Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 6 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius penkerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

2. Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, V. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. lapkričio 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. balandžio 28 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2020 m. gruodžio 27 d.; neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 metai 11 mėnesių 30 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 58-93 (toliau – Komisijos nutarimas) nuteistajam V. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Komisijos nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neobjektyvi, visapusiškai neatsižvelgta į skunde išdėstytas aplinkybes. Nutartis išdėstyta prieštaraujančiais motyvais, todėl keistina. Skundžiama nutartimi yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas.

5.2. Nustatydamas pradines byloje keliamų klausimų sprendimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas nesirėmė Konstitucinio Teismo 2006.03.28 nutarimo II d. §3.3 tezėmis dėl teismo precedento kaip teisės šaltinio.

5.3. Nustatinėdamas paleidimo pagrindo nebuvimą teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė reikiamo dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui, į jo charakterio dominuojančius bruožus: nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), kuriuo buvo vadovautasi jam skiriant bausmę teismo nuosprendžiu. Šios kategorijos vertinimo nėra numatyta BVK 7 str. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota jam skiriant bausmę, ir didžiąją jos dalį jau atlikus. Tai pat, teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Komisija privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl savo nusikaltimo kaltę prisipažįsta ir visiškai prisiima atsakomybę. Turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius.

5.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas skundą ir priimdamas nutartį atsižvelgė į jo teigiamas charakteristikas, bet kažkodėl priėmė priešingą nemotyvuotą nutartį, nuspręsdamas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Savo nutartyje, priimant sprendimą skundą atmesti, pirmos instancijos teismas motyvavo tik neteisiniais argumentais, kuriuos šiame skunde paneigia.

5.5. Teismo tuščiažodžiavimas apie nusikalstamų veikų pobūdį ir panašūs absurdiški teiginiai yra gryna demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas. Teismas savo nutartį grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Akcentuojama, kad lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą.

5.6. Teismas visoje nutartyje darė akcentus į jo praeitį, kurios pakeisti neįmanoma. Bet visiškai nesikoncentravo dabartyje, ir į jo dabartinį elgesį. Juk visiems aišku, kad praeities pakeisti neįmanoma.

5.7. Teisingumo principas yra sudėtine Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje deklaruojamo teisinės valstybės principo dalis, laikytis teisingumo principo privaloma pagal valstybės pareigūnų etikos kodeksus, privalomumas laikytis teisingumo principo numatytas eilėje įstatymų, tame tarpe ir Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje.

5.8. Apibendrinant išdėstytą konstatuojama, kad teismas vadovavosi BVK 164 str. 2 dalimi, išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus. Tai gali būti vertinama arba kaip spausdinimo klaida, arba kaip tyčinis įstatymų pažeidimas.

5.9. Komisija ir teismas svarstydamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo nuteistajam, atsižvelgė į visus nustatytus reikalavimus svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei. Todėl palieka neaiškumas, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti ar kad turi kokiu nors veikimu/neveikimu pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas būtų taikytinas.

5.10. Be to 2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-09-01, numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus.

5.11. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota – išdėstęs nutartyje Komisijos paminėtus faktus, teismas nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, ir sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Jei teismas ir buvo tos nuomonės, kad faktams komentarai nereikalingi, tai tokios nuostatos neišreiškimas expressis verbis baigiamajame teismo akte yra jau minėto baigiamajam teismo aktui keliamo aiškumo reikalavimo pažeidimas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip aiškiai negatyvus precedentas, pažeidžiantis motyvuotumo ir teisinio aiškumo reikalavimus, negali būti paliktas galioti. Iš skundžiamos teismo nutarties yra visiškai neaišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

5.12. Jeigu pirmos instancijos teismas priimdamas nutartį motyvavo jo nusikaltimo sunkumu, tai tada lieka neaišku, kaip buvo išleistas žmogus su didesniu bausmės laiku už analogišką nusikaltimą (Nr. 1A-158-495/2018).

