Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Šilalės skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 33VĮ-357-(14.33.2.) „Dėl Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. išvados Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ A. J. K. vardu pripažinimo netekusia galios“ (toliau – Įsakymas).

Pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodė, kad NŽT Šilalės skyrius kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-5724-583/2023 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šios bylos numeris yra Nr. eI3-9724-583/2023), kurioje pareiškėjas ginčija kitą administracinį aktą, kartu su atsiliepimu į skundą pateikė ir Įsakymą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. Č. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą; kad tokie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia.

Teismas nurodė, kad Įsakymas laikytinas dokumentu, sudariusiu prielaidas priimti NŽT 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 33S-14-(14.33.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. J. K.“ (toliau – ir Sprendimas). Teismo vertinimu, Įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-194-552/2020; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016) ir nesukelia teisinių pasekmių, nes jas sukėlė NŽT 2019 m. gegužės 6 d. priimtas Sprendimas.

Konstatavęs, kad Įsakymas negali būti skundo dalyku, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas Z. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad siekiant išsiaiškinti, kokias teises pareiškėjui sukūrė Įsakymas, būtina išsiaiškinti, kokias teises sukūrė Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. išvada Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmasis pareiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Povilo Beržinio nuosavybės teise valdytą žemę pareiškėjo mamos buvo pateiktas dar 1991 m. spalio 17 d., pareiškėjo mama A. J. K. 2000 m. vasario 8 d. pateikė papildomą prašymą dėl išvados priėmimo grąžinti jai tenkantį 3,16 ha žemės lygiaverčiu sklypu (duomenys neskelbtini), t. y. buvusio žemės savininko įpėdinė A. J. K. aiškiai, konkrečiai ir suprantamai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo bei nurodė kadastrinę vietovę, kurioje pageidavo atkurti nuosavybę natūra.

Pareiškėjas pažymi, kad tenkindamas A. J. K. prašymą, Tauragės apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 3 d. priėmė Išvadą, kuri įtvirtino pareiškėjo mamai teisę į nuosavybės atkūrimą konkrečiu būdu. Skundžiamu Įsakymu pripažinus Išvadą netekusia galios, buvo panaikinta A. J. K. teisė į nuosavybės atkūrimą jos pageidaujamu būdu. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad Įsakymas, nors priimtas nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje, laikytinas kaip tarpinis dokumentas, tačiau turintis esminės reikšmės A. J. K. teisėms – atkurti nuosavybę pageidaujamu būdu.

Pareiškėjas pabrėžia, kad po Išvados priėmimo egzistavo visos būtinosios sąlygos A. J. K. atkurti nuosavybes teises į 3,16 ha žemės sklypą jos pasirinktu būdu nurodytoje vietoje. Tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, galbūt dėl NŽT nepateisinamo neveikimo, 17 metų nebuvo atliekami jokie nuosavybės teisių atkūrimo veiksmai ir tik 2019 metais NŽT be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, neteisėtai Įsakymu pakeitė pareiškėjo mamos valią, nurodytą prašyme atkurti nuosavybę natūra konkrečioje vietoje. Pareiškėjo vertinimu, Įsakyme nurodyti motyvai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti netekusia galios Išvadą, kurioje buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, atitinkantis pareiškėjo mamos valią. Be to, nesuprantama, kodėl pareiškėjas turėjo pakartotinai nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, jeigu tai dar 2000 metais buvo atlikusi A. J. K., kaip ir nesuprantama, kodėl nuosavybės teisės A. J. K. nebuvo atkurtos 2000 metais po Išvados priėmimo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 ir 105¹ punktais. Pareiškėjas detalizuoja Tvarkos 29 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pažymi, kad, jo įsitikinimu, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, ir tik bylą nagrinėjant iš esmės galima pagrįstai spręsti dėl Įsakymo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenurodė, kada baigsis administracinė procedūra ir kokį viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą pareiškėjas galės skųsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. Č. skundą dėl to, kad Įsakymas laikytinas tarpiniu administraciniu sprendimu, nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių ir todėl negalinčiu būti savarankišku ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Įsakymas yra tarpinis dokumentas, kuriuo buvo sudarytos prielaidos priimti galutinį Sprendimą, kuris ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Įsakymas taip pat pareiškėjui nesukėlė konkrečių teisinių pasekmių

