Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-19 · Administracinė byla Nr. I-2944-473/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
I-2944-473/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01152-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
O. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2944-473/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01152-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. N. (O. N.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Skunde nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrintas įstatymuose nustatytas minimalus 3,6 kv. m. plotas. Didelę kameros ploto dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Kadangi kamerose buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų, dėl ploto stokos tekdavo nuolat sėdėti arba gulėti. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes nelikdavo vietos prie stalo. Pareiškėjas nurodo, kad už ploto normos pažeidimą patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu tiek kitų kameroje esančių suimtųjų atžvilgiu, tiek pareigūnų atžvilgiu. Nurodo, kad dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 5–10). Nurodo, kad pataisos įstaigos administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškina, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės) 14.2. punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pažymi, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kaip antai kameros plotą mažino jose esantys baldai (pvz.: lova, stalas).

EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m. – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Taigi, iš šių atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. atvyko į Lukiškių TI K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas – 7,48 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. sausio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 318, kurios plotas – 7,81 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. sausio 27 d. ir 2018 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 318 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. sausio 29 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 328, kurios plotas – 7,57 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 328 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 328 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 328 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 328 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. vasario 10 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 125, kurios plotas – 6,43 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 125 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. vasario 12 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 287, kurios plotas – 7,70 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 26 d, kameroje Nr. 287 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 287 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 287 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 200, kurios plotas – 7,56 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 200 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 200 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 8 d. kameroje Nr. 200 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 9 d. pareiškėjas išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjas atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 282, kurios plotas – 7,82 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 28 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 282 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 282 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 282 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. gegužės 12 d. ir 2018 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 282 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjas išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2018 m. gegužės 18 d. pareiškėjas atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 124 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 332, kurios plotas – 7,43 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 332 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjas atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas – 7,48 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. birželio 9 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 107, kurios plotas – 7,28 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. birželio 10 d. kameroje Nr. 107 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. birželio 11 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 287, kurios plotas – 7,70 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 287 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. birželio 13 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 372, kurios plotas – 7,23 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 372 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 372 kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. liepos 19 d. pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m², ir kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.

Pateiktame skunde, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu tiek kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų, tiek pareigūnų atžvilgiu.

Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. Nr. 64-72 pranešime „Dėl O. N. skundo“ (toliau – Pranešimas) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 11–12). Pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257; Nr. 386 – 395; Nr. 406 – 417 ir Nr. 418 – 426. Iš Pranešimo matyti, kad kamerose, kuriose anksčiau minėtomis datomis buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis.

Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laikotarpio praleido kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad dalį laikotarpio pareiškėjas praleido kamerose vienas, todėl šiomis dienomis pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomu ginčo laikotarpiu su pertraukom iš viso 159 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, inter alia į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 3 000 Eur suma už privatumo pažeidimą akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz.; LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į LVAT praktiką, priteistina maksimali 400 Eur suma. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. N. (O. N.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. N. (O. N.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 400 Eur neturtinės žalos.

Likusioje dalyje pareiškėjo O. N. (O. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė