Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-3739-502/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-17
Bylos Nr.: A-3739-502/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04907-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: (nepasirinktas)

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas: V. P., "Sportas LTU"
Atsakovas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Trečiasis asmuo: A. M., A. A., A. B., B. B., D. P., E. G. M., L. G. M., akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „KNTP“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros, KNTP, Telia Lietuva , AB, Kultūros paveldo centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

14.5Kultūros paveldo apsauga

Administracinė byla Nr. A-3739-502/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04907-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 14.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. ir atsakovų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. M., A. A., A. B., B. B., D. P., E. G. M., L. G. M., akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „KNTP“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo centrui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai V. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sportas LTU“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundu, prašydami panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. rugsėjo 8 d. aktą Nr. KPD-RM-2248 (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) iš Kultūros vertybių registro išregistruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Namas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad Tarybos priimtu Aktu Namas, kuriame, Tarybos vertinimu, 1904–1906 metais gyveno J. J., buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Namas buvo pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe ir įregistruotas Kultūros vertybių registre (toliau – ir Registras) kaip pavienis kultūros paveldo objektas, turintis archeologinę ir istorinę reikšmę. Namui suteiktas regioninio objekto reikšmingumo lygmuo. Akto 12 punkte nustatyta vertybės teritorija, kurios plotas buvo apibrėžtas kaip visas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, į kurį patenka ir statinys, priklausantis UAB „Sportas LTU“. Iki Akto priėmimo pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad adresas (duomenys neskelbtini), XX a. pradžioje buvo suteiktas kitam pastatui, buvusiam posesijoje, šiuo metu apimančioje žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pastatas) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, Aktas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant tokio pobūdžio sprendimų priėmimo procedūras, reikalavimus, įtvirtintus aukštesnės galios teisės aktuose, jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nuostatos yra prieštaringos. Namo pripažinimo nekilnojamąja kultūros vertybe procedūra buvo pradėta prašymo dėl kalbininko J. J. gyvenimo vietos įamžinimo Vilniaus mieste pagrindu, o tokios procedūros buvo prašoma dėl vienintelės priežasties – dėl to, kad Name esą 1904–1906 m. gyveno kalbininkas J. J.. Procedūros metu buvo apsiribota kalbininko J. J. galimo gyvenimo Name 1904–1906 m. klausimo nagrinėjimu, kiti klausimai Taryboje nebuvo nagrinėjami, nebuvo pristatomi jų tyrimai, todėl nėra aišku, kokios Namo savybės laikytinos vertingosiomis. Akto 10 punkte pažymėtas šių vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis, istorinis, tačiau šios žymos prieštarauja 7 punkto turiniui – iš jo matyti, kad Namo vertingosiomis savybėmis vardijami daugiausiai Namo architektūriniai elementai visiškai nenurodant, kuo pasireiškia jų vertingumas, tiesiog apibūdinant Namo architektūrinius sprendinius, kurie yra būdingi didžiajai daugumai statinių. 2 iš 3 Tarybos narių, kurių specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas – balsavo prieš Namo pripažinimą nekilnojamąja kultūros vertybe. Akte archeologinės vertingosios savybės, susijusios su Namu, negalėjo būti įtvirtintos, nes tokiu atveju netenkinamas vertybės amžiaus cenzo reikalavimas. Akte nenustatytas svarbiausias reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis. Taryba savo funkcijų neatliko savarankiškai, šias funkcijas pavedė atlikti Tarybos nario statuso neturinčiam asmeniui Kultūros paveldo centro (toliau – ir Centras) direktoriaus pavaduotojui E. I., kuriam tokia funkcija galėjo būti pavesta tik tokiu atveju, jeigu Tarybos nariai pripažįsta neturintys reikiamų kompetencijų. Akte nurodyta Tarybos sudėtis neatitinka faktiškai 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje dalyvavusių Tarybos narių sudėties. Pareiškėjų nuomone, kalbininkas J. J. 1904–1906 m. gyveno adresu, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), bet nuo 1906 m. iki šiol (duomenys neskelbtini) g. namų numeracija pasistūmėjo ir tuo metu 20-uoju numeriu žymėta valda šiuo metu žymima 18-uoju numeriu, o buvusi 22-uoju numeriu žymėta valda dabar žymima 20-uoju numeriu. Išlikusių dokumentų analizė patvirtina, kad kalbininkas J. J. negyveno ginčo Name.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas, NKPAĮ) nustatyta, jog kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama nustatyta teritorija, kuri nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Aktas parengtas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, Akte yra aiškiai ir detaliai nurodytos Namo vertingosios savybės. Aktas atitinka formos reikalavimus dėl vertingųjų savybių nurodymo – „Apibūdinimas, būklė, nuoroda į pridedamą fiksaciją, aprašymo data; nurodyti per kabliataškį“. Atsakovas dėl archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio ir amžiaus cenzo paaiškino, kad Akte yra nurodyta, jog artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais 25504, A1610K. Namo apibrėžtų teritorijos ribų plane nurodyta pastaba, kad nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugos zona nenustatyta, nes vertybė patenka į Vilniaus miesto senojo miesto vietos su priemiesčiais teritoriją. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais (unikalus kodas Registre – 25504, senas kodas – A1610K) buvo paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir buvo įrašyta į registro archeologinių vietų sąrašą. Minėta vieta atitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150, 7.1 punkte įtvirtintą amžiaus cenzą, o pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, kuri nuo kultūros objekto neatsiejama, todėl Namui nustatytas archeologinis vertingųjų savybių pobūdis. Tarybos aktas yra surašomas vienu egzemplioriumi, kurį pasirašo vertinimo tarybos pirmininkas, nėra reikalavimo, kad aktą pasirašytų visi vertinimo tarybos nariai, jį turi pasirašyti tik vertinimo tarybos pirmininkas. Teiginį, jog dalis vertingųjų savybių Akte įtvirtintos be tyrimo, paneigia Akto 13 punkte nurodyti šaltinių ir literatūros duomenys, kuriais rėmėsi vertinimo taryba. Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atliko fiksavimo tyrimus vertindama, ar pastatui suteikti teisinę apsaugą. Vertinimo tarybų posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai. Būtent Centras teikia vertinimo tarybai klausimus posėdžių darbotvarkėms ir su tuo susijusius klausimus. Centro atstovas, Tarybai balsuojant dėl teisinės apsaugos pastatui suteikimo, nebalsavo, nes to nenumato Departamento sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatai. Vertinimo tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių vertinimo tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už ar prieš, posėdyje dalyvaujant bent vienam svarstomo klausimo atitinkamos srities vertinimo tarybos nariui.

5. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Taryba atsiliepime nurodė, kad Aktas surašytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Aktas parengtas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 patvirtintą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formą (toliau – ir akto forma). Akto 7 punkte yra aiškiai ir detaliai nurodytos vertingosios Namo savybės. Akto 7.4 papunktyje numatyta, kad artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais (25504, A1610K). Namo apibrėžtų teritorijos ribų plane taip pat nurodyta pastaba, kad nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugos zona nenustatyta, nes vertybė patenka į Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (25504, A1610K) teritoriją. K. N. patenka į Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais, saugomos kaip archeologinė vieta, teritoriją, o pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objekto teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, Namui nustatytas archeologinis vertingųjų savybių pobūdis. Pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Į-9 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17 punktą, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir vertinimo taryba) aktas surašomas vienu egzemplioriumi, kurį pasirašo vertinimo tarybos pirmininkas. Nuostatuose nėra reikalavimo, kad minėtą aktą pasirašytų visi vertinimo tarybos nariai. Teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Taryba, vertindama, ar Namui suteikti teisinę apsaugą, atliko fiksavimo tyrimus, numatytus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.1 papunktyje, bei istorinės-meninės raidos tyrimus, numatytus Aprašo 7.2 papunktyje. Pagal Nuostatų 5.1 papunktį būtent vertinimo taryba nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes. Tai ir buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 8 d. Tarybos posėdyje. Pagal Nuostatų 16 punktą, vertinimo tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių vertinimo tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš, posėdyje dalyvaujant bent vienam svarstomo klausimo atitinkamos srities vertinimo tarybos nariui. Todėl pareiškėjų teiginys, jog Taryba nevykdė reikalavimo savo funkcijas atlikti savarankiškai nepagrįstas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

8. Administracija teigė, kad Taryba nurodė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertingąsias savybes, kurias nustatant buvo remtasi 15 įvairių šaltinių – archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis, atsiminimais, istoriniais planais ir pan. Tarybą sudaro kompetentingi specialistai (humanitarinių mokslų daktarai ir ekspertai). Pareiškėjai dalyvavo posėdžiuose, teikė pastabas, paaiškinimus, papildomus dokumentus, kuriais grindė jų poziciją, kad kalbininkas J. J. 1904–1906 m. negyveno ginčo pastate. Nepaisant pareiškėjų išreikštų abejonių, Taryba visgi sprendė, jog surinktų duomenų pakanka nustatyti Namo vertingąsias savybes ir pripažinti jį nacionalinės reikšmės nekilnojamojo turto vertybe. Administracijos nuomone, Aktas buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

10. NŽT nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. liepos 1 d. gavo UAB „Sportas LTU“ prašymą sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį, kuriame UAB „Sportas LTU“ nurodė, jog nuosavybės teise valdo pastatą-kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir minėtas pastatas nėra priskirtas prie jokio žemės sklypo. NŽT 2015 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49ŽN-99-(14.49.57) išnuomojo UAB „Sportas LTU“ dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: B. B. Ž., A. M., A. A., Vytautui ir D. P., E. G. M. ir L. G. M. bei Lietuvos Respublikai. NŽT nuomone, nagrinėjamoje administracinėje byloje nusprendus, kad Namas buvo pagrįstai pripažintas nekilnojamąja vertybe, jis turėtų būti saugomas kartu su jo užimama teritorija (žemės sklypu).

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime į skundą nurodė, kad teisinės apsaugos kultūros paveldo objektui suteikimo ar jos anuliavimo klausimas nėra priskirtas jam nagrinėti. Centras nepažeidė teisės aktų ir pareiškėjų interesų, vykdė teisės aktų nustatytas funkcijas ir nagrinėjamu atveju neturėjo sprendžiamojo balso.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjų V. P. ir UAB „Sportas LTU“ skundus tenkino, t. y. panaikino Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. aktą Nr. KPD-RM-2248; įpareigojo Departamentą iš Kultūros vertybių registro išregistruoti namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjo V. P. naudai iš Departamento priteisė 5 965,91 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; pareiškėjo UAB „Sportas LTU“ naudai iš Departamento priteisė 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; įpareigojo Departamentą į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą pervesti 100 Eur ekspertų išlaidoms atlyginti.

13. Teismas nustatė, kad prof. V. L., prof. A. P., dr. R. R. ir E. G. 2014 m. gruodžio 30 d. Departamentui pateikė prašymą dėl J. J. gyvenimo vietos įamžinimo Vilniaus mieste. Prašymą grindė M. Š. atsiminimais apie J. J. ir A. S. laišku. Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje nusprendė Namui (38505), esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolo Nr. VT-41 išraše nurodyti ir tokio sprendimo motyvai, t. y. objektas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintus Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokole Nr. VT-41 užfiksuota, kad už tai, jog Namui būtų suteikta teisinė apsauga, įrašant jį į Registrą, apibrėžiant jo teritorijos ribas ir nustatant nacionalinio reikšmingumo lygį, balsavo Tarybos pirmininkas R. P., Tarybos nariai: E. J. M. I. A.-K., I. Z., I. V., prieš – A. B., K. L., A. Š.. Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akte Nr. KPD-RM-2248 nurodyta, kad Registre registruojama nekilnojamoji kultūros vertybė – statinys (Namas), esantis (duomenys neskelbtini), kaip pavienis kultūros paveldo objektas. Aktu nustatytas objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis. Vertybės vertingosios savybės – tūris, aukštų išplanavimas, fasadų architektūros tūrinės detalės, konstrukcijos, grindų dangos medžiaga, artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės, faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes. Aktu nutarta, jog vertybei reikalinga teisinė apsauga, nurodyta, kad vertybės vertingųjų savybių pobūdžiai yra du, t. y. archeologinis ir istorinis.

14. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, konstatavo, kad vertinimo tarybos išvada, ar atitinkamai nekilnojamajai kultūros vertybei reikalinga teisinė apsauga, padaroma kompleksiškai įvertinus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, jų reikšmingumą.

15. Teismas aptarė Aprašo (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. ĮV-453 redakcija) 1 priede nustatytas vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdines vertingąsias savybes ir padarė išvadą, kad nors Akto 7.1.1.2, 7.1.1.3, 7. 1.1.4, 7.1.1.5, 7.1.1.6 punktuose nurodytos Namo vertingosios savybės ir atitinka pavyzdines vertingąsias savybes, nurodytas Vertinamųjų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąraše, tačiau šios vertybės pagal savo vertingųjų savybių pobūdį, t. y. architektūrinį, nėra pripažintos lemiančiomis, dėl kurių objektui – Namui, būtų reikalinga apsauga. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojai – Tarybos nariai. Liudytoja A. Š. parodė, kad jos sritis yra architektūrinis urbanistinis paveldas ir patvirtino, kad Namas nėra vertingas architektūriniu požiūriu. Liudytojas A. B. parodė, jog jo sritis taip pat yra architektūrinis urbanistinis paveldas ir patvirtino, kad Namas nėra vertingas architektūriniu požiūriu. Liudytoja I. A.-K. parodė, kad jos sritis yra architektūrinė urbanistinė ir, jog Name yra vertingų elementų, tačiau architektūrinės savybės nebuvo lemiamos.

16. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 1 priedo, nustatančio vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdines vertingąsias savybes, 5 punktą objekto vertingosios savybės gali būti faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes (Lietuvos valstybės veikėjus, nepriklausomybės kovų dalyvius, menininkus, mokslininkus ir pan.), įvykius (mūšius, žudynes, mitingus, suvažiavimus ir pan.), tautosakos, literatūros ar kitus meno kūrinius, netradicinius ieškojimus, kurie susiję su objektais ar vietovėmis. Nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus kodas Registre – 38505), Registre buvo registruotas Tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga dėl istorinės savybės, t. y. dėl to, kad gyvenamosios paskirties pastate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 1904–1906 metais gyveno kalbininkas J. J. (Akto 7.5 punktas).