5.13. Lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Juk ji ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo valstybės lėšas.

5.14. Taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisves atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, to tarpu ir valstybės. Tokiu būdu lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam laisvės atėmimu, paleidžiant ji lygtinai, daryti atitinkamą išvadą, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris visiškai antipodas praeities gyvenimo. Susimažina recidyvizmo rizika.

5.15. BVK pabrėžiama, kad asmenį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą (BVK 157 str. 1 d.) – ši bendroji lygtinio paleidimo sąlyga yra labai abstrakti, nekorektiška, sunkiai patikrinama bei nustatoma. Įdomu priminti, jog tokia sąlyga senajame 1961 m. BK atsirado 1977 m. kovo 30 d. kartu su naujuoju 542 str.: „<...> jeigu įmanoma toliau taisyti ir perauklėti tokius asmenis, neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti taikomas lygtinis paleidimas <...>“. Ji buvo perimta ir į naująjį BVK, tik išbrauktas žodis, perauklėti“. Ši sąlyga sunkiai objektyvizuojama dėl keleto priežasčių: pirmiausia, dėl sąvokos „taisyti“. Šios koncepcijos ištakos siekia buvusios politinės sistemos laikus, kuriai nusikalstamumas buvo ideologiškai svetimas reiškinys. Buvo teigiama, kad socialistinėje valstybėje (vėliausiai - sukūrus komunizmą) jis turėtų palaipsniui išnykti. (Vis dar) nusikalsiantys asmenys buvo laikomi individais, kurių asmenybės bruožus ir nuostatas galima ir reikia pakeisti. Taip atsirado pataisos koncepcija, kurioje asmuo buvo redukuotas iki paprasto objekto. Bausmių vykdymo srities kodeksai buvo pavadinti „Pataisos darbų kodeksais“, nes darbas laikytas svarbiausia asmens „pataisymo“ priemone (nors iš esmės nuteistieji buvo išnaudojami kaip pigi darbo jėga). „Pataisymas“ skyrėsi nuo „auklėjimo“, kurio prireikdavo norint iš esmės pakeisti žmogaus asmenybę ir jo sąmonę. Pažymima, jog toks požiūris į įkalinimo sistemos veikimo idėjinius pagrindus buvo kritikuojamas dar senosiose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse. Atkreipiamas dėmesys, jog BVK 1 str. 2 d. įtvirtintas bausmių vykdymo tikslas – kad „atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis“, taigi bausmių vykdymo tikslas nėra asmens „taisymas“, bet jo integracinių gebėjimų bei sąlygų skatinimas. Iš esmės nustatyti, ar nuteistasis „pasitaisė“, ar ne, yra neįmanoma – ši sąlyga gali būti nustatoma (ar ne) tik remiantis subjektyviais kriterijais. Antras svarbus šios sąlygos aspektas yra tas, kad prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Toks vertinimas yra tolygus būrimui kavos tirščiais, kur viskas gali būti „įmanoma“ arba „neįmanoma“. Galiausiai, trečia, neaišku, kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami.

5.16. Svarbi aplinkybė, kurią būtina akcentuoti, yra EŽT Teismo sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 – valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Faktas, kad kalinimo sąlygos visose be išimties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos EŽT Konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme, yra akivaizdus ir todėl neįrodinėtinas. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė.

5.17. Kaip matyti iš dokumentinės medžiagos ir komisijos svarstytų aplinkybių, numatytų BVK 164 straipsnio 2 dalyje, kad jo reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus. Atsižvelgiant į BVK 9 straipsnį – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, šio principo vykdymą privalo užtikrinti pataisos įstaiga, šio principo vykdymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmė nustatyta tvarka bus švelninama.

5.18. BVK 4 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame kodekse išdėstytosios, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Tarptautinės sutartys gali turėti įvairius pavadinimus: „susitarimas“, „konvencija“, „protokolas“ ir pan. Be tarptautinių sutarčių kaip privalomo pobūdžio teisės aktų tarp tarptautinės teisės dokumentų yra ir rekomendacinio pobūdžio teisės aktai - tarptautinių organizacijų, Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos ir pan. rekomendacijos ir rezoliucijos.

