- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-435-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23579-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- A., M. L.
- Kategorijos
- 3.1.18Laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.1Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovėms A. ir M. L. dėl turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms A. L. ir M. L. (toliau – atsakovės), kuriuo prašė atidalinti ieškovui priklausančio buto 3/16 dalis, atsakovėms priteisiant daiktą natūra, o ieškovui solidariai iš atsakovių priteisti 26 062,50 Eur kompensaciją bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad A. L. yra mirusiojo ieškovo tėvo sutuoktinė, o M. L.– ieškovo tėvo ir atsakovės A. L. vaikas. Ieškovui kartu su atsakovėmis priklauso butas (duomenys neskelbtini), šiomis dalimis: atsakovėms A. L.– 10/16 buto, M. L.– 3/16 buto, o ieškovui M. L.– 3/16 buto. Ieškovas teigė, kad jam vis nepavyksta išspręsti šalių ginčo dėl turto atidalijimo ir kompensacijos išmokėjimo.
3. Paaiškino, kad 2021 metais A. L. elektroniniu laišku informavo ieškovą apie tai, kad ši ketina pardavinėti butą 2022 metais, kai jos dukrai, atsakovei M. L. sukaks 18 metų ir ji bus pilnametė, kadangi pastarosios gyvenamoji vieta registruota bute (duomenys neskelbtini), nors faktiškai abi atsakovės gyvena Maskvos mieste, Rusijos Federacijoje.
4. Ieškovas mano, kad atsakovė A. L. yra nesąžininga santykiuose su ieškovu, kadangi ši be ieškovo, kaip bendrasavininko, žinios prieš 2 metus išnuomojo ginčo butą. Paaiškino, kad atsakovė A. L. yra nurodžiusi ieškovui, kad naudodamasi nekilnojamo turto pardavėjo paslaugomis ji parduoda butą (duomenys neskelbtini), tačiau sudaryti sutartį dėl buto pardavimo gali tik visi bendrasavininkai, o ieškovas tokios tarpininkavimo sutarties nepasirašė, su juo dėl buto pardavimo niekas nebendravo ir mano, kad yra vykdomas fiktyvus buto pardavinėjimas, kadangi, po ieškovo atstovo el. laiškų atsakovei A. L., su ieškovui susisiekė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „REB“ brokerė M. D., kuri ieškovui atsiuntė tarpininkavimo sutarties projektą, tačiau ieškovas pažymėjo, kad ši įmonė remiantis internetinio puslapio www.rekvizitai.lt duomenimis savo veiklos nebevykdo dėl susidariusių skolų.
5. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad internetiniame puslapyje www.aruodas.lt buvo patalpintas buto (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimas, kuriame butas buvo pardavinėjamas už 139 000 Eur, tačiau kaina su ieškovu nebuvo suderinta.
6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas mano, kad atsakovė A. L. neturi realių ketinimų parduoti buto, todėl ieškovas mano, kad buvo pažeistos jo kaip bendrasavininko teisės, kadangi šis jau kurį laiką bandė parduoti atsakovėms savo buto dalį, tačiau dėl to susitarti nepavyko, o nusprendus butą parduoti, šis pardavinėjamas fiktyviai.
7. Ies?kovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus atsiskaityta su ieškovu. Nurodė, kad po palankaus ieškovui sprendimo, atsakovės, būdamos užsienio pilietėmis ir negyvenančios Lietuvos Respublikoje gali realizuoti turtą ir sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
9. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti ieškovui priklausančio buto 3/16 dalis, atsakovėms priteisiant daiktą natūra, o ieškovui solidariai iš atsakovių, kaip likusios dalies daikto bendrasavininkių, priteisiant kompensaciją – 26 062,50 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus atsiskaityta su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas paaiškino, kad teisę disponuoti registruotu nekilnojamu turtu turi turto savininkas, todėl atsakovės neturi galimybių perleisti ieškovo turto dalies kitam asmeniui ir ieškovo argumentą, kad atsakovės gali perleisti nekilnojamą turtą, t. y. butą, ir taip apsunkinti galimai jam priimto palankaus sprendimo vykdymą – laikė nepagrįstu.
11. Taip pat pažymėta, kad vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 6 dalimi, teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Taigi, apie pradėtą bylą dėl daiktinių teisių į daiktą bus informuotas viešo registro tvarkytojas, kuris įregistruos faktą, jog yra pradėta byla susijusi su daikto daiktinėmis teisėmis ir visi potencialūs pirkėjai žinos arba turės žinoti, jog teisme nagrinėjamas ginčas susijęs su daikto daiktinėmis teisėmis.
12. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) M. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.
13.1. Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 145 straipsnį teismo pateikiama informacija viešo registro tvarkytojui nėra priskiriama prie laikinųjų apsaugos priemonių. Tokios informacijos pateikimas neužtikrina ieškovo teisių po palankaus sprendimo ieškovui priėmimo ir negarantuoja, kad sprendimas bus įvykdytas. Taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįstais teoriniais samprotavimais, kad visi potencialūs pirkėjai žinos arba turės žinoti, jog teisme nagrinėjamas ginčas susijęs su daikto daiktinėmis teisėmis. Nurodo, kad tokie samprotavimai neturi faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi informacinis įrašas viešame registre nėra teisinis mechanizmas, užtikrinantis sprendimo vykdymą.