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl poreikio pagerbti kalbininko J. J. indėlį į Lietuvos kultūros ir kalbos puoselėjimą, jos plėtrą; nėra ginčo dėl poreikio ir siekio kultūros vertybe paskelbti namą, kuriame ši istorinė asmenybė tam tikru istorijos laikotarpiu gyveno, taip pagerbiant jos atminimą. Byloje pripažįstama, kad atsižvelgiant į J. J. svarbą lietuvių kalbos raidai, tinkamas jo pagerbimas ir su tuo susijusių faktinių aplinkybių nustatymas laikytinas viešuoju interesu, kuris turi būti užtikrintas ir ginamas.

18. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl to, kokiame konkrečiai name J. J. 1904 – 1906 m. gyveno Vilniuje. Pareiškėjų teigimu, ginčijamame akte nurodytas namas, šiuo metu esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1904 – 1906 m. turėjo kitą adresą ir dėl to nėra faktinio pagrindo pripažinti jį kultūros vertybe.

19. Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad J. J. 1904 – 1906 m. gyveno (duomenys neskelbtini), name, kurio adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę patvirtina M. Š., J. J.-(duomenys neskelbtini) ir kitų amžininkų atsiminimai, taip pat A. S. 1906 m. rugpjūčio 25 d. atvirlaiškio, adresuoto J. J., kopija, šis laiškas taip pat minimas J. J.-(duomenys neskelbtini) prisiminimuose. Būtent šiais dokumentais vadovaudamasi Taryba ir priėmė ginčijamą aktą. Pareiškėjai, įrodinėdami aplinkybę, jog namas, 1904 – 1906 m. buvęs adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu tokiu pačiu adresu esantis namas, kurį atsakovas pripažino kultūros vertybe, nėra tas pats objektas, rėmėsi ne tik hipotekos knygoje esančiame plane pateikto pastato fasado piešiniu, bet ir kitais duomenimis, be kita ko, informacija apie šiuo adresu esančio sklypo ir gretimų posesijų planus, šių posesijų ribų ir savininkų kaitą, juose esančius nekilnojamojo turto objektus, sovietų nacionalizacijos metu surašytus nacionalizacijos ir inventorizavimo aktus, juose nurodytas namų numeracijas ir pan.

20. Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi nusprendė atlikti kompleksinę istorinės urbanistinės-užstatymo evoliucijos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertėms L. V. ir Aušrelei A. R.. Ekspertėms buvo suformuluoti klausimai: 1) ar pastatų, skundžiamo Akto priėmimo dieną buvusių pažymėtų adresais (a) (duomenys neskelbtini), (b) (duomenys neskelbtini) , (a) (duomenys neskelbtini), adresai kito laikotarpiu nuo 1900 m. sausio 1 d. iki skundžiamo akto priėmimo dienos (2015 m. rugsėjo 8 d.)? Jeigu taip, kada? Kokie buvo šių pastatų adresai 1904–1906 metais?; 2) ar kalbininkas J. J. 1904–1906 metais gyveno pastate, kuris skundžiamo Akto priėmimo dieną buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini),; 3) jeigu atsakymas į antrą klausimą yra neigiamas, kokiu adresu skundžiamo Akto priėmimo dieną pažymėtame pastate 1904–1906 gyveno kalbininkas J. J.?

21. Teismas nustatė, kad ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog pastatų, skundžiamo Akto priėmimo dieną pažymėtų adresais (a) (duomenys neskelbtini), (b) (duomenys neskelbtini), (c) (duomenys neskelbtini), adresai kito laikotarpiu nuo 1900 m. sausio 1 d. iki skundžiamo akto priėmimo dienos. Istorinių duomenų analizė rodo, kad nuo 1900 m. iki 1956 m. nagrinėjamų sklypų ir namų numeracija nesikeitė, ji buvo pakeista tik 6-me XX a. dešimtmetyje. 1904 – 1906 m. (duomenys neskelbtini) g. dab. Namas Nr. 20 turėjo 22 numerį (posesija 2545); (duomenys neskelbtini) g. dab. Namas Nr. 18 turėjo 20 numerį (posesija 1088); (duomenys neskelbtini) namas buvo tuometinio sklypo Nr. 20 žemėje ir butai buvo žymimi (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad pastatas, kuris skundžiamo Akto priėmimo dieną buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini), J. J. gyvenimo 1904 – 1906 metais buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini), ir J. J. jame negyveno. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad 1904 – 1906 metais J. J. gyveno pastate, skundžiamo Akto priėmimo dieną, pažymėtame adresu (duomenys neskelbtini).

22. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto išvadas teismo posėdyje patvirtino bei pateikė papildomus paaiškinimus, pagrindžiančius ekspertizės akto išvadas, ekspertės A. A. R. ir L. V.. Teismas neabejojo ekspertizės akto išvadomis, sprendė, kad jos yra išsamios, patvirtintos istorine medžiaga, archyviniais šaltiniais, pagrįstos pamatiniais Vilniaus miesto urbanistinės istorijos faktais. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas. Atsakovų argumentas, jog Vilniuje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės numeracija nuo 1904 m. iki šių dienų nesikeitė, pagrįstas vien tik prielaida. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Centro atstovo pateikti įrodymai – ištrauka iš V. L.-Ž. atsiminimų (1980 m.) (iš kultūros istorijos kalbininko J. J. 120-osioms metinėms), ekspertizės akto išvadų nepaneigia.

23. Teismas pažymėjo, kad ekspertėms buvo pateikta visa byloje esanti medžiaga, o įrodymai paremti archyviniais šaltiniais. Ekspertizei atlikti ekspertės papildomai surinko medžiagą, analizavo archyvinius šaltinius, kurie betarpiškai susiję su kalbininko J. J. gyvenimo (duomenys neskelbtini) gatvėje laikotarpiu, išnagrinėjo archyvines bylas, esančias Lietuvos valstybinio istorijos archyvo fonduose, bei duomenis apie XIX a. – XX a. pradžios nagrinėjamos vietos urbanistinę situaciją, miesto sklypų ir jų namų tuometinę numeraciją, savininkus ir valdytojus, butų mokesčių mokėtojus ir t. t. Taigi, iš esmės atliktos ekspertizės išvados buvo įvertintos kitų įrodymų visumoje (nėra tik spėjimas, nuomonė ar atsiminimai).

24. Teismas nurodė, kad Akto 7.4 punkte, kaip vertingoji savybė, nurodyta artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingoji savybė – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais 25504, A1610K, kuri pagal vertybių vertingųjų savybių pobūdį ginčo objektui nustatyta kaip lemianti archeologinį reikšmingumą (Akto 10 p.). Ši vertingoji savybė nustatyta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” ir dėl šio administracinio akto byloje ginčo nėra.

25. Teismas nustatė, kad liudytoja I. V. parodė, jog jos sritis yra archeologija; Namas archeologiniu požiūriu nėra vertingas, o teritorija yra vertinga.

26. Teismas sprendė, kad vien tai, jog teritorijai, kurioje yra ginčo objektas, nustatyta ši vertingoji savybė, nesant kitų objekto – Namo, vertingųjų savybių, šiuo atveju negali būti lemianti objekto – Namo, reikšmingumą, kad objektas būtų įregistruotas Registre. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir Kultūros paveldo centro atstovas. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

27. Teismas darė išvadą, kad Taryba 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje be jokio pagrindo nusprendė Namui (38505), esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Todėl Aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir yra pagrindas jį naikinti.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas V. P. teismo prašo atlyginti 1 681,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8 000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Pareiškėjas UAB „Sportas LTU“ prašo atlyginti 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas V. P. apmokėjo 8 000 Eur sumą už advokato teisines paslaugas. Pareiškėjas V. P. prašo atlyginti išlaidas už skundo ir jo 2015 m. spalio 27 d. papildymo parengimą, kurios bendrai sudaro 2 070,31 Eur (1784,75 Eur + 285,56 Eur). Skundo papildymą teismas laikė vienos teisinės paslaugos – skundo parengimo sudedamąja dalimi, todėl išlaidų už skundo papildymo parengimą priteisimo klausimo atskirai nesprendė.