5.19. Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo numato, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinis paleidimas turi būti naudojamas taip, jog būtų pritaikomas prie individualių aplinkybių ir atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus, kad pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes ir kad lygtinis paleidimas nuo dalies bausmės atlikimo yra svarbi priemonė. Kad įstatymų leidėjas ir lygtinio paleidimo praktika turi laikytis pagrindinių principų, būdingų demokratinėms valstybėms, kurios vadovaujasi įstatymais bei kurių svarbiausias tikslas yra garantuoti žmogaus teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir precedentinę teisę organų, kuriems patikėtas jų taikymas. Lygtinis paleidimas nustato būtinybę reikalauti paramos politikos vadovų, administracijos pareigūnų, teisėjų, prokurorų, advokatų ir visuomenės, kuriems vėliau reikia atsiskaityti dėl laisvės atėmimo bausmių taikymo priežasčių.

5.20. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18. Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20. Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų.

5.21. Akivaizdu, kad teismas veikė priešingai šioms rekomendacijoms. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu teismas laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtimi. Matomai todėl teismo nutartis yra visiškai neargumentuota. Visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti (rekomendacijos 18 p.). Teismas neišdėstė jokių argumentų, nenurodė jokių kriterijų. Todėl nemotyvuotas teismo sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba.

5.22. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

5.23. Kauno apygardos teismas, 2012-04-24 nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį, pažymėjo, kad „G.B. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau už tai teismas nuteistajam paskyrė atitinkamą bausmę ir svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą tai neturi būti pagrindas daryti išvadą, kad BVK 157 straipsnio nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. Jei įstatymo leidėjas būtų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika būtų įtraukta į sąrašą nusikaltimų, išvardintų BVK 158 straipsnyje, t. y. į sąrašą tų nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas“ (byla Nr. 1S-806-175/2012).

5.24. Kauno apygardos teismas 2012-04-13 nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad „vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir net gi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę“ (byla Nr. 1S-796-65 8/2012).

5.25. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą – precedentai bylose Nr. 1 S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012.

5.26. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsniu, yra privalomi. Kalbant apie teismų precedentų privalomumą (Teismų įstatymo 33 str.), reikia paminėti ir teisę į teisingą teismą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, 31 str. 2 d., Teismų įstatymo 5 str. 1 d., taip pat eilėje Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Akcentuojama, kad pagal Teismų įstatymo 23 str. 2 d., 31 str. 2 d., teismų praktikos formavimas yra išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų kompetencija, kiti Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Teismų precedentų (ir teisės aiškinimo taisyklių) kolizija yra neleistina (EŽT Teismo sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą Nr. 50208/06), o jei tokia kolizija įvyko – privalo būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis.

5.27. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007.10.24 nutarimo II d. §8 teze: „Taigi teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“.

5.28. Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą, kurio patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Taigi stebimas neargumentuotas ginčas, kuriame neigiama įstatymo leidėjo nuomonė, tačiau nepateikiama jokių kontrargumentų. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas sprendimas, numatytas BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

5.29. Nuteistasis taip pat nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus. Įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, įsipareigoja vykdyti numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.

2. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

II. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Skundas atmetamas.

3. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo V. S. skunde nurodytais argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistojo V. S. skundo netenkino pagrįstai.

