Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. G., jos atstovui advokatui Jurijui Malininui, atsakovui A. D., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui A. D. dėl laidojimo ir gydymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. D. 2529,45 Eur laidojimo ir gydymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog su atsakovo A. D. broliu A. D., mirusiu 2018 m. vasario 22 d., kartu pradėjo gyventi 2005 m. sausio mėnesį jo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gyveno kartu iki 2018 m. vasario 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Pagal 2018-10-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymą 2017-01-01 – 2017-12-31 ieškovės M. G. draudžiamosios pajamos buvo 4759,51 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 1471,69 Eur. 2018-01-01 – 2018-02-28 draudžiamosios pajamos buvo 800 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 321,44 Eur (I t., 156-157 b. l.).

Dėl ieškovės išlaidų dydžio

Dėl ginčo teisinių santykių šioje byloje kvalifikavimo, jiems taikytinos teisės ir prievolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas A. D. priėmė palikėjo A. D., mirusio 2018 m. vasario 22 d. palikimą, tai patvirtina notaro išduotas 2018-05-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 8 b. l.). Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniams pasidalijus palikimą sudarantį turtą ir taip turint nuosavybės teises į šio turto dalį bei atsakomybę už palikėjo skolas, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti, paveldėjimo teisės reglamentuojami teisiniai santykiai pasibaigia.

Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojas, savo lėšomis galimai neprisidėjęs prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiai palikėjo sugyventinei, ar pastaroji turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į paveldėtoją, kuris savo lėšomis galimai neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Konstatuotina, jog nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikėjo sugyventinė palaidojusi palikėją savo lėšomis, turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinio, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji panaudojo savo asmenines lėšas. Tačiau ir tokiu atveju turi būti priteisiamos ne bet kokios išlaidos, o pagrįstos ir būtinos. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką tokiose bylose, bei atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas (skolininkas) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo pagrįstų išlaidų dalį (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris reiškia, kad kiekvienai šaliai tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta tam tikrais etapais. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareiga yra būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Dėl gydymo išlaidų

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, jog ji išleido 550,85 Eur gydymo išlaidų, tačiau kaip minėta aukščiau ji šitų išlaidų nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovės M. G. pateikti kvitai, patvirtina, kad vaistai pirkti vaistinėje Klaipėdos mieste, kai tomis dienomis ieškovė buvo darbe, tad akivaizdu, kad ji fiziškai net negalėjo tuo metu ir būti darbe ir pirkti vaistus savo sugyventiniui kitame mieste. Kaip minėta, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Taigi šiuo atveju labiau tikėtina, kad vaistus pirko pats palikėjas A. D., o kvitus vėliau paėmė ieškovė M. G., kuri po A. D. mirties paėmė visus jo asmeninius daiktus, tame tarpe ir vaistų įsigijimo kvitus bei receptus.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-15-701/2019). Šiuo atveju teismo nuomone nepakanka įrodymų, jog ieškovė M. G. patyrė 550,85 Eur sugyventinio gydymo išlaidų. Todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo.

Dėl kelionės išlaidų

Ieškovė M. G. prašė priteisti 30 Eur kelionės išlaidų. Šios išlaidos teismo nuomone yra pagrįstos ir pilnai įrodytos, jos nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo.

Dėl laidojimo išlaidų

Ieškovė M. G. prašė priteisti iš atsakovo A. D. 2248,60 Eur laidojimo išlaidų, iš jų: duobkasiui už duobės iškasimą urnai – 60 Eur, muzikantų paslaugos – 160 Eur, portretas – 15 Eur, užkandžiai po giesmių – 43,30 Eur, kunigui už mišias Mažeikių bažnyčioje, palydėjimą į kapines – 100 Eur, gedulingi pietūs – 373,50 Eur bei 1496,80 Eur už laidotuves (mirusiojo paruošimas šarvojimui, karstas, rūbai, transportavimo paslaugos, laikinas paminklas, palaikų kremavimas, salės nuoma).

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina ieškovės M. G. 160 Eur išlaidas už muzikantų paslaugas, 43,30 Eur išlaidas užkandžiams po giesmių. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 373,50 Eur išlaidas už gedulingus pietus, tačiau dalis išlaidų, t. y. 73,50 Eur už alkoholinius gėrimus nelaikytinos būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, todėl ši suma nepriteistina, priteisiant tik už svečių pietus, t. y. 300 Eur.

Taip pat nekelia abejonių 15 Eur už portretą bei 100 Eur auka bažnyčiai, šios išlaidos pagrįstos ir ginčo dėl jų nėra, su jomis sutiko ir atsakovas.

Tačiau kyla abejonių dėl 60 Eur išlaidų duobkasiui bei 1496,80 Eur išlaidų už laidotuves (mirusiojo paruošimas šarvojimui, karstas, rūbai, transportavimo paslaugos, laikinas paminklas, palaikų kremavimas, salės nuoma). Kad patyrė šias išlaidas įrodinėjo tiek ieškovė M. G., tiek atsakovas A. D.. Ieškovė teigė, kad duobkasiui 60 Eur sumokėjo jos žentas, tą patvirtino ir liudytojas S. M., tačiau atsakovas A. D. teigė, kad prie kapo būtent jis sumokėjo duobkasiui minėtą sumą. Akivaizdu, kad kvitas buvo surašytas vėliau, ieškovės vardu ir jos prašymu, todėl konstatuoti, kad būtent ji sumokėjo 60 Eur duobkasiui duomenų nepakanka. Teismo nuomone liudytojų S. M. ir S. M. parodymai nėra patikimi, kadangi yra jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, liudytojos S. M. parodymai dalyje dėl gautos paramos iš mirusiojo darbdavio nesutampa su darbdavio nurodyta suma, kas taip pat kelia abejonių jos parodymų patikimumu.