Atsiliepimas

30. Teismas nurodė, kad Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Kadangi procesiniai veiksmai (skundo ir jo papildymo surašymas) atlikti 2015 m. IV ketv., aktualus 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 713,9 Eur. Todėl maksimali suma, priteistina už skundo parengimą ir pateikimą yra 1 784,75 Eur (713,90 Eur x 2,5). Pareiškėjo už skundo ir jo papildymo parengimą prašoma priteisti suma (2 070,31 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintina, pareiškėjo V. P. naudai priteisiant 1 784,75 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas vertino, kad pareiškėjo V. P. prašomos atlyginti 275,69 Eur išlaidos už 2015 m. gruodžio 11 d. prašymo dėl dokumentų prijungimo, kurių pateikimu siekiama pašalinti trūkumus, nurodytus 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje, parengimą negali būti pripažintos būtinomis, kadangi iš esmės patirtos dėl paties pareiškėjo netinkamai parengto skundo papildymo (šalinant trūkumus), todėl nepriteistinos.

32. Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti 275,69 Eur išlaidų už 2016 m. kovo 1 d. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo parengimą, nustatė, kad ši suma viršija Rekomendacijų 8.17 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį (735,10 Eur (2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 = 73,51 Eur). Įvertinęs suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, teismas pareiškėjui V. P. priteisė 73,51 Eur.

33. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų 73,08 Eur už 2016 m. gegužės 17 d. prašymo „Dėl 2016-03-01 prašymo priedų dalies vertimų prijungimo“ parengimą, nustatė, kad šis dokumentas su priedais teismui pateiktas vykdant teismo 2016 m. kovo 7 d. raštu duotą įpareigojimą pateikti 2016 m. kovo 2 d. pateiktų papildomų rašytinių įrodymų vertimus į lietuvių kalbą. Todėl šios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, kadangi iš esmės patirtos dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio (teismui pateikti ne lietuvių kalba surašyti dokumentai be oficialių vertimų), todėl nepriteistinos. Dėl tų pačių priežasčių teismas nepriteisė ir 73,08 Eur išlaidų už 2016 m. gegužės 18 d. lydraščio „Dėl 2016-03-01 prašymo priedų dalies vertimų prijungimo“ parengimą.

34. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo V. P. patirtų 72,22 Eur išlaidų už 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo parengimą, nustatė, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.17 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (748,00 Eur (2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 = 74,80 Eur). Teismas, įvertinęs suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darė išvadą, kad ji neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl ją sumažino ir priteisė 20 Eur. Dėl tų pačių priežasčių teismas vietoje 72,22 Eur išlaidų už 2016 m. rugsėjo 7 d. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo parengimą pareiškėjui priteisė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Teismas priteisė 288,86 Eur išlaidų už 2016 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimų dėl J. J. gyvenamosios vietos 1904 – 1906 metais parengimą, nes ši suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio ir adekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui. Dėl tų pačių priežasčių teismas priteisė ir 298,09 Eur išlaidų už 2016 m. lapkričio 3 d. pateiktų paaiškinimų dėl kitų klausimų parengimo.

36. Teismas nesprendė pareiškėjo V. P. prašomų atlyginti 74,52 Eur išlaidų už 2016 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl tinkamai sugeneruotos bylos pateikimo, nes šis prašymas pateiktas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir iš esmės yra susijęs su pareiškėjų siekiamybe inicijuoti apeliacinį procesą, todėl šios išlaidos nesusijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

37. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo V. P. prašymo priteisti atstovavimo išlaidas bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – 340,32 Eur išlaidų už 2018 m. vasario 26 d. prašymo dėl elektroninėje byloje esančių įrodymų pateikimo fizine forma ir 4 naujų įrodymų prijungimo, nustatė, kad prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 8.17 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį (850,80 Eur (2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1= 85,08 Eur), įvertinęs paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, ją sumažino ir priteisė 30 Eur.

38. Teismas, spręsdamas dėl 82,14 Eur išlaidų už 2018 m. kovo 19 d. prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimą, jas sumažino ir priteisė 30 Eur. Dėl 328,56 Eur išlaidų už 2018 m. kovo 21 d. prašymo dėl ekspertų skyrimo parengimą, teismas darė išvadą, kad ši suma neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina ir priteisė 200 Eur. Dėl analogiškų priežasčių teismas sumažino priteisiamą sumą dėl 341,69 Eur išlaidų už 2018 m. balandžio 4 d. prašymo dėl klausimų ekspertizei parengimą ir priteisė 150 Eur.

39. Teismas, spręsdamas dėl 341,69 Eur už 2018 m. gegužės 8 d. atsiliepimo į Departamento atskirąjį skundą parengimą, padarė išvadą, kad šios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimo nesprendė.

40. Teismas dėl 85,42 Eur išlaidų už 2018 m. balandžio 18 d. paaiškinimo dėl atsakovo pozicijos dėl avansų už ekspertizę sumokėjimo nurodė, kad pareiškėjai šiame dokumente savo iniciatyva išreiškė poziciją dėl atsakovo Departamento atskirajame skunde dėl teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties reiškiamų argumentų. Pareiškėjas prašo priteisti ir 86,43 Eur už 2018 m. liepos 3 d. prašymo nustatyti Departamentui terminą sumokėti už ekspertizę parengimą. Teismas, įvertinęs šių dokumentų turinį, darė išvadą, kad patirtos išlaidos nebuvo būtinos, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

41. Teismas, įvertinęs prašymą priteisti 361,35 Eur už 2019 m. kovo 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, nurodė, kad suma neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina ir priteisė 300 Eur.

42. Teismas, spręsdamas klausimą dėl 479,52 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose priteisimo, nustatė, kad byloje teismo posėdžiai vyko: 2016 m. kovo 2 d. (posėdžio pradžia – 9.10 val., posėdžio pabaiga – 9.35 val.), 2016 m. gegužės 19 d. (posėdžio pradžia – 10.04 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2016 m. rugsėjo 8 d. (posėdžio pradžia 10.09 val., pertrauka nuo 11.57 val. iki 13.08 val., posėdžio pabaiga – 14.34 val.), 2016 m. rugsėjo 9 d. (posėdžio pradžia – 10.07 val., posėdžio pabaiga – 10.20 val.), 2016 m. lapkričio 3 d. (posėdžio pradžia 09.08 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2018 m. vasario 26 d. (posėdžio pradžia – 09.09 val., pabaiga – 09.38 val.), 2018 m. kovo 22 d. (posėdžio pradžia – 10.03 val., pabaiga – 10.22 val.), 2019 m. kovo 28 d. (posėdžio pradžia 9.06 val., pabaiga – 9.30 val.), 2019 m. spalio 17 d. (posėdžio pradžia 11.17 val., pabaiga – 13.12 val.) ir 2019 m. gruodžio 12 d. (posėdžio pradžia 10.14 val., pabaiga – 11.32 val.). Nors šeši teismo posėdžiai buvo trumpesni nei 30 min., tačiau atvykdamas ir dalyvaudamas tokiuose sąlyginai trumpuose teismo posėdžiuose, advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais turi būti atlyginamos. Teismas konstatavo, kad prašoma suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisinga, todėl priteisė visą. Iš viso pareiškėjo V. P. naudai priteista 4 284,73 Eur atstovavimo išlaidų.

