gynė D., neigė kad ją jis mušė, nors jis pats viską matė. T. visada gina D., meluoja kitiems, kad ji pati vis susižaloja, nors ją tikrai mušą D.. 2025 vasario pradžioje, gal prieš savaitę laiko, tiksliai dienos neprisimena, parėjo iš darbo apie 21 val. į namus ir rado savo namuose T. P., matė, kad jai bėgo kraujas iš žaizdos kaktoje. Paklausė kas atsitiko, tada ji pasakė, kad trenkė D. T.. Ji sakė, kad jo namo verandoje sėdėdamas neblaivus D. T. rūkė ir jai einat į mano namo vidų jis jai trenkė, daugiau nieko neaiškino. Jis to nematė, nežino kaip ją mušė, tai žino tik iš jos pasakojimo. Tada pasakė, kad kvies policiją ir ji tada pradėjo jį įkalbinėti, kad to nedarytų, ji pradėjo neigti, kad jis ją mušė, jau tada pradėjo pasakoti, kad pati susižalojo. Ji visada visoms tarnyboms, kurios nori jai padėti meluoja ir nepriima jokios pagalbos. Jis mano, kad ji bijo D. T. ir nenori jo paskųsti, kaip jis ją mušą. T. pasitiki jai, ir jiems tiesą pasakoje. Ji gal dar bendrauja ir su kitais kaimynais. Ji būna vasarą nuo sūnėno bėgdama iš namų miega ir laukuose, dabar kai oras šaltas ateina prisiglausti pas juos. T. P. pagal metus labai gerai vaikšto, ji tikrai negriuvinėja, yra šviesaus proto, tikrai protinga ir prisimena viską (b. l. 45-48).

Įtariamasis D. T. laikinai sulaikytas buvo 2025-02-10 16:10 val. (b. l. 71-74), paleistas 2025-02-12 13:06 val. (b. l. 117-119).

Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Teismas, įvertinęs šio byloje esančių rašytinių dokumentų (duomenų) leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. D. T. nežymiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, tai yra 2025 m. vasario mėnesio pradžioje, savo tetai T. P., tyčia ne mažiau kaip 2 kartus ranka smūgiavo į veidą, ją stūmė, ko pasėkoje ji griuvo susitrenkdama veidą, tuo padarė jai odos nubrozdinimus kaktoje, nosies srityje ir šiais savo veiksmai nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t.y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t.y. tyčia du kartus ranka sudavus nukentėjusiajai į veidą, ją pastūmus, šiai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmų pasėkoje nukentėjusiai buvo sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis D. T. pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veika padaryta asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus (BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teisiamas 5 kartą, bausmė atlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (b. l. 121-128), išvadų iš teistumo nepadarė. Už smurtą prie nukentėjusiąją teisiamas trečią kartą, paskutinius du kartus jam buvo skiriamos realios arešto bausmės, šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-43-630/2025, kurioje D. T. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., dėl smurto prieš T. P.. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 130). Duomenų, kad jis būtų įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą byloje nėra.

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jis už smurto vartojimą teistas. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, tačiau linkęs save teisinti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kaltinamasis nepasimokė iš padarytų analogiškų nusikaltimų, mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė bei yra pagrindo skirti bausmę - didesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) teistam už analogiškas veikas arešto bausmėmis yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas, nes, kaip jau minėta, už smurtą prie nukentėjusiąją teisiamas trečią kartą, paskutinius du kartus jam buvo skiriamos realios arešto bausmės, šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-43-630/2025, kurioje D. T. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., dėl smurto prieš T. P.. Bylos duomenys nesudaro prielaidos išvadai, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes kaltinamasis sistemingai pažeidžia įstatymus.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-02-10 16:10 val. (b. l. 71-74), iki 2025-02-12 13:06 val. (b. l. 117-119) (2 paros).

2025 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi D. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64-1 str. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2025-02-10 16:10 val. iki 2025-02-12 13:06 val. (2 (dvi) paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo D. T. sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

2025 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi D. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.