4. Skunde nuteistasis V. S. iš esmės nurodo, kad Komisija netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo V. S. atžvilgiu, taip pat teigia, kad apylinkės teismas nesivadovavo teismo precedentu kaip teisės šaltiniu. Šie nuteistojo V. S. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Komisija svarstė dėl V. S. paleidimo iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

6. Iš 2022 m. balandžio 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-80 matyti, kad priimant išvadą buvo naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės: nuteistojo asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, „Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys“, smurtinio elgesio rizikos vertinimo metodika „HCR-20“, Prievartos prieš intymų partnerį rizikos įvertinimo metodika „SARA“. Šioje išvadoje, vertinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta, kad V. S. būdinga vidutinė smurtinio elgesio rizika struktūruotoje aplinkoje, nestruktūruotoje aplinkoje smurtinio elgesio rizika – aukšta. Smurtinio elgesio rizikos valdymo ypatumus gali apsunkinti nesprendžiamos alkoholio vartojimo problemos, atkryčio nestruktūruotoje aplinkoje tikimybė. V. S. taip pat nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika prieš partnerę (-es). Nors nuteistasis nenurodė, kad turi ar palaiko santykius su moterimi (‑is), tačiau ateityje palaikant partnerystės ryšius išlieka prielaidos, jog smurtinio elgesio modeliai artimoje aplinkoje gali kartotis. Smurtinio elgesio rizikos valdymą gali apsunkinti asmens emocijų valdymo įgūdžių stoka, menki resursai pačiam savarankiškai spręsti savo problemas, išorinės motyvacijos dalyvauti intervencinėse priemonėse aspektai, alkoholio vartojimo įpročių valdymo sunkumai. Nors 2021-09-30 atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo priežiūrą, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis formaliai patvirtino savo gyvenamosios vietos paleidimo iš pataisos įstaigos atveju galimybę, pradėjo dalyvauti intervencinėse priemonėse, nustatytos tam tikros „gyvenimo sąlygos“, „piktnaudžiavimas alkoholiu“ sričių teigiamos valdymo prielaidos, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko aukšta. Taip pat 2022-03-29 atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo priežiūrą, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis patvirtino savo įsidarbinimo paleidimo iš pataisos įstaigos atveju galimybę, pakito „išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti“ srities įverčiai, tačiau nustatyta išliekanti aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis išlieka labiau orientuotas į darbinę (atlygintiną) veiklą, stebėtos ambivalentiško elgesio tendencijos (drausmine tvarka baustas septynis kartus, penkis kartus skatintas). Nuteistojo kriminogeninių poreikių valdymo procesas ateityje ir šiuo metu gali būti apsunkintas dėl individualių nuteistojo asmens ypatumų, elgesio korekcijai nelanksčių bruožų, susiformavusių problemų sprendimo įgūdžių, nuostatų bei požiūrio. Pastaruoju metu nuteistasis demonstruoja tam tikro laipsnio teigiamas iniciatyvas, tačiau dalis kriminogeninių poreikių vis dar nėra koreguojami tikslinių bei tęstinių intervencinių priemonių pagalba. Svarbiu aspektu siekiant valdyti su nusikalstamu bei smurtiniu elgesiu susijusius poreikius išlieka priemonių vykdymo tęstinumas, nuoseklus motyvacijos asmeniniams pokyčiams palaikymas.

7. Komisija 2022 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 58-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. S. priėmė atsižvelgdama į 2022 m. balandžio 4 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-80, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus. Nutarime, remiantis minėta socialinio tyrimo išvada, be kita ko, nurodoma, kad V. S. iš viso teistas septynis kartus, praeityje yra pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas – padarydavo naujas nusikalstamas veikas. Pastarąjį nusikaltimą padarė praėjus keleriems metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – smurtinis elgesys artimoje aplinkoje esant alkoholio apsvaigimo būsenoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išlieka labiau orientuotas į savo darbinę veiklą, tam tikras iniciatyvas dalyvauti į jo kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotas priemones rodo tik pastarųjų metų laikotarpiu. Su nuteistaisiais konfliktinėse situacijose nepastebėtas, tačiau pataisos įstaigos personalo atžvilgiu reiškia neigiamas nuostatas, stebėta agresyvi bei gynybinė komunikacija, kuri gali būti traktuojama ir kaip resocializacijos bei integracijos į visuomenę apsunkinantis veiksnys. Nuteistajam rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