43. Teismas V. P. priteisė 1 681,18 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 071,93 Eur už dokumentų vertimus ir 609,25 Eur už ekspertizę, nes pateikti įrodymai buvo vertinami nagrinėjant ginčą, todėl šios išlaidos buvo būtinos, o pareiškėjas į teismo depozitinę sąskaitą teismo nurodymu pervedė 609,25 Eur už byloje atliktą ekspertizę.

44. Teismas tenkino pareiškėjo UAB „Sportas LTU“ prašymą priteisti 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 289,5 Eur išlaidų archyvinių ir registrų dokumentų paieškai, spausdinimui ir kopijavimui, 700 Eur už ekspertinio tyrimo aktą, (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „AiS2“, 1 104 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 609,25 Eur už ekspertizę, 172,19 Eur advokato patirtų išlaidų kompensavimą pagal 2019 m. kovo 27 d. išlaidų aktą. UAB „Ais2“ atlikto ekspertinio tyrimo (duomenys neskelbtini), duomenimis pareiškėjai grindė skundo reikalavimus, jie buvo vertinami ir atliekant teismo paskirtą ekspertizę. UAB „Sportas LTU“ apmokėjo 609,25 Eur už teismo paskirtą ekspertizę, taip pat patyrė išlaidų dėl archyvinių dokumentų paieškos, gavimo ir kopijavimo, jų vertimo, kurias pagrindžia pateikti mokėjimo dokumentai.

45. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Taryba yra Departamente veikiantis kolegialus organas, bylinėjimosi išlaidas pareiškėjams priteisė iš atsakovo Departamento, kaip asignavimų valdytojo.

46. Teismas nustatė, kad ekspertės L. V. ir A. A. R. 2019 m. spalio 26 d. teismui pateikė prašymą atlyginti 100 Eur išlaidas už dalyvavimą 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Kadangi ekspertės dalyvavo 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, taigi, atliko savo pareigas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsniu, įpareigojo Departamentą į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 100 Eur ekspertų išlaidoms atlyginti.

III.

47. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. papildomu sprendimu atmetė pareiškėjo UAB ,,Sportas LTU“ prašymą priteisti jo naudai iš atsakovų 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

48. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas į bylą pateikė 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AACH024 ir 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad UAB „Sportas LTU“ už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose sumokėjo 726 Eur. Teismas dėl šių išlaidų atlyginimo atskirai 2020 m. sausio 16 d. teismo sprendime nepasisakė. Todėl yra pagrindas vadovaujantis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu priimti papildomą sprendimą.

49. Teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Sportas LTU“ siekia gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos atstovaujant jį 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose, atlyginimą. Byloje teismo posėdžiai vyko: 2016 m. kovo 2 d. (posėdžio pradžia – 9.10 val., posėdžio pabaiga – 9.35 val.), 2016 m. gegužės 19 d. (posėdžio pradžia – 10.04 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2016 m. rugsėjo 8 d. (posėdžio pradžia 10.09 val., pertrauka nuo 11.57 val. iki 13.08 val., posėdžio pabaiga – 14.34 val.), 2016 m. rugsėjo 9 d. (posėdžio pradžia – 10.07 val., posėdžio pabaiga – 10.20 val.), 2016 m. lapkričio 3 d. (posėdžio pradžia 09.08 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2018 m. vasario 26 d. (posėdžio pradžia – 09.09 val., pabaiga – 09.38 val.), 2018 m. kovo 22 d. (posėdžio pradžia – 10.03 val., pabaiga – 10.22 val.), 2019 m. kovo 28 d. (posėdžio pradžia 9.06 val., pabaiga – 9.30 val.), 2019 m. spalio 17 d. (posėdžio pradžia 11.17 val., pabaiga – 13.12 val.) ir 2019 m. gruodžio 12 d. (posėdžio pradžia 10.14 val., pabaiga – 11.32 val.). Nors šeši teismo posėdžiai buvo trumpesni nei 30 min., teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendime pažymėjo, kad atvykdamas ir dalyvaudamas tokiuose sąlyginai trumpuose teismo posėdžiuose, advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais turi būti atlyginamos. Atsižvelgęs į nurodytų paslaugų atlikimo laiką, aktualius 2015 m. III ketv., 2015 m. IV ketv., 2016 m. I ketv., 2016 m. II ketv., 2017 m. III ketv. ir 2019 m. II ketv. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius šalies ūkyje, įvertinęs pareiškėjo atstovo patirtas laiko sąnaudas teikiant aptariamą teisinę paslaugą (įskaitant 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose sugaištą laiką) bei Išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelėje nurodytą prašomą priteisti išlaidų už šią teisinę paslaugą sumą, teismas darė išvadą, kad ji neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisinga, todėl visa apimtimi priteisė V. P.. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, teismas, be kita ko, išsprendė pareiškėjo V. P. išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose ir pasirengimo jiems, priteisimo klausimą.

50. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėją V. P., tiek UAB „Sport LTU“ 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose atstovavo vienas advokatas – A. C., kuris suteikė vieną paslaugą abiems pareiškėjams. Pareiškėjui V. P. išlaidos, patirtos dėl šios paslaugos suteikimo, priteistos 2020 m. sausio 16 d. sprendimu. Mokėjimo nurodyme UAB „Sportas LTU“ banko sąskaitos naudotoju nurodytas V. P.. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjai yra tarpusavyje susiję asmenys. Teismas sprendė, kad UAB „Sport LTU“ išlaidos už atstovavimą 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose yra perteklinės, neatitinka Rekomendacijų 2 punkte nustatytų kriterijų, todėl jas priteisti UAB „Sport LTU“ naudai nėra teisinio pagrindo.

IV.

51. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant: „Perduoti pareiškėjo V. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“; 2) priteisti iš atsakovų pareiškėjo V. P. naudai jo patirtas išlaidas advokato pagalbai, iš viso 7 354,7 Eur: 3) priteisti pareiškėjo V. P. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka.

52. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, dėl advokato išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepasisakė, nors privalėjo persiųsti klausimą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Tai turėjo būti padaryta dėl pareiškėjo patirtų išlaidų nagrinėjant bylą pirmą kartą bei dėl išlaidų nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties.

53. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sumažino arba nepriteisė dalies išlaidų advokato pagalbai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą. Pareiškėjas prašė priteisti 328,56 Eur už 2018 m. vasario 26 d. prašymą dėl elektroninėje byloje esančių įrodymų pateikimo fizine forma ir 4 naujų įrodymų prijungimo. Teismas priteisė tik 30 Eur. Ne dėl pareiškėjų kaltės byloje kilo techninių kliūčių Lietuvos teismų informacinėje sistemoje sugeneruojant elektroninę bylą, dėl to dokumentai buvo iškraipyti bei susidėjo nelogiška seka, tai buvo itin svarbu atsekant įvykių chronologiją ir supaprastinti teismo darbą juos tiriant bei proceso šalių galimybę jais remtis. Dėl šios priežasties advokatas bei jo kontoros darbuotojai turėjo dideles laiko sąnaudas kopijuojant ir sudarant patogius duomenų paketus logine seka, bei pateikti motyvuotą prašymą, dėl darbų įkainių įvertinimo didele suma. Teismas nepagrįstai vertino, jog šis dokumentas nėra laikomas dokumentu, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, kaip numatyta Rekomendacijų 8.16 punkte. Pareiškėjas prašė priteisti 85,42 Eur už 2018 m. balandžio 18 d. paaiškinimų dėl atsakovo pozicijos dėl avansų už ekspertizę sumokėjimo parengimą bei 86,43 Eur už 2018 m. liepos 3 d. prašymo nustatyti Departamentui terminą sumokėti už ekspertizę parengimą. Teismas šias sumas nepagrįstai atsisakė priteisti motyvuodamas tuo, jog dokumentai buvo pateikti pareiškėjų iniciatyva, o patirtos išlaidos nebuvo būtinos. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šalių teise teikti paaiškinimus, samprotavimus ir kt., be to, šie procesiniai dokumentai buvo teismo priimti į bylą. 2018 m. balandžio 18 d. paaiškinimų dėl atsakovo pozicijos dėl avansų už ekspertizę sumokėjimo argumentai buvo teismo įvertinti kaip pagrįsti, o prašymas nustatyti Departamentui terminą sumokėti už ekspertizę tenkintas. Taigi, jų pateikimas į bylą buvo objektyviai būtinas, jais tinkamai ir laiku reaguota į proceso įvykius, kurie kilo ne dėl pareiškėjų iniciatyvos. Todėl pareiškėjui V. P. priteista suma (4 284,73 Eur atstovavimo išlaidų) didintina 500,41 Eur (t.y., 328,56 Eur + 85,42 Eur + 86,43 Eur), o iš viso priteistina atstovavimo išlaidų suma yra: 4 284,73 Eur + 500, 41 Eur + 2569,56 Eur ir sudaro 7 354,7 Eur.

Šalies argumentai

54. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

55. Tarybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pareigos ištirti reikšmingus bylai išspręsti įrodymus, įvertinti jų visumą ir tokio vertinimo pagrindu priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taryba teigia, kad byloje paskirta ekspertizė buvo atlikta nepakankamai išsamiai, jog jos išvados pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai nevertino Tarybos pateikiamų dokumentų ir argumentų. Ekspertizės akte ir teismo sprendime visapusiškai neįvertinta liudytojų, kurie bendravo su J. J. ir jo šeima, lankėsi pas jį namuose, pateikta informacija, apie J. J. gyvenimą Vilniuje 1904 – 1906 m., t. y. Akto 13.1 punkte nurodytas šaltinis - publikacija „Atsiminimai apie J. J.. Šaltiniai. Sud. G. Č., L. L., Vilnius, 2010 m.“. Taip pat neįvertintas ir kitas svarbus įrodymas – K. S. atsiminimai („Mano atsiminimėliai apie J. J.“), P. 153-154. Švietimo darbas, 1920, Nr. 12, P. 63-64. Citata: „Kartą kasžin kuriuo reikalu buvau J. J. bute. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatv. užkampyje švarus namelis. Butelis neturtingai apstatytas, bet dvelkė malonia šeimos šilumėle: mane sutiko du maži vaikiukai (ar mergiukės), vaikiškais kniksiukais sveikindamiesi“. P. 154. Taip pat objektyviai neįvertintas įrodymas – J. J. žento V. L.-Ž., vedusio O. J., prisiminimai. Rengdamas prisiminimus V. L.-Ž. yra (duomenys neskelbtini) gatvėje („dabar (duomenys neskelbtini) kiemas“) nufotografavęs namą, kuriame, kaip jis rašo, 1904 – 1905 metais gyveno J. J. su šeima (Lietuvos literatūros ir meno archyvo V. L.- Ž. fondo F.81, Apr. l, B.1306, L. l-2a). Citata: „1904 – 1905 metais Vilniuje abi mūsų šeimos apsigyveno kaimynystėje Šnipiškių rajone. J. J. apsigyveno K. gatvėje (dabar (duomenys neskelbtini) Nr. 20), kiemo fligelyje, o G. L. – (duomenys neskelbtini) gatvėje (dabar (duomenys neskelbtini) g.)“ (Lietuvos literatūros ir meno archyvo V. L.-Ž. fondo F.81, Apr.l, B.1125, L. 12).

56. Taryba pažymi, kad ekspertizės akte ir teismo sprendime neįvertintas įrodymas – J. J. dukters J. J.-(duomenys neskelbtini), buvusios 8–10 metų ir gyvenusios su tėvais prisiminimai. Šis šaltinis nurodytas ir Akto šaltinių sąrašo 13.2 punkte. Taigi, byloje nėra liudytojų informacijos (net prielaidų) apie J. J. šeimos gyvenimą 1904 – 1906 m. (duomenys neskelbtini). stovėjusiame name, o atvirkščiai, yra liudytojų informacija apie tai, jog jis gyveno Akte nurodytame name (duomenys neskelbtini).

57. Taryba nurodo, kad ekspertizės akte ekspertės nepagrįstai teigia, jog J. J. gyveno pastate, pažymėtame adresu (duomenys neskelbtini). Akto šaltinių sąrašo 13.8 punkte nurodytas išrašas iš Vilniaus notaro A. F. B. nekilnojamojo turto aktų knygos. Pirklio K. A. M. įsigytoje posesijoje Nr. 1088 nurodytas kieme ((duomenys neskelbtini). vietoje) stovėjęs mūrinis namas (išrašas iš Vilniaus notaro A. F. B. nekilnojamojo turto aktų knygos antrosios dalies, 1903 m. (LCVA F. 130, Apr. 1, B. 10908, L. 62,63). Jis buvęs dviejų aukštų namas, metalo skarda dengtu stogu su dviem balkonais. Jis buvęs orientuotas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gatvę. Laikyti, kad tai (duomenys neskelbtini) g. kieme, užkampyje stovėjęs „namelis“ pagal K. S., ir pagal pas J. buvusius liudytojus, kad šis namas kieme stovėjęs, nepagrįsta. Patys namai yra labai skirtingi: (duomenys neskelbtini) statytas pagal architekto M. P. projektą, skirtas nuomai ir K. F. priklausęs namas – tai architektūrinės estetikos, urbanistinio pririšimo prie gatvės prasme nesulyginami namai. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į nurodytą aplinkybę.