Šioje byloje abi šalys įrodinėjo sumokėjusios 1496,80 Eur UAB „Dangaus vartai“ (ieškovė M. G. teigė, kad sumokėjo jos dukra, atsakovas A. D. teigė, kad sumokėjo jis). Pažymėtina, kad UAB „Dangaus vartai“ pardavėja bei direktorius neatsiminė kas sumokėjo pinigus, o sąskaitos prašė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Kvitas, kuris buvo pas ieškovę M. G. neįrodo, kad pinigus už paslaugas mokėjo būtent ji. Tačiau pagrįsti, kad pinigai buvo būtent jo, negali ir atsakovas A. D.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta aplinkybė, jog atsakovas neįrodo savo atsikirtimų pagrindo, savaime negali lemti išvados, jog ieškinys yra pagrįstas, jei ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami tokiai išvadai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017 36 punktą). Šiuo atveju ieškovės M. G. įrodymai nepakankami, juo labiau, kad atsakovas A. D. skolinosi laidotuvėms pinigų ir ši suma atitinka. O ieškovės sąskaitų išrašai neduoda pagrindo teigti, kad ji tuo metu turėjo tokią sumą pinigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės M. G. sąskaitos likutis 2018-01-04 buvo 6,61 Eur, 2018-01-08 VSDFV pervedus 86,62 Eur, ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2018-01-08 išsiėmė 90 Eur grynųjų pinigų, sąskaitos likutis 3,43 Eur. 2018-01-19 darbdavys pervedė 30 Eur avansą, kurį ieškovė M. G. tą pačią dieną išsiėmė. 2018-02-05 darbdaviui pervedus 331 Eur atlyginimą už 2018 m. 01 mėnesį, ieškovė M. G. 2018-02-10 išsigrynino 330 Eur, sąskaitos likutis 2,74 Eur. 2018-02-21 darbdaviui pervedus 30 Eur avansą, sąskaitos likutis 32,74 Eur, ir 2018-02-26 Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pervedus 304 Eur laidojimo pašalpą, ieškovė M. G. 2018-03-01 išsiėmė 330 Eur, sąskaitos likutis 6,48 Eur (I t., 165 b. l.). Toks pinigų judėjimas sąskaitoje ir jų išsigryninimas bankomate rodo, kad ieškovė M. G. neturėjo sukaupusi lėšų ir pinigus išsiimdavo praktiškai iš karto, kai jie buvo pervedami į jos sąskaitą.

Esant tokioms aplinkybėms neginčytinai konstatuotina, kad ieškovė M. G. neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo dėl 1496,80 Eur išlaidų, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo, nes jų ieškovė nepatyrė.

Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovės pagrįstos išlaidos yra 648,30 Eur, iš jų: muzikantų paslaugos – 160 Eur, portretas – 15 Eur, užkandžiai po giesmių – 43,30 Eur, kunigui už mišias Mažeikių bažnyčioje, palydėjimą į kapines – 100 Eur, gedulingi pietūs – 300 Eur ir 30 Eur kelionės išlaidos. Todėl tik ši dalis išlaidų gali būti priteisiamos iš atsakovo, tačiau būtina įvertinti tai, kokias lėšas ieškovė M. G. gavo laidotuvių metu kaip auką bei laidojimo pašalpą.

Byloje nustatyta, jog ieškovei M. G. buvo išmokėta 304 Eur laidojimo pašalpa, taip pat artimieji bei palikėjo darbdavys paaukojo 850 Eur, t. y. viso 1154 Eur. Svarbu pažymėti, kad tiek liudytoja S. M., tiek ieškovė M. G. teigė, kad A. D. darbdavys paaukojo 300 Eur, kuriuose ieškovė M. G. neva atidavė savo dukrai S. M.. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog darbdavys surinko ir paaukojo ne 300 Eur, o 500 Eur. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovė M. G. laidotuvėms išleido 648,30 Eur, o gavo 1154 Eur, t. y. gavo 505,70 Eur daugiau nei išleido, nes kitas išlaidas teismas nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis.

Todėl preziumuotina, kad ieškovė savo asmeninių lėšų neišleido, ir palikimą priėmęs įpėdinis, atsakovas A. D. neprivalo atlyginti jos išlaidų iš paveldėto turto, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės M. G. ieškinys atmetamas, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovui A. D. priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas A. D. patyrė 75,28 Eur (60,80 Eur + 14,48 Eur) išlaidų dėl sąskaitos išrašų (I t., 89-90 b. l.), 2018-09-20 patyrė 23 Eur kelionės išlaidų pasiimti pažymą iš brolio darbdavio (I t., 84 b. l.), taip pat 1000 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (I t., 121, 122 b. l.). Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), 8.2 punkte nurodytų dydžių, todėl atsakovui A. D. iš ieškovės M. G. priteistina 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 98,28 Eur kitų išlaidų (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės M. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 98,28 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 28 ct) kitų išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.