8. Iš to, kas nurodyta, matyti, jog Komisija vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau nenustatė pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam. Minėta, kad priimdama skundžiamą nutarimą Komisija rėmėsi, be kita ko, ir 2022 m. balandžio 4 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-80, kurioje atsižvelgta į tai, jog V. S. buvo skatintas, pradėjo dalyvauti intervencinėse priemonėse, įvertinti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: palankus požiūris į darbinę veiklą struktūruotoje aplinkoje, gyvenamosios vietos patvirtinimas, įsidarbinimo galimybių paleidimo iš pataisos įstaigos atveju patvirtinimas, vidinis įsitikinimas, jog ateityje bus pajėgus valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, Komisijos sprendimas buvo priimtas įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo selektyviai vertinamos tik neigiamai nuteistąjį V. S. charakterizuojančios aplinkybės.

9. Kita vertus, pastebėtina, jog nuteistajam V. S. nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamas elgesys (teistas septynis kartus), nusikalstamo elgesio modelis (smurtinis elgesys); dinaminiai veiksniai: gyvenimo sąlygų ypatumai, stabilios bei oficialios darbo patirties stoka nestruktūruotoje aplinkoje, profesinių kompetencijų stoka, nestabilus pajamų šaltinis, lėšų valdymo sunkumai, skolos, gyvenimo būdo ypatumai, tarpasmeninių santykių palaikymo sunkumai, artimųjų paramos stoka, alkoholio vartojimo problemos, problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamos iniciatyvos asmeniniams pokyčiams, priešiškas priežiūrai, visuomenės gerovei požiūris, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo aplinkos/kitų asmenų įtakos. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių sąlygoti aplinkybių nustatyta kur kas daugiau, nei teigiamai V. S. apibūdinančių aplinkybių bei apsauginių kriminogeninių veiksnių.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad sprendžiant dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atsižvelgta į aplinkybių visumą, t. y. nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybes adaptuotis laisvėje, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymą, atliktos ir neatliktos bausmės dalį ir kitų aplinkybių visumą, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo V. S. elgesys visos bausmės atlikimo metu buvo vertinamas nevisapusiškai ir neobjektyviai. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo išvadomis bei motyvais ir jis pats subjektyviai kitaip vertina reikšmingas aplinkybes, savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11. Apygardos teismas sutinka su V. S. skundo argumentu, kad vienas esminių bausmės vykdymo tikslų yra asmens resocializacijos siekis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad V. S., be kitų nusikaltimų, teistas už labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą – artimojo nužudymą. Pastebėtina, jog BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punkte bausmei, be kita ko, numatytas tikslas atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis bausmės tikslas yra susijęs su visuomenės apsauga nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tai nereiškia, kad bausme yra siekiama tik nubausti asmenį ir izoliuoti jį nuo visuomenės – baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato bausmės tikslų visetą, be kita ko, ir siekį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir probacijos nuteistajam taikymo, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, taikant probaciją, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teismas pozityviai vertina V. S. jau pasiektus teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau V. S. padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nėra tokia ženkli, jog būtų galima daryti bent kiek pagrįstą išvadą, kad V. S. laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, t. y. šiuo metu yra reikalingos didesnės V. S. pastangos, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, t. y. nuteistasis turi siekti tokių savo elgesio ir asmenybės pokyčių, kad jie pataisos įstaigos vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti, be kita ko, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.

12. Nors skunde pateikiami teismų sprendimų pavyzdžiai, kai lygtinio paleidimo institutas yra taikomas ir sunkių ar labai sunkių nusikaltimų atvejais, pastebėtina, kad padaryto nusikaltimo sunkumas tėra viena iš daugelio aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad apylinkės teismas savo sprendimu nukrypo nuo teismų praktikos – teismas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vertina nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Vien padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumo pobūdis nėra pakankamas pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Kaip minėta, V. S. charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo atveju nesudaro pagrindo pagrįstai spręsti apie jo paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi V. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 58-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. S. netenkintas pagrįstai, nutartis priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos bei reikalavimų, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.