Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomas sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. M., A. A., A. B., B. B., D. P., E. G. M., L. G. M., akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „KNTP“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo centrui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011,2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

Šiuo atveju pareiškėja UAB „Sport LTU“ prašo priimti papildomą sprendimą dėl išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos atstovaujant ją 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose, atlyginimo.

Jau minėta, kad teismas Sprendimu patenkino pareiškėjų skundą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad teismas, išsprendęs pareiškėjos UAB „Sport LTU“ byloje patirtų išlaidų klausimą, jos naudai priteisė 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 289,5 Eur išlaidų archyvinių ir registrų dokumentų paieškai, spausdinimui ir kopijavimui, 700 Eur už ekspertinio tyrimo aktą, (duomenys neskelbtini), Vilnius UAB „AiS2“, 1 104 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 609,25 Eur už ekspertizę, 172,19 Eur advokato patirtų išlaidų kompensavimą pagal 2019 m. kovo 27 d. išlaidų aktą. Teismas spręsdamas šį klausimą vadovavosi pareiškėjų 2019 m. gegužės 6 d. apeliaciniame skunde bei jo priede – Išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelėje pateiktais duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjų atstovas į bylą pateikė 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AACH024 ir 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad UAB „Sport LTU“ už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose sumokėjo 726 Eur (XII t., b. l. 136,137). Kaip matyti iš Sprendimo turinio, teismas dėl šių išlaidų atlyginimo atskirai nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priimti papildomą sprendimą nagrinėjamoje byloje.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Sport LTU“ siekia gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos atstovaujant ją 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose, atlyginimą.

Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Pagal Rekomendacijų 10 punktą atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Nustatyta, kad teismas Sprendime, spręsdamas pareiškėjo V. P. šioje byloje patirtų išlaidų, susijusių su jo atstovavimu teismo posėdžiuose, klausimą, nustatė, kad byloje teismo posėdžiai vyko: 2016 m. kovo 2 d. (posėdžio pradžia – 9.10 val., posėdžio pabaiga – 9.35 val.), 2016 m. gegužės 19 d. (posėdžio pradžia – 10.04 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2016 m. rugsėjo 8 d. (posėdžio pradžia 10.09 val., pertrauka nuo 11.57 val. iki 13.08 val., posėdžio pabaiga – 14.34 val.), 2016 m. rugsėjo 9 d. (posėdžio pradžia – 10.07 val., posėdžio pabaiga – 10.20 val.), 2016 m. lapkričio 3 d. (posėdžio pradžia 09.08 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2018 m. vasario 26 d. (posėdžio pradžia – 09.09 val., pabaiga – 09.38 val.), 2018 m. kovo 22 d. (posėdžio pradžia – 10.03 val., pabaiga – 10.22 val.), 2019 m. kovo 28 d. (posėdžio pradžia 9.06 val., pabaiga – 9.30 val.), 2019 m. spalio 17 d. (posėdžio pradžia 11.17 val., pabaiga – 13.12 val.) ir 2019 m. gruodžio 12 d. (posėdžio pradžia 10.14 val., pabaiga – 11.32 val.). Nors šeši teismo posėdžiai buvo trumpesni nei 30 min., teismas Sprendime pažymėjo, kad atvykdamas ir dalyvaudamas tokiuose sąlyginai trumpuose teismo posėdžiuose, advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais turi būti atlyginamos (LVAT 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-690/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015). Atsižvelgdamas į nurodytų paslaugų atlikimo laiką, aktualius 2015 m. III ketv., 2015 m. IV ketv., 2016 m. I ketv., 2016 m. II ketv., 2017 m. III ketv. ir 2019 m. II ketv. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius šalies ūkyje, įvertinęs pareiškėjo atstovo patirtas laiko sąnaudas teikiant aptariamą teisinę paslaugą (įskaitant 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose sugaištą laiką) bei Išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelėje nurodytą prašomą priteisti išlaidų už šią teisinę paslaugą sumą, teismas darė išvadą, kad ji neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisinga, todėl visa apimtimi priteisė V. P. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjos atstovas, teismas, be kita ko, išsprendė pareiškėjo V. P. išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose ir pasirengimo jiems, priteisimo klausimą.

Iš bylos dokumentų ir Sprendimo turinio matyti, kad tiek pareiškėją V. P., tiek UAB „Sport LTU“ 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose atstovavo vienas advokatas – A. Chudenkovas, kuris suteikė vieną paslaugą abiems pareiškėjams. Pareiškėjui V. P. išlaidos, patirtos dėl šios paslaugos suteikimo, priteistos Sprendimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo nurodyme (XII tomas, b. l. 137) UAB „Sport LTU“ banko sąskaitos naudotoju nurodytas V. P., kas leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjai yra tarpusavyje susiję asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad UAB „Sport LTU“ išlaidos už atstovavimą 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose, yra perteklinės, neatitinka Rekomendacijų 2 punkte nustatytų kriterijų, todėl jas priteisti UAB „Sport LTU“ naudai nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjai UAB „Sport LTU“ išaiškintina, kad tuo atveju, jei ji mano, kad bylinėjimosi išlaidos Sprendime paskirstytos neteisingai, ji turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 97 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti papildomą sprendimą.

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sport LTU“ prašymą priteisti jos naudai iš atsakovų 726 Eur bylinėjimosi išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti.

Papildomas sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.