Pareiškėjas atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, iš esmės teigdamas, kad, nors Įsakymas yra priimtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje, jis daro įtaką pareiškėjo, kaip pretendentės A. J. K. įpėdinio, teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, susiklostę teisiniai santykiai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad Įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, kadangi toks vertinimas turi būti atliekamas ne skundo priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Akcentuotina, kad tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Įsakymą. Teisėjų kolegija nustatė, jog NŽT Šilalės skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Tvarkos 29 ir 105¹ punktais ir atsižvelgdamas į tai, kad A. J. K. mirusi ir nežinomi jos įpėdiniai, į paskelbtą informaciją dėl prašymo pateikimo vietiniame laikraštyje „Šilalės artojas“ ir interneto tinklalapyje www.nzt.lt, pripažino netekusia galios Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. Išvadą, priimtą A. J. K. vardu.

Tvarkos (Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija) 29 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime žemėtvarkos skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Jeigu raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį nėra galimybių dėl to, kad jis yra miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis (jo įpėdiniai) yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo (jo įpėdinių) gyvenamosios vietos adresas, žemėtvarkos skyrius informuoja pilietį (jo įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemėtvarkos skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (jei ji neparengta – žemės, į kurią piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės), buvimo vietą ir NŽT interneto tinklalapyje paskelbdamas piliečio (jo įpėdinių) vardą ir pavardę (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės) bei visą informaciją, kuri pagal šį punktą nurodoma pranešime informuojant pilietį raštu (registruotu laišku), nurodant, kad prašymui pateikti 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo laikraštyje dienos. Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Tvarkos 105¹ punkte, be kita ko, įtvirtina, kad tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn panaikinimas, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, lemia, kad atsakingas NŽT teritorinis skyrius teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoja išperkamos žemės vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. Tai reiškia, kad Įsakymas, kuriuo buvo pripažinta netekusia galios Išvada, suponuoja tai, jog pretendentei galutiniu sprendimu nuosavybės teisės bus atkurtos ne jos pasirinktu būdu, o tik atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad Įsakymas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi pareiškėjo mamai nuosavybės teisės atkurtos už žemę atlyginant pinigais, o ne pretendentės nurodytu būdu. Be to, nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik konstatavus, jog skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados, kad dėl Įsakymo, kaip tarpinio dokumento, skundas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo ketinamas apskųsti Įsakymas yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu NŽT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas, sudaręs prielaidas priimti galutinį Sprendimą. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad dėl tokio pobūdžio administracinių sprendimų kaip pareiškėjo ketinamas apskųsti Įsakymas (ar itin panašaus pobūdžio sprendimų) ginčai nagrinėjami administraciniame teisme iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-624/2022; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1674-552/2021).

Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė (šią aplinkybę skunde nurodė ir pareiškėjas), kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-9724-583/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01621-2023-2) pagal pareiškėjo skundą atsakovui NŽT dėl NŽT Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Minimoje byloje pareiškėjas skunde prašė panaikinti NŽT Sprendimą ir įpareigoti NŽT Šilalės skyrių atkurti nuosavybės teisę į 3,16 ha žemės sklypą A. J. K., sudarant galimybę pareiškėjui, kaip paveldimo turto įpėdiniui, įgyvendinti įstatymo numatytas teises – pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Iš aptariamos administracinės bylos duomenų matyti kad ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi A. J. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkantį buvusio savininko P. V. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,16 ha žemės – esantį (duomenys neskelbtini), NŽT, atstovaujama Šilalės skyriaus vedėjo, nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei A. J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,16 ha žemės, atlyginant kitais būdais: kompensacija pinigais už 3,16 ha žemės (vertė – 897 Eur). Šioje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, padaręs išvadą, jog Įsakymas yra tarpinio pobūdžio aktas, dėl kurio negali būti paduodamas skundas administraciniam teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Z. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Z. Č. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.