Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. N. 2024 m. rugpjūčio 14 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) mieste vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2024 m. rugpjūčio 14d., apie 16:28 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų, ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 16:52 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, 17:12 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. Kaltinamasis V. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 14 d. baigė darbą 15:30 val., po darbo išėjo prie automobilio. Buvo labai pavargęs, automobilyje turėjo du butelius alaus. Atsidarė vieną ir išgėrė. Tada, galvojo, kad dar vieną prasidarys, prasidarė, gal gurkšnį išgėrė, bet nebenorėjo ir tada išmetė į šiukšlių konteinerį. Po to pasijuto geriau, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuvažiavo į centrinės (duomenys neskelbtini) aikštelę, ten jo laukė žmona, pasiėmė žmoną ir važiavo namo. T. P. gatvėje jį sustabdė policijos ekipažas. Patikrino blaivumą, pirmą kartą įpūtė 1,6 promilės, o po antro pūtimo buvo 1,59 promilės. Buvo išsodintas iš automobilio ir automobilį išvežė į stovėjo aikštelę. Labai gailisi padaręs tokį nusižengimą. Išgėrė butelį alaus, 0,5 l, ten buvo standartiniai buteliai. Gėrė vienas. Vairavo savo automobilį Citroen. Prieš sėsdamas už vairo nesijautė apsvaigęs. Policijos pareigūnai kai jo paklausė, kada vartojo alkoholį, pasakė, kad prieš 4 valandą, bet jie įrašė, kad prieš keturias valandas, gal nesusišnekėjo. Pareigūnams sakė, kad vartojo stipriuosius gėrimus, nes taip suprato, kad alus yra stiprusis gėrimas, jeigu jis buvo 6 laipsnių. Kai tikrino neblaivumą, liepė eiti tiesia linija, eiti kažkiek pavyko ir nosį lygtais pasiekė ranka. Žinojo, kad vairuoti išgėrus negalima. Žmona nepajuto, kad jis buvo išgėręs. Ji sėdėjo gale ir nieko neklausė bei nieko nesakė. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, pūtė vieną kartą į alkotesterį, ir paskui kitą po pusvalandžio. Alkotesterio parodymų neginčijo, su jais sutiko ir nevažiavo tikrintis į ligoninę. Savo tokį poelgį vertina negerai, labai gailisi, kad taip padarė. Anksčiau nėra net baustas už kelių eismo pažeidimus. Net negali paaiškinti, kodėl taip įvyko. Alkoholio dažnai nevartoja, per išeiginės tik gal kartą per mėnesį. Dėl automobilio konfiskavimo nežino, jeigu vairavimo teisių neturės, tai automobilis nereikalingas, jo žmona nevairuoja. Dėl teisių vairuoti atėmimo jis supranta, bet pačiam reikia važinėti iš kaimo į miestą, nes mieste dirba, ir žmoną vežioti. Su laiduotoju pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metų, užsiima bendra veikla, jis yra draugas. Kartu negyvena. Susitinka į savaitę gal du kartus, kartais susiskambina, dažnai bendrauja. Laiko jį autoritetu, nes jis daug ką paaiškina. Kai pasakė, kad išgėręs važiavo, jis kaltinamąjį labai išbarė. Apie įvykį pasisakė tą pačią dieną, gal vakare. Gyvenimiškais klausimais pasišneka, bet daugiau bendrauja apie elektroniką. Problemų dėl alkoholio vartojimo kaltinamasis neturi. Sutuoktinė už jį nelaidavo, nes ji labai jaudinasi ir negali šnekėti teisme. Sutuoktinė irgi dėl jo jaudinasi ir dėl šios bylos. Atstumas iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra (duomenys neskelbtini) km, jis yra už (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo vairavimo stažas yra (duomenys neskelbtini) metų, anksčiau neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Yra sandėlio darbuotojas, bet kartais tekdavo su autobusu pavažinėti. Įvykio dieną žinojo, kad važiuos sutuoktinės pasiimti. Žinojo, kad turės vairuoti, bes tiesiog išgėrė ir išvažiavo. Tą dieną buvo karšta.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis V. N. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. tyrėjo R. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.28 val., ties (duomenys neskelbtini), V. N. vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0204, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 16 val. 52 min. nustatytas 1.66 promilių neblaivumas, 17 val. 12 min. nustatytas 1.59 promilių girtumas. V. N. nepageidavo būti pristatytas į VŠĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra (1 t., b. l. 8-10);

4.2. Daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Citroen Xsara Picasso“ sustojęs kaire automobilio puse ant važiuojamosios kelio dalies, dešine puse ant šaligatvio. Automobilis šviesiai pilkos spalvos, keturių durų. Išorinių apgadinimų nepastebėta. Automobilio salone, priekinėje keleivio sėdynėje padėtas maišelis su daiktais jame, šalia maišelio guli batonas. Galinėje salono dalyje, ant vairuotojo sėdynės pakabintas baltos spalvos plastikinis maišelis su daiktais jame, galinėje kairėje keleivio pusėje įvairūs parduotuvių maišeliai. Automobilio bagažinėje yra atsarginis automobilio ratas. Taip pat bagažinėje yra akumuliatorinis pjūklas, įrankių dėžė NEO TOOLS, antgalių rinkinys 40 vnt. raudonoje dėžėje ir gesintuvas. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis su pakabuku ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-13, 14-18);

