- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1713-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26374-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- UAB ,,Dostera“
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Dostera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovams UAB ,,Dostera“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kolerita“, G. J., G. J., M. Z., R. Š., K. K. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2019 m. liepos 17 d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Kolerita“ ir G. J., apsimestiniu sandoriu, laikant, kad tarp UAB „Kolerita“ ir G. J. buvo sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys; 2) perkelti ieškovei S. D. žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. liepos 17 d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad G. J. pardavė, o S. D. nusipirko 15/10531 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), priteisiant UAB „Kolerita“ naudai iš S. D. 2 000 EUR žemės sklypo 15/10531 dalies kainą; 3) pripažinti 2019 m. gruodžio 23 d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Kolerita“ ir G. J., apsimestiniu sandoriu, laikant, kad tarp UAB „Kolerita“ ir G. J. buvo sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys; 4) perkelti ieškovei S. D. žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. gruodžio 23 d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad G. J. pardavė, o S. D. nusipirko 15/10531 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), priteisiant UAB „Kolerita“ naudai iš S. D. 2 000 EUR žemės sklypo 15/10531 dalies kainą; 5) pripažinti 2020 m. liepos 27 d. tarp atsakovės UAB „Dostera“ ir G. J. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestiniu sandoriu, laikant, kad tarp UAB „Dostera“ ir G. J. buvo sudaryta žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis; 6) perkelti ieškovei S. D. žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020 m. liepos 27 d. tarp atsakovės UAB „Dostera“ ir G. J. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad G. J. pardavė, o S. D. nusipirko 117/21062 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), priteisiant UAB „Dostera“ naudai iš S. D. 4 500 EUR žemės sklypo 117/21062 dalių kainą; 7) perkelti ieškovei S. D. žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020 m. liepos 29 d. tarp atsakovės UAB „Dostera“ ir M. Z. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad M. Z. pardavė, o S. D. nusipirko 36/10531 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), priteisiant UAB „Dostera“ naudai iš S. D. 4 400 EUR žemės sklypo 36/10531 dalių kainą; 8) perkelti ieškovei S. D. žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020 m. liepos 29 d. tarp atsakovės UAB „Dostera“ ir R. Š. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad R. Š. pardavė, o S. D. nusipirko 117/21062 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant UAB „Dostera“ naudai iš S. D. 4 400 EUR žemės sklypo 117/21062 dalių kainą; 9) perkelti ieškovei S. D. žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020 m. liepos 29 d. tarp atsakovės UAB „Dostera“ ir K. K. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad K. K. pardavė, o S. D. nusipirko 36/10531 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant UAB „Dostera“ naudai iš S. D. 4 400 EUR žemės sklypo 36/10531 dalių kainą; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašus Nekilnojamojo turto registre, kuriais iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovams UAB „Dostera“ ir UAB „Kolerita“ uždraudžiama perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Prašymą grindė tuo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės leistų užtikrinti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo galėtų būti įgyvendinti. Atsakovai UAB „Dostera“ ir UAB „Kolerita“, įsigydami ar perleisdami žemės sklypo dalis, nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytų apribojimų ir nesuteikia pirmumo teisės jas įsigyti kitiems bendraturčiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, uždraudžiant atsakovams UAB „Dostera“ ir UAB „Kolerita“ perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.
4. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatavo, jog, netaikant ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovėms perleidus ginčo turtą, gali būti apsunkintas galimas būsimas ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas bei kilti nauji teisminiai ginčai. Teismas laikė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakanka apriboti nuosavybės teises į ginčo turtą, uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą, t. y. atsakovėms UAB „Dostera“ ir UAB „Kolerita“ nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Dostera“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės S. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
6. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad byloje ginčijami sandoriai, tačiau nevertino, kiek pagrįsti tokie reikalavimai ir ar yra pateikti tokius reikalavimus pagrindžiantys įrodymai. Iš esmės pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus įvertinimas nebuvo atliktas. Pirmosios instancijos teismas netgi negalėjo preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų, nes pareikšti reikalavimai yra niekuo nepagrįsti – nei įrodymais, nei argumentais. Esant pareikštiems visiškai niekuo nepagrįstiems reikalavimams, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.
7. Šiuo atveju tarp atsakovių UAB „Dostera“ ir G. J. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis, kuriai nėra taikomos CK 4.79 straipsnio normos. Akcijų pasirašymo sutartis nėra pirkimo-pardavimo sutartis. Savininkas, įgyvendindamas savo teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, turėjo visišką diskreciją pasirinkti šią sandorio rūšį.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad akcijų pasirašymo sutartimi buvo pridengtas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris, nes tai prieštarauja bendraturtės - atsakovės G. J. valiai. Kaip minėta, ieškovė nepateikia jokių nurodytų teiginių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovė G. J. neatsisakė žemės sklypo dalies ir negavo už tai jokios pinigų sumos, o, padidindama jos pačios valdomos bendrovės įstatinį kapitalą, tik pakeitė žemės sklypo dalies valdymo formą, todėl jos tikrąją valią ir atitiko sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
9. Šiuo atveju taip pat neįrodyta reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar neįvykdymo galimumui. Ieškovės teiginiai, kad atsakovai gali bandyti perleisti turimus žemės sklypus, kurių nuosavybės atsiradimo pagrindus ginčija ieškovė, neįrodyti. UAB „Dostera“ savo elgesiu įrodo, kad ji savo turimų žemės sklypo dalių ne tik neketina parduoti, bet po teisėto vienintelės akcininkės įstatinio kapitalo padidinimo ir papildomų akcijų pasirašymo, pati supirkinėja žemės sklypo dalis.
10. Apeliantė siekia atskleisti ir ieškovės neteisėtą bei nesąžiningą veikimą, teikiant ieškinį, ne tik prieš UAB „Dostera“, bet ir prieš UAB „Kolerita“. Ieškovė inicijuoja tik „tariamą“ ginčą dėl mainų sandorio nuginčijimo su atsakovėmis UAB „Kolerita“ ir G. J., akivaizdžiai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, kadangi tiek ieškovę, tiek atsakovę G. J. galimai atstovauja tie patys asmenys. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė S. D. su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB „Dostera“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai savo esme yra pasisakymai dėl byloje kilusio ginčo iš esmės, kurie teiktini į bylą ne atskirajame skunde dėl nutarties byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsiliepime į ieškinį. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą tik preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
13. Byloje surinkta pakankamai duomenų ir ieškiniu nurodyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių spręsti apie preliminarų ieškinio pagrįstumą, t. y., kad ieškinys, koks yra pareikštas byloje, galėtų būti tenkinamas. Ieškovės pateikti argumentai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji yra ginčo žemės sklypo bendraturtė, todėl neabejotinai turi CK įtvirtintas bendrosios nuosavybės teise valdomo daikto savininko teises. Ieškovė, manydama, kad šios jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę šias teises ginti.
14. Be to, ieškovės pateikti duomenys leidžia spręsti, kad kitų bendraturčių sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, kad tokiais sandoriais į žemės sklypo bendrasavininkius siekiama įtraukti UAB „Dostera“ bei UAB „Kolerita“, taip nesąžiningai apeinant įstatymo reikalavimą suteikti esamiems bendraturčiams pirmumo teisę įsigyti perleidžiamas bendrosios nuosavybės teise valdomo turto dalis. Atsakovių UAB „Dostera“ ir UAB „Kolerita“ siekis supirkinėti ginčo žemės sklypo dalis iš jų bendraturčių yra akivaizdus, tokį siekį pripažįsta ir apeliantė savo atskirajame skunde. Tai, ar ieškovė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pakankamai įrodė ieškinio reikalavimus, nėra ir negalėjo būti prima facie vertinimo dalykas – šie klausimai analizuojami tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
15. UAB „Dostera“ šiuo metu aktyviai vykdo ginčo žemės sklypo dalių supirkinėjimą ir tai nepaneigia jos teisių ir galimybių bylos nagrinėjimo eigoje įsigytas žemės sklypo dalis perleisti kitiems asmenims, tuo apsunkinant galimybes ieškinio patenkinimo atveju ieškovei perkelti žemės sklypo dalių pirkėjos teises, atgauti žemės sklypo dalis iš trečiųjų asmenų valdymo. Skundžiama teismo nutartimi nėra nustatyta apribojimų UAB „Dostera“ ar UAB „Kolerita“ tęsti žemės sklypo dalių supirkinėjimo procesą, tik užkertamas kelias perleisti minėtų atsakovių jau įsigytas žemės sklypų dalis.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai apie galimas ieškovės ir jos atstovo sąsajas su trečiaisiais asmenimis, kurie net nėra proceso dalyviai šioje byloje, neturi jokio ryšio su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ar su ginču dėl žemės sklypo dalių supirkinėjimo tikslu sudarytų bendraturčių teises grubiai pažeidžiančių sandorių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra nagrinėjami klausimai dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo dalių) perleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, o, netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovėms perleidus ginčo turtą, gali būti apsunkintas būsimas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bei kilti nauji teisminiai ginčai.
20. Apeliantės įsitikinimu, skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nes ieškovė neįrodė visų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, o taip pat realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais atskirojo skundo motyvais neturi pagrindo.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus ne dėl skolos ar nuostolių priteisimo (t. y. ne dėl tam tikros lėšų sumos priteisimo iš atsakovų), bet dėl nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo apsimestiniais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, t. y. konkretaus nekilnojamojo turto turtinių teisių perkėlimo. Tokio pobūdžio bylose itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas nebūtų perleistas ar kaip nors apsunkintas iki ginčo galutinio išsprendimo, nes priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų tenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingu (tenka traukti naujus asmenis į bylą, ginčyti jų sudarytus sandorius) arba net neįmanomu.
23. Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) net ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė teismų praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.).
24. Būtent tokia būtinybė egzistuoja šioje byloje, susiklosčius situacijai, kai ieškovė kreipiasi į teismą dėl galimų savo, kaip nekilnojamojo turto bendraturtės teisių pažeidimo, ginčydama sandorius, sudarytus tarp atsakovų dėl konkretaus nekilnojamojo turto - žemės sklypo dalių perleidimo.
25. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t. y. darytina išvada, kad ieškovės S. D. ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
26. Be to, įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo išsaugojimą, tačiau netrukdanti apeliantei įgyvendinti jos turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises, todėl apeliantės aktyvus siekis panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę nekilnojamajam turtui, dėl kurio vyksta ginčas teisme, sukelia abejonių dėl apeliantės sąžiningumo ir pagrindą manyti, kad, nepritaikius ieškovės prašomų priemonių, atsakovei perleistas nekilnojamasis turtas gali būti dar kartą perleistas kitiems tretiesiems asmenims, taip dar labiau apsunkinant ir užvilkinant šios bylos nagrinėjimą, o taip pat ir ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymo galimybę.
27. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat nustatė realią grėsmę, jog, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Dostera“ atžvilgiu konkrečiam turtui bylos nagrinėjimo metu, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti apskritai neįmanomu.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirojo skundo atmetimu apeliacinės instancijos teismas išsprendžia tik atskirą procesinį klausimą civilinėje byloje, tačiau pati byla dar nėra iš esmės išnagrinėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskirojo skundo nagrinėjimu, atlyginimo klausimo tarp šalių (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.