58. Tarybos nuomone, ekspertizės aktas yra prieštaringas, nes jame nurodoma, kad: ,,Istorinių duomenų analizė rodo, kad nuo 1900 m. iki 1956 m. nagrinėjamų sklypų ir namų numeracija nesikeitė, ji buvo pakeista tik 6-ame XX a. dešimtmetyje“ (66 p.). Kitur ekspertizės akte pripažįstama, jog „Dviejų nuosavybės objektų subendrinimo faktas ir su tuo susijusi adresų kaita pirmą kartą užfiksuota 1938 m. parengtame ir 1939 m. patvirtintame Vilniaus miesto perspektyviniame plane. Jame tą patį savininką turinčioms gretimoms minėtoms valdoms užrašytas naujas adresas, kaip ir priklauso (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų eilei – Nr. 18. Už jos esanti valda perspektyviniame plane buvo užrašyta kaip Nr. 20“ (60–61 p.). Taryba pažymi, kad XX a. pradžioje namų numeracija tik prasidėjo, todėl galėjo pasitaikyti klaidų sudaromuose dokumentuose ir namų ženklinime. Taryba pateikia dokumentų analizę: 1) Vieno aukšto mūrinio priestato prie K. I. F. priklausiusio namo (duomenys neskelbtini) g. projekto kopija. 1892 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 938, Apr. 4, B.2293, L. 4. Šiame plane nenurodytas nei adresas, nei posesijos numeris, tik gatvė – (duomenys neskelbtini) ir policijos komisariato numeris 4.; 2) Žemės sklypo planas, 1912 m., kopija. Lietuvos centrinis valstybės archyvas F. 130, Apr. 1 B. 12718, L. 51. Šiame plane nenurodytas nei adresas ir posesijos numeris. Tik gatvė – (duomenys neskelbtini), paminėtas savininkas V. F. K..; 3) V. F. K. priklausiusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. Nr. 22 plano kopija. 1915 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 938, Apr. 4, B.6652, L. 2. Sklypas su pastatais, kuriame pagal liudytojus viename iš jų 1904 – 1906 m. gyvenusi J. J. šeima, turėjo Nr. 22.; 4) Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse Nr. 20, 21 ir 13 ir priklausiusio S. M. situacinis planas. 1934 m. Vilniaus apskrities archyvas F.761, Apr. 15, B.799, L. 11. Šiame situacijos plane nurodyta tuometė adresų informacija. Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, tinkamai neištyrė pateiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

59. Taryba pažymi, kad 2014 m. gruodžio 30 d. prašymu kreipęsi asmenys, prašydami Namui suteikti apsaugą, nekėlė reikalavimų, jog reikalingi papildomi istoriniai tyrimai, nors du iš pareiškėjų – J. J. anūkai.

60. Taryba teigia, kad teismo paskirta ekspertizė, teigdama apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresais stovėjusius namus ir jų priklausomybę konkretiems žmonėms nepajėgė atsakyti į klausimą: kam J. J. mokėjo už nuomą – K. M. ar K. F.? Tuo metu buvo labai paplitusi praktika nurodinėti savo nuomotojo pavardę. Pagal paties J. J. konkretų kvietimą atvykti, jis nurodo, jog gyvenąs (duomenys neskelbtini), (kieme). Toks adresas nurodytas ir keliose kituose archyviniuose dokumentuose. Tačiau tai prieštarauja liudytojų informacijai, kuri J. J. gyvenimą adresuoja (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir dėl to naikintinas. Teismo paskirta kompleksinė ekspertizė visapusiškai neišnagrinėjo ir objektyviai neištyrė bei neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

61. Taryba prašo prijungti prie bylos šių dokumentų kopijas: 1) trijų V. L.-Ž. dokumentų, kurie informuoja apie J. J. gyvenamąjį namą 1904 – 1906 m., kopijas; 2) V. L.-Ž. parengtas 1904 – 1905 m. namo (duomenys neskelbtini) (esančio Registre), kuriame gyvenusi J. J. šeima, dvi nuotraukas (Lietuvos literatūros ir meno archyvas V. L.-Ž. fondas F.81, Apr.l, B. 1306, L. l-2a); 3) Pastato (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) prieš XX a. 7 dešimtmetyje atliktą rekonstrukciją nuotrauka.

62. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuriuo pareiškėjo V. P. naudai iš Departamento priteista 5 965,91 Eur ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ naudai iš Departamento priteista 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

63. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad priteisdamas pareiškėjams atstovavimo išlaidas atsižvelgė į bylos pobūdį ir apimtį. Departamentui neaišku, kokiu pagrindu teismas pareiškėjui V. P. iš Departamento priteisė 1 071,93 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidas. Teismas nenurodė, nei kokie dokumentai buvo išversti, nei kas atliko vertimą, nei kokią jie įtaką turėjo teismui priimant sprendimą, nors teismas rėmėsi ekspertizės išvadomis, o kitų pateiktų pareiškėjų argumentų iš esmės neanalizavo. Taigi, išversti dokumentai buvo nebūtini ir pertekliniai bei neturintys įrodomosios vertės.

64. Departamentas pažymi, kad abu pareiškėjus atstovavo vienas advokatas A. C., todėl neaišku kokiu pagrindu teismas tiek V. P., tiek UAB „Sportas LTU“ priteisė už dokumentų vertimą.

65. Departamentas nurodo, kad teismas priteisė pareiškėjo V. P. naudai 4 284,73 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau net šešių teismo posėdžių iš nurodytų dešimties vykusių, trukmė neviršijo 30 min, todėl neaišku kokiu pagrindu teismas vieną teismo posėdį įvertino didesne, nei 400 eurų suma. Advokatas atstovavo abu pareiškėjus, procesinių dokumentų turinys ir teikiama medžiaga iš esmės buvo tapatūs, todėl teismas priteisė neproporcingai dideles atstovavimo išlaidas.

66. Departamentas teigia, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas, o teismas nevertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo, šalių apdairumo, rūpestingumo atliekant procesinius veiksmus (pvz. pareiškėjų perteklinės medžiagos teikimo). Teismas, priteisdamas pareiškėjo UAB „Sportas LTU“ naudai iš Departamento 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, kas šias išlaidas sudarė. 700 Eur ekspertinio tyrimo akto išlaidos buvo nebūtinos, nes šis aktas nebuvo būtinas, juo nei teismas, nei ekspertės, rengdamos ekspertizės aktą, kuris turėjo lemiamą reikšmę teismui priimant sprendimą, nesivadovavo ir nebuvo nagrinėtas.

67. Departamento nuomone, teismas nepagrįstai priteisė 289,50 Eur archyvinių ir registro dokumentų paieškai, spausdinimui ir kopijavimui patirtas išlaidas, nes sprendime nenurodė nei kokių archyvinių ir registro dokumentų paieška buvo vykdoma, o jei ir buvo vykdoma, tai kokią minėti dokumentai įrodomąją vertę turėjo byloje. Medžiaga, kuri neturėjo reikšmės teismui priimant sprendimą, negali būti įtraukta į bylinėjimosi išlaidas ir už jas neturi būti atlyginama, o teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas netinkamai įvertino bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių klausimų naujumą, atsakovo sąžiningą ir tinkamą elgesį procese, todėl priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

68. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime į Tarybos apeliacinį skundą jį palaiko ir prašo tenkinti. Centras sutinka su Tarybos nuomone, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pareigos ištirti reikšmingus bylai įrodymus, įvertinti jų visumą ir tokiu pagrindu priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ekspertizė, kurią teismas pavedė atlikti 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, buvo atlikta nepakankamai išsamiai, kad jos išvados pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimą.

69. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo nurodo, kad nusprendus, jog Namas pagrįstai buvo pripažintas nekilnojamąja vertybe, jis turėtų būti saugomas nustatyta tvarka. NŽT, atsižvelgdama į savo kompetenciją, nepasisako dėl Namo pripažinimo kultūros paveldo objektu pagrįstumo. Kadangi NŽT byloje įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisako.

V.

