Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria G. P. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-6777536-14 pašalinant jame nurodytą aplinkybę, jog G. P. keikėsi necenzūriniais žodžiais, likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 29 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 100 Lt bauda už tai, kad ji 2014 m. sausio 15 d., apie 18:00 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „Maxima“, Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir sukėlė muštynes su nepilnamete K. V., gim. 1997-04-08, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta G. P. apskundė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi G. P. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 29 d. nutarimą pašalinant jame nurodytą aplinkybę, jog G. P. keikėsi necenzūriniais žodžiais, likusioje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog A. P., G. P. ir K. V. bendravimas parduotuvėje vyko labai trumpai, nebuvo iškviestas ar priėjęs joks parduotuvės apsaugos darbuotojas, niekas iš parduotuvėje buvusių asmenų dėl jų bendravimo negatyvaus požiūrio neišreiškė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tokie veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pasak apeliantės, tokias išvadas paneigia ir vaizdo įrašas, kas taip pat sudaro pagrindą tokią teismo nutartį pripažinti nepagrįsta, neteisėta ir ją panaikinti.

Apeliantė pažymi, kad apylinkės teismas pašalinęs aplinkybę, jog G. P. keikėsi necenzūriniais žodžiais, atitinkamai turėjo pakeisti ir nuobaudos dydį. Pasak apeliantės, teismas taip pat tinkamai nevertino ir to, kad apeliantės motina A. P. yra neįgali, registruota darbo biržoje ir neturi jokių pajamų bei viena išlaiko dukrą G. P., kuri šiuo metu yra moksleivė ir apskritai neturi jokių pajamų. Apeliantė mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir administracinės nuobaudos netaikyti.

Pasak apeliantės, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra grindžiamas ir vaizdo įrašu, o šį įrodymą apeliacinės instancijos teismas galėtų tinkamai patikrinti tik gyvai matydamas G. P. ir K. V. bei sulygindamas jų veiksmus su kitais byloje surinktais įrodymais, apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad G. P. 2014 m. sausio 15 d., apie 18:00 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „Maxima“, Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, sukėlė muštynes su nepilnamete K. V., gim. 1997-04-08, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

ATPK 174 str. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (parduotuvė) neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Taip pat daroma išvada, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, G. P. savo veiksmais (muštynių sukėlimu) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors A. P., G. P. ir K. V. bendravimas parduotuvėje vyko pakankamai trumpą laiką, nebuvo iškviestas ar priėjęs parduotuvės apsaugos darbuotojas, niekas iš parduotuvėje buvusių asmenų dėl jų bendravimo negatyvaus požiūrio neišreiškė, tai G. P. atsakomybės pagal ATPK 174 str. nešalina. ATPK 174 str. objektas yra visuomeninio pobūdžio santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką, todėl G. P. pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis elgesys, sprendžiant kilusį ginčą ir sukeliant muštynes, pažeidė ne tik nukentėjusiosios interesus, bet, pirmiausia, viešąjį interesą užtikrinti visos visuomenės saugumą, ramią ir patikimą aplinką, todėl G. P. savo elgesiu įžeidė ne tik K. V., bet sutrikdė bei kėlė grėsmę sutrikdyti ir kitų visuomenės narių rimtį ir orumą. Dėl šių priežasčių G. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad G. P. savo fiziniais veiksmais konflikto su K. V. metu sukėlė muštynes, patvirtino nukentėjusioji K. V. ir įvykio vietoje buvusi liudytoja L. S.. Nors šių asmenų parodymuose, kurie buvo išsamiai išanalizuoti ir tinkamai įvertinti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, yra tam tikrų neatitikimų, tačiau jos patvirtino esminę aplinkybę, kad G. P. viešoje vietoje sukėlė muštynes, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors nustatyta, kad G. P. ir K. V. santykiai iki šio konflikto ir po jo buvo ir yra konfliktiški, L. S. ir K. V. yra geros draugės, tačiau tai nesudaro pagrindo nukentėjusiosios K. V. ir liudytojos L. S. parodymų laikyti nepatikimais, kadangi jų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuris taip pat išsamiai aprašytas ir įvertintas skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas G. P. kaltę nustatė vien tik iš atskirai paimtų K. V. ir jos labai geros draugės L. S. parodymų ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų bei jų visumos. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad konflikto su K. V. metu G. P. sukėlė muštynes. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vaizdo įraše matyti, jog K. V. po pokalbio prie laiptų su A. P. ir G. P. bando pasitraukti išeidama ir nusisukusi, bet jai iš paskos seka G. P.. K. V. pasitraukus dešiniau prie prekių lentynos, nors ji jokių prekių neima, o tokiu būdu leidžia G. P. toliau nueiti, G. P. nenueina toliau, o artinasi prie K. V., nors jos motina bando ją ne vieną kartą atitraukti toliau nuo K. V.. Į K. V. išsakytus žodžius ir pakeltą ranką G. P. reaguoja agresyviai suduodama ar pastumdama K. V. su dešine ranka, į ką gauna greitą atsakomą K. V. spyrį į pilvo sritį. G. P. atšoka atgal ir nuo galvos nusiima kepurę. Toliau matyti, jog A. P. atitraukė G. P. nuo K. V., kuri toliau norėjo eiti link jos. Tai paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jokių G. P. veiksmų ar judesių prieš K. V. nebuvo. Pažymėtina, kad E. I. parodymai nėra informatyvūs, kadangi jis matė tik pačią konflikto pabaigą. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad G. P. pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., yra įrodytas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.

Dėl nuobaudos.

Apeliantė skunde nurodo, kad apylinkės teismas pašalinęs aplinkybę, jog G. P. keikėsi necenzūriniais žodžiais, atitinkamai turėjo pakeisti ir nuobaudos dydį. Pasak apeliantės, teismas taip pat tinkamai nevertino ir to, kad apeliantės motina A. P. yra neįgali, registruota darbo biržoje ir neturi jokių pajamų bei viena išlaiko dukrą G. P., kuri šiuo metu yra moksleivė ir apskritai neturi jokių pajamų. Apeliantė mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir administracinės nuobaudos netaikyti.

ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgiant į G. P. padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, tai, kad ji administracine tvarka nėra bausta, yra moksleivė ir neturi jokių pajamų, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad apeliantės motina A. P. yra iš dalies darbinga, darbingumo lygis yra 50 proc., registruota darbo biržoje ir neturi jokių pajamų, viena išlaiko dukrą G. P., vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Apeliantė skunde taip pat prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 29 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį: panaikinti dalį, kuria G. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., paskirta 100 Lt bauda.

G. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti įspėjimą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.