13.2. Paaiškina, kad po sprendimo, kuriuo turtas galimai bus pripažintas atsakovių A. L. ir M. L. asmeninė nuosavybė, įsiteisėjimo, visi įrašai viešame registre naikinami ir atsakovės galės nevaržomai perleisti turtą kitiems asmenims. Teismo išvada nutartyje, kad situacija, kad atsakovės perleistų ieškovo daikto dalį be ieškovo žinios – negalima, yra klaidinga. Priešingai, po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovės A. L. ir M. L. gali sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, neinformuojant apelianto, todėl mano, kad apelianto motyvai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsti ir tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. L. yra mirusiojo apelianto M. L. tėvo sutuoktinė, o atsakovė M. L.– apelianto tėvo M. L. ir atsakovės A. L. bendras vaikas. Apeliantui M. L. kartu su atsakovėmis priklauso butas (duomenys neskelbtini), šiomis dalimis: atsakovėms A. L. – 10/16 buto, M. L.– 3/16 buto, o apeliantui M. L.– 3/16 buto.
17. 2014 m. kovo 30 d. apeliantas elektroniniu laišku kreipėsi į A. L. informuodamas, kad nori parduoti savo 3/16 buto dalį esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 14 d. apeliantas pakartotinai kreipėsi į atsakovę A. L., dėl jo buto dalies pirkimo, pastaroji informavo ieškovą apie tai, kad ši ketina pardavinėti ginčo butą 2022 m., kai jos dukrai M. L. sukaks 18 m. ir ji bus pilnametė, nes pastarosios gyvenamoji vieta registruota bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 10 d. apeliantas vėl kreipėsi į atsakovę A. L. klausdamas, ar pastaroji negalėtų įsigyti jo buto dalies, tą pačia dieną atsakovė informavo apeliantą, kad butas pardavinėjamas nuo liepos mėn. ir kai atsiras pirkėjas apeliantas bus informuotas. Tą pačia dieną apeliantas kreipėsi į atsakovę sužinojęs, kad pardavinėjamas butas išnuomojamas, nors šiam apie tai nebuvo pranešta.
18. Po apelianto 2022 m. spalio 23 d. atstovo advokato el. laiškų A. L., su apeliantu 2022 m. spalio 27 d. susisiekė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „REB“ brokerė M. D., kuri ieškovui atsiuntė tarpininkavimo sutarties projektą.
19. Nustatyta, kad internetiniame puslapyje www.aruodas.lt buvo patalpintas buto (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimas, kuriame jis pardavinėjamas už 139 000 Eur, tačiau kaina su ieškovu nebuvo suderinta, o skelbime, kaip pardavėja, įvardinta UAB „REB“ brokerė M. D., tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad įmonėje nėra apdraustųjų, t. y. nėra darbuotojų.
20. Apeliantas mano, kad A. L. atlieka fiktyvų ginčo buto pardavimą ir neturi realių ketinimų parduoti buto siekiant išsaugoti dukros M. L. gyvenamosios vietos deklaraciją bute (duomenys neskelbtini), jog nebūtų panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tokiais savo veiksmais atsakovė A. L. pažeidė ieškovo kaip bendraturčio teises ir šis kreipėsi į teismą prašydamas atidalinti jam priklausančio buto 3/16 dalis, atsakovėms priteisiant daiktą natūra, o apeliantui solidariai iš atsakovių, kaip likusios dalies daikto bendrasavininkių, kompensaciją – 26 062,50 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Ies?kovas, ieškinio reikalavimų užtikrinimui, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus atsiskaityta su ieškovu. Nurodė, kad po palankaus ieškovui sprendimo atsakovės, būdamos užsienio pilietėmis ir negyvenančios Lietuvos Respublikoje gali realizuoti turtą ir sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo pagrįstumo
22. Ieškovas mano, kad atsakovės gali perleisti ieškovo daikto dalį be ieškovo žinios, kadangi po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovės A. L. ir M. L. gali sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, neinformuojant apelianto, todėl, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nurodo, kad jo motyvai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsti ir tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.
23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos kontekste aiškinama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-914-516/2018). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-896-180/2018).
25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto teiginį, jog galimai po jam palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovės A. L. ir M. L. gali sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir perleisti ieškovo daikto dalį be ieškovo žinios, pabrėžė, kad teisę disponuoti registruotu nekilnojamu turtu turi tik pats turto savininkas, todėl apelianto teiginiai, kad tokiais aukščiau išvardintais veiksmais atsakovės galėtų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą laikyti nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
26. Nėra pagrindo abejoti atsakovių sąžiningumu šiuo pagrindu, jog pastarosios po apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovės galėtų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir perleisti ieškovo daikto dalį be ieškovo žinios, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisę disponuoti registruotu nekilnojamu turtu turi tik pats turto savininkas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinama, kad apelianto teiginiai, jog teismui galimai priėmus jam palankų sprendimą, šio įvykdymas, apsunkėtų dėl atsakovių veiksmų susijusių su jų ginčo daikto dalies galimai pardavimu, ar paties apelianto dalies pardavimu be jo sutikimo, laikytini nepagrįstais teiginiais, todėl, remiantis išdėstytu, apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytinas nepagrįstu kadangi neatitinka šiam institutui taikomų būtinųjų sąlygų t. y. prašymas nėra tikėtinai pagrįstas ir neegzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti visa apimtimi, t. y. iš atsakovių priteisiant tam tikras sumas, ieškovas turės galimybę įgyvendinti savo teisę vykdymo procese.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Dėl apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų prašymų negauta, todėl klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto (ieškovo) M. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeista.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.