Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. spalio 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147 ir 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7243. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (2.26)NO-2-6147 jam buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 11 d., tačiau, jo manymu, vieno mėnesio skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai pareiškėjas susipažino su Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7243.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi (I t., b. l. 39–41) atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7243 priėmė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147. Teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti, konstatavęs, kad skundas dėl šio rašto panaikinimo paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą.Pareiškėjas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą (I t., b. l. 42–46), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šio rašto panaikinimo ir klausimą dėl jo skundo priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi (I t., b. l. 164–166) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, panaikino bei perdavė šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi (II t., b. l. 71–72) nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti skundžiamą aktą, t. y. Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, taip pat duomenis, patvirtinančius minėto akto įteikimo pareiškėjui dieną, o tuo atveju, jei terminas pateikti skundą praleistas, pateikti motyvuotą bei objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.Pareiškėjas A. Ž. 2017 m. gruodžio 5 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas teismui pateikė skundžiamą Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147 bei duomenis, patvirtinančius minėto rašto įteikimo pareiškėjui dieną. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sutuoktinė L. Ž. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 paskirta pareiškėjo rūpintoja, todėl ji padeda pareiškėjui ginti jo teises, atstovaudama pareiškėjui teisme. Tačiau pareiškėjo atstovė dėl ligos (diagnozuotas cukrinis diabetas) ir užimtumo kitose bylose negalėjo laiku parengti skundo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šiuo atveju terminas skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 9 d., kadangi Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo naujos aplinkybės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi (III t., b. l. 45–47) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147.Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Tačiau praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (rėmėsi LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (rėmėsi LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (2.26)NO-2-6147 jam įteiktas 2017 m. rugsėjo 11 d., ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2017 m. spalio 11 d. (ABTĮ 29 str. 1 d.). Be to, pats pareiškėjas, aiškindamas skundo padavimo praleidimo priežastis, pripažįsta, kad skundas turėjo būti pateiktas iki 2017 m. spalio 11 d. Tačiau, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas vertino, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kaip jo nurodytos aplinkybės sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir jo atstovė (sutuoktinė), nepaisydami nurodytų aplinkybių (pareiškėjo neįgalumo ir jo atstovės ligos), aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis kituose teismuose vykstančiuose teisminiuose procesuose. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užimtumas kitose bylose nelaikytinas svarbia priežastimi, kliudančia realizuoti įstatymuose įtvirtintas teises. Tai, kad pareiškėjo atstovė, būdama užimta kitose bylose, nespėjo laiku paruošti skundo administraciniam teismui, teismo vertinimu, laikytina išskirtinai kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, nes yra susijusi su subjektyviu pareiškėjo elgesio modelio pasirinkimu, todėl nepateisina skundo padavimo teismui termino praleidimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas kitų teismų nagrinėjamose bylose buvo atstovaujamas advokato, tačiau pareiškėjo atstovė vis tiek rengė / teikė procesinių dokumentų projektus advokatams. Taigi, teismas sprendė, kad šios aplinkybės tik patvirtinta, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad terminas skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 9 d., kadangi Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo naujos aplinkybės, teismas akcentavo, jog pareiškėjai patys inicijavo procesą Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, todėl šie teiginiai vertintini kritiškai ir yra nesuderinami su protingumo principu.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių, o jo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvaus pobūdžio ir nelaikytinos objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis skundo padavimo teismui termino praleidimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą. Dėl to pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą (2.26)NO-2-6147 atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas A. Ž., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti minėtą nutartį, atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO26147 panaikinimo paduoti ir išnagrinėti bylą iš esmės.Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga, nepagrįsta ir neteisėta, kadangi jis neteisingai kaltinamas dėl to, jog patikėjo savo rūpintojai rengti procesinius dokumentus. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad tai lėmė advokatų neveikimas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, teisėtumas ir pagrįstumas.Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.Šiame kontekste akcentuotina, kad iš bylos medžiagos matyti ir pats pareiškėjas paaiškina, jog skundžiamas Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (2.26)NO-2-6147 jam įteiktas 2017 m. rugsėjo 11 d. Remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju skundas dėl minėto rašto teismui turėjo būti pateiktas iki 2017 m. spalio 11 d. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2017 m. spalio 29 d. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl nurodyto akto paduoti, šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas. Tačiau, pareiškėjo teigimu, minėtas terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pareiškėjo atstovės ligos (cukrinio diabeto) ir užimtumo kitose bylose, todėl egzistuoja pagrindas jį atnaujinti.Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl skundo padavimo termino praleidimo, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėto akto paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-502/2017 ir kt.). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo neįgalumas ar jo atstovės ligos (cukrinio diabeto) pobūdis galėjo apriboti galimybę pareiškėjui ir jo atstovei laiku kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises. Priešingai, iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šios aplinkybės nesudarė kliūčių pareiškėjui ir jo atstovei aktyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis kituose vykstančiuose teisminiuose procesuose. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog vien tik didelis asmens užimtumas nelaikytinas termino praleidimą pateisinančia aplinkybe, nes tai yra subjektyvi priežastis, susijusi su asmens nerūpestingumu (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1050-520/2015, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017 ir kt.). Be to, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo ir jo atstovės užimtumas skundo dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo padavimo termino eigos laikotarpiu buvo toks didelis, jog objektyviai galėjo sukliudyti pareiškėjui ir jo atstovei laiku kreiptis į teismą. Tuo tarpu pareiškėjo dėstomos aplinkybės dėl advokatų neveikimo atstovaujant jį kitose bylose nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl praleisto skundo dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo padavimo termino atnaujinimo šioje byloje ir taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti minėtą terminą. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis.Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje. Atitinkamai skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.