Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui D. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo (b. l. 19)(toliau - ABTĮ) 74 str. 1 d.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi pasiūlyta teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus (būti išklausytam) (ABTĮ 52 str. 2 d.) pareiškėjas nepasinaudojo (b. l. 17, 33). Šalių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 6 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš netinkamų sąlygų (ploto, apšvietimo trūkumo, buvusių buitinių parazitų, nepakankamų baldų, jam paskirtos miegojimo vietos antrame lovos aukšte).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Apibendrintai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Alytaus PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau atsakovas jų nepaneigė, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo teisės laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 6 d. galėjo būti pažeidžiamos.

Atsakovas prašo teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 6 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. kovo 28 d. (b. l. 9), t. y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės laikotarpio, už kurį prašoma priteisti neturtinę žalą, dienos. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

Pareiškėjas prašo ieškinio senaties termino netaikyti, nes jis negalėjo savimi pasirūpinti dėl ligos. negalėjimo vaikščioti, rašyti bei kalbėti, be to, su tais, kurie skundžiasi arba padeda kitiems yra susidorojama.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 5). Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 6), esant nustatytam darbingumo lygiui jis negali dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, viršvalandinių darbų ir kt. Tačiau pareiškėjas gali dirbti darbą susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais. Gydytojo įrašai medicininiuose dokumentuose (b. l. 27, 29, 30) patvirtina aplinkybę, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2014 m. gruodžio 2 d., 2014 m. gruodžio 7 d., 2015 m. kovo 10 d., buvo leidžiama jį konvojuoti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu ne kartą kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinę bylą Nr. I-2313-257/2015; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracines bylas: Nr. I-2741-428/2016, Nr. I-1449-422/2018). Pastebėtina ir tai, kad į teismą pareiškėjas yra kreipęsis 2017 m. gruodžio 7 d. bei 2018 m. kovo 12 d., t. y. prieš pasibaigiant ieškinio senaties terminui ir iš karto po jo. Taigi, jo nurodytos termino praleidimo priežastys (liga, negalėjimas vaikščioti, rašyti, kalbėti) nesutrukdė jam ginčui aktualiu trejų metų laikotarpiu nuo paskutinės teisių pažeidimo dienos ir iš karto po jo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą kreipiantis į teismą kitose bylose. Todėl vertintina, kad pareiškėjas realiai turėjo galimybę paduoti skundą teismui, nepraleisdamas ieškinio senaties termino šioje byloje, t. y. iki 2018 m. sausio 6 d., ir jo nurodytos priežastys dėl negalėjimo savimi pasirūpinti dėl ligos, negalėjimo vaikščioti, rašyti bei kalbėti, negali būti laikomos svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimui, ir nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar nustatytas nedarbingumas objektyviai galėjo įtakoti ieškinio senaties termino praleidimą.

Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, kad nesikreipė į teismą, nes su tais, kurie skundžiasi arba padeda kitiems, yra susidorojama. Neindividualizavo ir nenurodė, kada jis ketino kreiptis į teismą ir galimai buvo grasinama, be to, akivaizdu, kad jam nebuvo varžoma teisė (grasinama) pateikti ne vieną skundą teismams (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), taip pat skundą šioje byloje, todėl minėti termino praleidimo argumentai vertintini kritiškai ir negali būti laikomi svarbia priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, konsultuotis su jam kitose bylose galimai padėjusiais kreiptis į teismą asmenimis, taip pat teisininkais, advokatais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš pataisos įstaigos ar kitų asmenų. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl atsakovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas.

Pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka, nes pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.