4.3. liudytojos D. N. parodymais apie tai, kad V. N. yra jos sutuoktinis. Abu turi nusipirkę bendrai automobilį „Citroen Picasso“, valst. Nr. nepamena. 2024 m. rugpjūčio 14 d. baigė darbą 14.30 val., pėsčiomis nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, apsipirkti, kur apsipirkus jos turėjo atvažiuoti paimti sutuoktinis V.N.. Jos sutuoktiniui tą dieną darbas buvo iki 15.30 val. Laiko nepasakys, bet baigęs darbą sutuoktinis atvažiavo jos paimti į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Atvažiavo automobiliu „Citroen“, kurį vairuoja tik sutuoktinis, ji nėra įgijusi vairuotojo pažymėjimo. Kuomet atvažiavo sutuoktinis, ji atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Ten sėdasi pastoviai, nes jai taip patogiau. Nieko įtartino nepastebėjo. Iš (duomenys neskelbtini) aikštelės važiavo link namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, juos sustabdė policijos pareigūnai. Matė, kad pareigūnai patikrino jos sutuoktiniui blaivumą. Tuo metu ji sėdėjo automobilyje. Paskui sutuoktinis pradėjo automobilyje ieškoti dokumentų. Pastebėjo, kad jis susijaudinęs, akys paraudę. Tuomet suprato, kad jis pavartojęs alkoholio. Vėliau tą patvirtino ir policijos pareigūnai, nes išgirdo, kad sutuoktiniui nustatė 1,66 promilių girtumą. Iki tol net nebuvo pastebėjusi, kad sutuoktinis vairuoja automobilį neblaivus. Jokio kvapo automobilyje neužuodė, nes buvo atidaryti automobilio langai. Ji labai pergyvena dėl šio įvykio, todėl su sutuoktiniu šios temos stengiasi vengti. Iki tol nėra buvę tokių atvejų, kad sutuoktinis automobilį vairuotų neblaivus. Sutuoktinis nepiktnaudžiauja alkoholiu, vartoja saikingai. Sutuoktinis prašė jos, kad ji galėtų už jį laiduoti, bet ji dar nedavė sutikimo, dar neapsisprendė, savo valios šiuo metu negali išreikšti (1 t., b. l. 28-31);

4.4. liudytojo (policijos pareigūno) R. Š. parodymais apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. gavo iš budėtojo pranešimą, kad padėtų patikrinti blaivumą kolegai R. T., kuris reagavo ekipaže „1001“, kadangi sustabdė galimai neblaivu vairuotoją ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Nuvykęs nurodytu adresu rado ekipažo „1001“ tarnybinį automobilį bei sustabdytą automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta – V. N.. Taip pat prie automobilio stovėjo pasiruošusi išeiti V. N. sutuoktinė, kurios duomenų nežino. Šios paklausė, ar ši pastebėjo, kad jos sutuoktinis vairuoja neblaivus. Moteris atsakė, kad nepastebėjo, bei paaiškino, kad pati neturi įgijusi teisės transporto priemonės. Jos duomenis užsirašė ir moteriai buvo leista pasišalinti. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest pirmu pūtimu apie 17 val., tiksliai laiko nepamena, V. N. buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, o po 15 min. antru pūtimu nustatytas 1,59 promilių girtumas. V. N. nepageidavo būti pristatytas į VŠĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra (1 t., b. l. 34-37);

4.5. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad V. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. V. N. negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, negali stovėdamas pataikyti į nosies galą. Atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARPK-0204, Nr. (duomenys neskelbtini), 16:52 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, 17:12 val. antru tikrinimu nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. V. N. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 19, 20, 21-24);

4.6. VĮ „Regitros“ duomenų bazės išrašu, kuriame nurodoma, kad automobilio „Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. N., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40);

4.7. VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Citroen Xsara Picasso“ 1999-2008 pagaminimo metų, kuras – dyzelis, 2024 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 758 Eur (be PMV) ir 960 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 41);

4.8. Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad perklausomas garso pranešimas iš bendrojo pagalbos centro. Vyras operatorei praneša, kad jis važiavo aplink žiedą ir jo vos nenudaužė, vairuotojas – senis, žilas, bet, kaip aiškina pranešėjas: „žinokit iš akių – gatavai girtas. Kaip važiavo, taip nepristabdęs į žiedą įvažiavo“. Operatorei paprašius, pranešėjas nurodo, kad tai buvo Citroenas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-46);