70. Pareiškėjas UAB ,,Sportas LTU“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. papildomą sprendimą ir priimti sprendimą priteisti iš atsakovų UAB ,,Sportas LTU“ naudai 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Šalies argumentai

71. UAB ,,Sportas LTU“ nurodo, kad V. P. niekuomet neprašė priteisti jam išlaidų už 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžius, nes jų nepatyrė, o už šiuos posėdžius advokatui sumokėjo UAB „Sportas LTU“. Šios išlaidos nebuvo priteistos ir V. P., nes Išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelė, kuria rėmėsi teismas, buvo pateikta kaip 2019 m. gegužės 6 d. apeliacinio skundo priedas, kai posėdžiai dar nebuvo įvykę. V. P. yra UAB „Sportas LTU“ generalinis direktorius, kuris turi naudotojo teisę prisijungti prie įmonės sąskaitos elektroninėje bankininkystėje ir, kaip nurodoma mokėjimo nurodyme, naudodamasis kodų generatoriumi, atliko atsiskaitymą pagal įmonei išrašytą sąskaitą-faktūrą iš įmonės sąskaitos. Tiek įmonės, tiek fizinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės vadovo) įsipareigojimai bei sąskaitos yra atskiri, taigi įmonės patirtos išlaidos niekaip neatlygintos. Advokatas A. C. dalyvavo 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso 3 val. 13 min. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, posėdžiams buvo rengiamasi 5 valandas. Todėl už šiuos teismo posėdžius bei pasirengimą jiems, pagal Rekomendacijų 8.19 p., numatantį, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas – 0,1, bei atsižvelgiant į 2019 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualių įmonių), kuris yra 1 289 Eur, maksimali priteistina suma – 1 031,20 Eur (8 val. x 1 289 Eur x 0,1). Pareiškėjo UAB „Sportas LTU“ realiai patirtos išlaidos – 726 Eur, kurias yra pagrindas priteisti.

Atsiliepimas

72. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. papildomo sprendimo prašo jį atmesti.

73. Departamentas nurodo, kad tiek pareiškėją V. P., tiek UAB ,,Sportas LTU?“ 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose atstovavo vienas advokatas – A. C., kuris suteikė vieną paslaugą abiem pareiškėjams, t. y. atstovavo tiek juridiniam asmeniui, tiek fiziniam asmeniui V. P., kuris yra juridinio asmens vienasmenis valdymo organas – direktorius. Tiek pasirengimas teismo posėdžiams, tiek parengtų procesinių dokumentų turinys iš esmės buvo tapatus, kaip ir teikiama įrodomoji medžiaga, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. papildomu sprendimu pagrįstai nustatė, kad UAB „Sportas LTU“ išlaidos už atstovavimą 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. posėdžiuose yra perteklinės, neatitinka Rekomendacijų 2 punkte nustatytų kriterijų, todėl jas priteisti UAB „Sportas LTU“ naudai nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

74. Administracinis ginčas byloje kilo dėl Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Departamento pareigos iš Kultūros vertybių registro išregistruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini).

75. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje nusprendė Namui (38505), esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-41 išraše nurodyti ir tokio sprendimo motyvai, t. y. objektas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintus Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Akte nurodyta, kad Kultūros vertybių registre registruojama nekilnojamoji kultūros vertybė kaip pavienis kultūros paveldo objektas (statinys), o vertybės vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys yra archeologinis (lemiantis reikšmingumą) ir istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus). Vertybės vertingosios savybės – tūris, aukštų išplanavimas, fasadų architektūros tūrinės detalės, konstrukcijos, grindų dangos medžiaga, artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės, faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes. Aktu nutarta, jog vertybei reikalinga teisinė apsauga.

76. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

77. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.

78. Ginčui aktualios redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis nekilnojamąją kultūros vertybę apibrėžė kaip kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visumą, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. To paties straipsnio 40 dalyje įtvirtinta, kad vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

79. Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Pagal sandarą nekilnojamasis kultūros paveldas yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys, ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė. NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymą pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, inter alia (liet. be kita ko) nustatydamas, kad architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės (5 p.), o istorinis nekilnojamasis kultūros paveldas – reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių (9 p.).

80. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. Atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį, nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia Departamento bei savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga (8 str. 8 d.). Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

81. Dar 2019 m. liepos 3 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą (Nr. A-4508-525/2019), iš aptartų Įstatymo nuostatų sprendė, kad vertinimo tarnybos išvada, ar atitinkamai nekilnojamajai kultūros vertybei reikalinga teisinė apsauga, padaroma kompleksiškai įvertinus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, jų reikšmingumą. Paminėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai dėl ginčijamo akto pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo tuo aspektu, ar name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 1904–1906 m. gyveno kalbininkas J. J.. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-712-858/2018 pateiktą siūlymą, buvo atlikta kompleksinė istorinė urbanistinė-užstatymo evoliucijos ekspertizė, kurios išvadų nekritikavo, bet nurodė sprendimo trūkumus dėl kitų kultūros vertybės vertingųjų savybių, t. y. tūrio, aukštų išplanavimo, fasadų architektūros tūrinių detalių, konstrukcijų, grindų dangos medžiagos, artimiausių kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančių aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingųjų savybių neįvertinimo.

82. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi pavestos atlikti ekspertizės akte (X t., b. l. 54-67) be kita ko nurodyta, kad pastatas, kuris skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 priėmimo dieną buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini), J. J. gyvenimo 1904-1906 metais buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini) ir J. J. jame negyveno.

83. Teismas sprendime atsižvelgė į nustatytą aplinkybę, kad artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingoji savybė – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais 25504, A1610K (Akto 7.4; 10 p.), nustatyta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis”. Pritariama teismo išvadai, kad vien tai, kad teritorijai, kurioje yra ginčo objektas, nustatyta ši vertingoji savybė, nesant kitų objekto – Namo, vertingųjų savybių, nagrinėjamu atveju negali būti lemianti objekto – Namo, reikšmingumą, kad objektas būtų įregistruotas Kultūros vertybių registre. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nėra ginčijama.

84. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir ginčui taikomą reguliavimą, pritariama teismo išvadai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje be pakankamo pagrindo nusprendė Namui (38505), esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį, dėl ko ginčijamas Aktas negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai tyrė nagrinėjamam administraciniam ginčui reikšmingas aplinkybes, aktyviai dalyvavo įrodinėjimo procese, tinkamai taikydamas procesines priemones specialiųjų žinių panaudojimui (ABTĮ 61 straipsnis), bei surinktus įrodymus vertino pagal įstatymo nustatytas taisykles (ABTĮ 56 straipsnis) ir laikydamasis teismų praktikos, todėl teismo sprendimo išvadoms pritariama ir dėl jų detaliau nepasisakoma.

86. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

87. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

88. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

89. Šalių išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė 2020 m. sausio 16 d. sprendimu bei 2020 m. vasario 20 d. papildomu sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant reikšmingus išlaidų atlyginimui faktorius, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir aptartus teisės principus bei laikėsi suformuotos šiuo klausimu teismų praktikos, todėl pripažįsta, kad kitokiam procesinių išlaidų vertinimui pagrindo nėra, dėl ko negali būti tenkinami šalių apeliaciniai skundai išlaidų atlyginimo klausimu.

90. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas UAB „Sportas LTU“ pateikė prašymą atlyginti išlaidas (1 210 Eur) už apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo ir atsiliepimus į atsakovų apeliacinius skundus. Kadangi skundas dėl papildomo sprendimo netenkinamas, pareiškėjui priteistina tik dalis patirtų išlaidų – 900 Eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. ir atsakovų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. papildomo sprendimo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU naudai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė