Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas R. M., D. M., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad pakanka duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/20/00255 nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė (toliau – antstolė) vykdo VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (7.4) VRE SP2-11404 dėl 2 362,73 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. M. VSDFV naudai (v. b. l. 3). R. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su D. M. (v. b. l. 22 – 23). 2022 m. sausio 28 d. turto arešto aktu Nr. S022-2363 antstolė areštavo D. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“, UAB „Revolut Payments“ ir AB „SEB bank“ bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), arešto mastas – 3 195,69 Eur (v. b. l. 32 – 33, 35 – 36). 2022 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S022-2362 antstolė pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 34). 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S022-4589 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (v. b. l. 42). 2022 m. kovo 14 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo antstolė panaikino areštą banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 67 – 70).

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos sąlygos: bendro turto areštas, pasiūlymas skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir antstolio pasiūlymas kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jos sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininkės ir jo sutuoktinės nuosavybė.

CPK 667 straipsnio taikymo tikslas – nustatyti skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš tos dalies pagal skolininko asmenines prievoles. Analizuojant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, matyti, kad išieškojimas (turto realizavimas) galimas tik iš to turto, kuris yra areštuotas (pvz.: CPK 689 straipsnio 1 dalis, 691 straipsnio 1 dalis), todėl nesant vienos iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – piniginių lėšų arešto bendrame turte – nėra ir pagrindo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nesant antstolio areštuoto bendro sutuoktiniams priklausančio turto, nėra objekto, kuriam CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės D. M. keturias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliko kitus privalomus veiksmus: pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo, o suėjus terminui pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Tačiau, antstolė 2022 m. kovo 14 d. panaikino sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms dalyje dėl piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo šioje dalyje.

Aiškindamas ir taikydamas tokio pobūdžio CPK normas, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

2022 m. sausio 28 d. turto arešto aktas Nr. S022-2363 patvirtina, kad antstolė pritaikė areštą 3 195,69 Eur sumai, tačiau šis areštas pritaikytas „neidentifikuotam turtui – piniginėms lėšoms“, kurias gauna (gaus) R. M. sutuoktinė D. M. Toks arešto pobūdis nesuteikia galimybių nustatyti, kokio pobūdžio (kokios kilmės) lėšos yra areštuojamos (pavyzdžiui, darbo pajamos, paveldėtos ar padovanotos lėšos, kt.). Taip pat nepateikta duomenų, kiek šiuo metu kiekvienoje sąskaitoje yra piniginių lėšų. Nėra žinoma, kokios lėšos ateityje pateks į banko sąskaitą, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso (ar tai bus asmeninės vieno sutuoktinio ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi galimybės nustatyti, ar areštas pritaikytas tokioms D. M. lėšoms, kurios galėtų būti vertinamos kaip sutuoktinių bendroji dalinė nuosavybė. Remdamasis nurodytais motyvais ir išvadomis, teismas pareiškėjo prašymą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 667 straipsniais,

nutaria:

prašymą atmesti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.