4.9. Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad peržiūrėti pareigūnės G. T. kūno kamera filmuoti vaizdo įrašai. Pirmame įraše užfiksuota, kaip pareigūnė eina link stovinčio automobilio „Citroen“, valst. (duomenys neskelbtini) Prieina prie vairuotojo pusės, prisistato. Matyti, kad automobilyje vairuotojo vietoje sėdi vyras, kuris atpažįstamas kaip V. N.. Pareigūnė klausia V. N., ar šis vartojo alkoholio, V. N. paneigia. Alkotesteriu tikrinamas V. N. blaivumas. Paskui informuoja apie alkotesterio rodmenis – 1,66 promilės. Pasiteirauja V. N., ar šis žino, kad nuo 1,50 numatyta baudžiamoji atsakomybė. V. N. palinksi galva. Pareigūnė paprašo pateikti automobilio užvedimo raktelius. V. N. juos pateikia. V. N. nurodoma sėdėti automobilyje. Pareigūnė apie alkotesterio parodymus praneša kitiems pareigūnams. Antrame įraše pareigūnė V. N. paaiškina, kad bus atliktas jo neblaivumo patikrinimo testas. V. N. pasiūloma eiti pėda po pėdos tiesia linija, ką V. N. ir daro. Po to V. N. nurodoma stovint pataikyti abiejų rankų pirštu sau į nosį, ką V. N. ir padaro. Po to nurodoma tą patį padaryti užsimerkus, ką V. N. atlieka. Paskui pareigūnė V.N. paklausia, prieš kiek laiko šis vartojo alkoholį. V. N. atsako, kad prieš kokias keturias valandas. Pareigūnė klausia, kokius alkoholinius gėrimus gėrė. V. N. nurodo, kad stipriuosius gėrimus, bet pavadinimo nenurodo. Pareigūnė V. N. paaiškina, kad po 15 min. bus atliktas antras prasipūtimas. Trečiame įraše užfiksuota, kaip pareigūnė su alkotesteriu prieina prie ant šaligatvio stovinčio V. N., jam paaiškina, kad bus atliekamas antras pūtimas į alkotesterį. V. N. sutinka. Alkotesteriu tikrinamas V. N. blaivumas. Nustatomas 1,59 promilių girtumas. Pareigūnė paaiškina, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apie tikrinimo rezultatus pareigūnė nurodo kitiems vietoje esantiems pareigūnams. Pareigūnė užpildo neblaivumo nustatymo aktą. V. N. patvirtina patikrinimo rezultatus savo parašu (1 t., b. l. 47-49, 50).

5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis V. N. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu, 2024 m. rugpjūčio 14 d. 16.52 val. kaltinamajam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, o 2024 m. rugpjūčio 14 d. 17.12 val. – 1,59 promilių neblaivumas. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui V. N. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.28 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. V. N. kaltę patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, paties kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamajam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas.

6. Kaltinamajam V. N. nustatytas girtumas (1,66 prom. ir 1,59 prom. (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis V. N. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamasis V. N. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. N. padarė veikdamas tyčia.

7. Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

8. 2024 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas J. Ū. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (J. Ū.) atsakomybei.

9. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

10. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. N. ir laiduotojas J. Ū. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. Ū. nurodė, kad laiduotoju būti sutinka. Kaltinamąjį pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. Su kaltinamuoju negyvena, susitinka nepastoviai, daugiau bendrauja telefonu. Tikrai galės kontroliuoti ir žinoti, ką V.N. veikia. V.N. jo pozicijos klauso, mano, kad yra jam autoritetas. Jam apie įvykį V.N. pats paskambino ir prisipažino iš karto. Laiduotojas „atskaitė“ jam moralą, paaiškino, kas galėjo būti, kokios pasekmės. Pats nėra vairavęs neblaivus. Mano, kad jeigu žmogus yra išgėręs, jis gali išsikviesti pažįstamą, kad jį parvežtų, arba paskambinti taksi.

11. Kaltinamasis V. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jis yra teisiamas pirmą kartą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, duomenų apie padarytą žalą, kurią reikėtų atlyginti, byloje nėra. Kaltinamasis V. N. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas, turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, nėra baustas už KET pažeidimus, dėl ko yra pagrindas manyti, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Svarbu įvertinti kaltinamojo V. N. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis V. N. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo J. Ū. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad J. Ū. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamasis juo pasitiki, jo klauso, jis kaltinamajam yra autoritetas, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti J. Ū. kaip laiduotoju, byloje nėra. Todėl teismas netikėti juo, kaip ir jo bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei draugyste paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojo socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

13. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas nustato laidavimo terminą 1 metams.

14. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

15. Šiuo atveju kaltinamasis V. N. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis). Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

16. Kaltinamasis V.N. neteistas, pastaruosius 5 metus nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, kaltinamajam nustatomas minimalus draudimo vairuoti transporto priemones terminas, t. y. 1 metams. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

17. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu kaltinamajam V. N. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., b. l. 96-99), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d.

18. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

19. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

20. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

21. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė „Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė – šeimoje vairuoja tik V. N., sutuoktinė teisės vairuoti nėra įgijusi. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis V. N. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti su juo naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

22. Kaltinamajam V. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 92-95, 96-99, 100-103), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

- transporto priemonė „Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos užvedimo rakteliai ir byloje esantis automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui;

- V. N. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

24. Kaltinamasis V. N. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

V. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo J. Ū. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, automobilį „Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

V. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- transporto priemonę „Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos užvedimo raktelius, byloje esantį automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui;

- V. N. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. N., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. Ū., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.